Parašė | Tema | Žinutė |
daliux | PTR1L - Panevėžio statybos trestas | #512124 2017-04-21 16:34 |
Senukas [2017-04-21 15:36]: [...]ne visi jie dividendams skiria tokią didelę pelno dalį, pasilieka lėšų ir investicijoms. Na, PTR pelno taip pat pasilieka nepaskirstyto, jei nepatebėjot - beveik 2 eurus akcijai (32 mln eur) , o vien grynųjų sąskaitoje atmetus dividendų išmokėjimą liks apie 1,5 eur akcijai(apie 24 mln eur), kai akcijos kaina dar prekybos pradžioje buvo 0.97 eur... Senukas, suponuoti, jog PTR bloga, nes nepasilieka lėšų investicijoms, kai ir taip pas jį sąskaitoje guli tokios sumos, yra mažų mažiausia negarbinga... Tas pats išgirtasis, kaip pinigais aptekęs ŽMP, po dividendų išmokėjimo turės apie 0,23 eur pinigų sąskaitoje, prie dabartinės kainos 1,5 eur ne iš tolo neprilygsta PTR. Be to, PTR šiais metais išmoka tik 33 proc uždirbto grynojo pelno, taigi 66 proc pelno "pasilieka". Juokingiausia, kai tas "tik" 33 proc pelno duoda net 7 proc dividendinį pajamingumą (prieš mokesčius, nuo vakar uždarymo kainos). Parodykit dar tokią biržinę įmonę, turinčią sąskaitoje pinigų vienai akcijai daugiau, nei akcijos kaina ir dar mokančią tokius dividendus... Ir be to, kodėl jums atrodo, jog 33 proc išmokamo uždirbto konsoliduoto grynojo pelno yra daug ? Kaip tik, sakyčiau, išmoka procentaliai mažiau, nei visos Senuko poste paminėtos įmonės. Taigi, PTR galima būti vadinti blogu, ne dėl to, jog pelno daug išmoka ir mažai investicijoms pasilieka, o atvirkščiai - pelno palyginus mažai išmoka ir per daug jo pasilieka |
||
daliux | PTR1L - Panevėžio statybos trestas | #512129 2017-04-21 17:04 |
Būtent, tavo. Skaičius ir skaičiavimus aukščiau pateikiau. Būtų labai įdomu, jog Senukas parodytų savo minėtų bendrovių paskaičiavimus, kokį procentą išmokėjo jos ir kiek grynų joms liko. Gal pats nustebtų, palyginęs su PTR
|
||
daliux | PTR1L - Panevėžio statybos trestas | #512130 2017-04-21 17:12 |
Senukas [2017-04-21 17:01]: Mielas daliux, Nereikia eskaluoti vienos iš daugelio minčių mano žinutėje iki begalybės. Tiesiog tai buvo trumpa replika į vieno iš kolegos pasakymą, kad yra labai gerai, jog PTR beveik kasmet išmoka beveik visą pelną dividendais. Pagrindinė mano žinutės mintis buvo, kad PTR dividendinis pajamingumas nėra jau toks stebuklingas, kokį bandoma piešti. Parodykit dar tokią biržinę įmonę, turinčią sąskaitoje pinigų vienai akcijai, daugiau, nei akcijos kaina ir dar mokančią tokius dividendus... Gryni pinigai vienai akcijai pats savaime mažai ką pasakantis rodiklis, pvz., reikia žiūrėti, kaip jie susišaukia su trumpalaikiais įsipareigojimais. Bet kalbant apie "pinigingą" akciją, štai prašau: RSU. P/E = 6,1 (PTR = 6,6) P/B = 0,52 (PTR = 0,44) dividendų pajamingumas = 5% (PTR = 6,3%) Nepaskirstytas pelnas ir rezervai vienai akcijai = 3,37€ (PTR = 1,96€) Nuosavybės ir skolos santykis = 6,00 (PTR = 1,74) Take that tavo: Ar bent suprantate kokia cia nesamone paraset " Nieko kitko gyvenime nedarau, kaip tik rašau nesąmones. Tiesiog protingi jau seniai nebekreipia dėmesio Senukas, ar jūs pats pažiūrėjote balansą įmonės, kurios pavyzdį pateikėte ? RSU konsoliduotame balanse yra "net" 2,4 mln eur grynųjų pinigų (PTR yra 24 mln). Kitaip sakant grynųjų pinigų RSU turi 0,066 eur/akcijai (akcijos kaina beveik 2 eur), kai tuo tarpu PTR yra 1,5 eur akcijai (akcijos kaina 1,05). Ar bent suvokiate, kokią pievą palyginote ? |
||
daliux | PTR1L - Panevėžio statybos trestas | #512135 2017-04-21 17:57 |
Aleksandras [2017-04-21 17:24]: Didelio skirtumo nematau - abiem atvejais neukiskas ir irracionalus pinigu panaudojimas. Na iki šiol, kiek pamenu, bent jau PTR generalinis akcentuodavo, jog tie pinigai jiems reikalingi ir kaip garantas užsakovams, ir kaip buferis, pvz prasidėjus krizei. Iš užsakovų pusės, na tikrai, įmonė, kuri turi tokį rezervą, akivaizdu, jog greitai nebankrutuos ir įvykdys užsakymą. Be to, ypač dirbant valdiškame sektoriuje ir ypač statybose, labai būdingi atsiskaitymo užlaikymai ir vėlavimai. Bet, bent jau šiuo metu, tie vėlavimai valdiškame sektoriuje, mano žiniomis, yra apmažėję. Bet žinoma, bet kokiu atveju, vėlgi, mano nuomone, buferi galbūt ir reikalingas, bet ne tokio dydžio. O be to yra ir kitų būdų apsidrausti užsakovams - bankų garantijos, draudimai ir pan (kurie, žinoma, kainuoja) O paskutiniu metu PST jau galvojama ir apie tų pinigų investavimą. O konkrečiai - į biurų pastatą. Realiai, ten visas sukauptas rezervas ir sueis ir net dar kažkiek, matyt, teks skolintis. Kas dar negirdėjo - gali pasiskaityti. http://vz.lt/nekilnojamasis-turtas-statyba/2017/01/10/pst-apsisprende-kaip-atrodys-naujas-biuru-pastatas-ukmerges-g |
||
daliux | ZMP1L - Žemaitijos pienas | #513010 2017-04-28 14:33 |
Tai džiaugtis reikia ir naudotis proga, va aš pardaviau šiandien ir nesigailiu, jog kaina kyla
|
||
daliux | VDG1L - Vilniaus Degtine | #513673 2017-05-04 20:02 |
labai idomu kas tas smulkusis, aš irgi mielai prisijungčiau. Gaila, jog investuotojų asociacija negina smulkiųjų šiuo klausimu, nes mat per mažai jiems smulkiųjų čia. kitais žodžiais tariant, per mažai galimybių asociacijai uždirbti.
P.S. aš irgi esu investuotojų asociacijos narys |
||
daliux | VDG1L - Vilniaus Degtine | #513701 2017-05-04 22:23 |
Na aš nepratęs jot vien ant kito sprando, lygiai kaip ir lifosos atveju dalyvavau su visais. Gaila tik, jog vdg atveju nepakanka kritinės masės suformuoti grupei.
|
||
daliux | P2P paskolos | #515744 2017-05-23 11:13 |
Kitaip sakant, paskolos gavėjui anksčiau laiko gražinus paskolą, visas jos palūkanas pasiimat jūs ? Na nebent tos palūkanos viršija UF įmoką, tik tada paskolos davėjai uždirba pelną ? Jei tai tiesa, tuomet investavimas su UF yra iš vis briedas. Logika suponuotų, jog garžnus anksčiau laiko, ir UF įmoka būtų panaudota tik už tą laiką, kai paskola buvo aktyvi, o už kitą laikotarpį ji turėtų grižti. Pvz pakola išduota 60mėn, bet po 6 mėn gražinama, tada ir uf mokestis turėtų būti imamas tik už dešimtadalį to, kiek kainuotų pervvisus visus 60 mėn... na ar bent jau panašiai, į tą pusę, perskaičiavus rizikas, kuriuo laikotarpiu paskolos dažniausiai defaultina. Bet daryti taip, kaip dabar daroma, jei yra taip, kaip aprašiau viršuje, čia jau virš naglumo...
|
||
daliux | PTR1L - Panevėžio statybos trestas | #516548 2017-05-30 12:22 |
Hmm, kas čia su PTR vyksta ? Ne per greitai paklausa čia atsirado su tokiu palaikymu iš SWBV pusės ? Čia Kaliningrado uždarymo žinios, ar dar ko nežinom ?
|
||
daliux | P2P paskolos | #520576 2017-07-03 20:17 |
Na, matyt, turima omenyje, jog neverta diversifikuoti vien dėl diversifikavimo. Turiu minty, jog pvz matai paskola, kuri tau nelabai patinka, nenorėtum investuoti į ją normaliomis aplinkybėmis, bet galvoji ne, vis tiek investuosiu, nes juk reikia diversifikuoti ... Tada matyt geriau tą sumą išdalinti paskoloms, kurios labiau tinka
|
||
daliux | ZMP1L - Žemaitijos pienas | #521945 2017-07-13 09:46 |
reverso [2017-07-12 16:12]: [...] Bet iki šiol nesuprantu šio optimizmo pagrindo [...] Aš sakyčiau, jog pagrindas ir gan neblogas yra. Tai - dovanojimo sandoriai tarp Pažemeckų. Jie reikalingi tik norint parduodant akcijas susimažinti mokestinę naštą. Tai yra užfiksuojama dovanojimo sutartyje nurodyta kaina ir parduodant akcijas mokesčiai mokami tik nuo skirtumo tarp pardavimo kainos ir dovanojimo kainos. Taigi, žinia, kaip tokia, jog gali būti paduodamos Žmp akcijos kažkam (Naujam investuotojui ? Kitam pienininkui ?) yra labai stipri. Akivaizdu, jog parduodant įmonės kontrolę, kaina būtų smarkiai didesnė, nei kaina biržoje (ypač ta, kuri buvo prieš įvykstant dovanojimo sandoriams). Iš kitos pusės, jei iš tikro planuojama Žmp parduoti, ta pakelta kaina biržoje Pažemeckams gali būti ir naudinga. Nes galima užfiksuoti dar didesnę dovanojimo kainą, be to, galimam investuotojui atsirastų spaudimas mokėti dar didesnę kainą už pačią įmonę. Taigi, jei iš tikro įmonė būtų parduodama, būtų logiška net patiems Pažemeckams tą kainą biržoje kelti. Va tokie va pasvarstymai mano... Dsc. Žmp turiu, bet laaabai mažą dalį portfelio |
||
daliux | ZMP1L - Žemaitijos pienas | #521974 2017-07-13 11:05 |
Vk, jei mokesčių administratorius nuspręs, jog sandoriai buvo apsimestiniai, tada, žinoma, per teismus galėsit aiškintis. Bet tai žinoma, jau tada pats VMI turės įrodyti, kodėl jis taip galvoja. Bet, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, tam turi būti pagrindas. Žinoma, jei tik padovanosi akcijas, o dovanos gavėjas jas iš karto parduos ir dar už jas gautus pinigus perves tau į sąskaitą, na tai, matyt, akivaizdu, jog bus labai lengva įrodyti, jog sandoris apsimestinis. Bet viską darant "su protu", kažką įrodyti VMI būtų labai sunku. Ir taip, žmonai dovanoti neišeis, nes ji, dažniausiai ir taip yra bendrasavininkė (na nebent vedybinė sutartis kitaip numato ir pan)
|
||
daliux | ZMP1L - Žemaitijos pienas | #521977 2017-07-13 11:07 |
Jop, tėvai tinka
|
||
daliux | LNS1L - Linas | #522899 2017-07-19 13:56 |
keli [2017-07-19 10:11]: Panevėžio geografinė padėtis viena puikiausių Lietuvoje. Čia yra visos galimybės grąžinti miestui patrauklumą. Pastaruoju metu atsikuria ir stiprėja Panevėžio stiklas ir kitos gamybinės įmonės, prasidėjo aplinkelio statybos darbai. Neatsitiktinai kalbos, kad po Kauno didesnės investicijos renkasi Panevėžį ir vyksta žvalgytuvės dėl ten įsikūrusių verslų, NT perėmimų tylios bet intensyvėja. Bus matyti kada ir kiek tai bus pastebėta LNS pozicijoje 😉 OK Keli, gerai, kad informavai, reikia pult PTR pirkti, jei didelės investicijos Panevėžyje nusimato, matyt projektų jiems nusimatys. Jei ir NT perėmimai nusimato, tai vėl PTR kaip tik tinka, gi viešbutį didžiulį centre turi, su daugybe nuomojamo ploto, galvojo jį į ofisu pertvarkyti. Žodžiu, pagal Keli, PTR auksiniai laikai nusimato. Dar ir į LNA reikia matyt investuot kažkiek, gi ir žemės plotų bei žemės ūkio bendrovių aplink turi, ir šiaip ten veiklą vykdo. Bet tik pasakykit Keli, jei, prie ko čia LNS ir kodėl į ją turėčiau investuoti ? Jūsų "argumentai" niekaip nepadeda LNS. Nes jai nei geografinė padėtis kažkuo naudinga (būtu naudingiausia, kad kuo arčiau uosto, kad kuo trumpesnis/pigesnis kelias būtų produkciją eksportuojant), niekuo nepadeda ir aplinkelio remontas. Su NT Panevėžyje ji vėl niekaip nesusijusi, tik tiek, jog pagaliau įsigyjo patį pastatą, kurį eilę metų nuomojosi iš su Lenčiauskais susijusių įmonių. Bet ten tik gamybinės patalpos, nei išskirtinėje vietoje, nei išskirtinės kokybės, o tiksliau, statytos labai seniai ir bent jau iš išorės atrodančios varganai. Kad kažkas jas pirktų, tai koks tikslas ? LNS ten gi gamybinę veiklą vykdo, tai parduodant patalpas, veiklą reikėtų stabdyti. O kitas dalykas, jog investuotojui matyt pigiau ir naudingiau statytis naujas jam reikalingas ir pritaikytas patalpas, nei pirkti kažkokią niekuo neįpatingą senieną, dargi įvertintą apie 1,5 mln eur. Žemė po pastatais vėlgi, kaip suprantu, priklauso ne LNS. Taigi, o LNS priešingai nei rašote - kuo Panevėžyje blogiau, kuo daugiau bedarbių ir pigesnės darbo jėgos, tuo LNS geriau. Didelę dalį išlaidų sudaro būtent darbo užmokestis. Beje, dėl darbuotojų, parašysiu vieną labai didelį klaustuką. Per 2016 metus beveik pusė darbuotojų iš AB Linas perkelta į UAB Lino dizainas. 2016 m. AB „Linas“ įmonių grupėje vidutinis sąrašinis darbuotojų skaičius 155 darbuotojų. 2015 m. – 284. Per metus vidutiniškai darbuotojų skaičius sumažėjo 129 darbuotojais arba 45,42 %. Darbuotojų skaičiaus sumažėjimui įtakos turėjo dalinis AB „Linas“ įmonių grupės veiklos pertvarkymas. Audimo ir apdailos darbuotojų darbo vietos išlaikytos ir perkeltos, išlaikant darbuotojams socialines garantijas, į UAB „Lino dizainas“. Ar jūs suprantate, ką tai reiškia ? UAB Lino dizainas gi nėra dukterinė įmonė. Kam ji priklauso ? Spėčiau, jog patiems Lenčiauskams? Ar turite kokios kitos info ? Dar daugiau, veikla susijusi su UAB Lino dizainas neapsiriboja tik tuo, jog ten atiduoti pusė darbuotojų: UAB “Lino dizainas” per 2016 m. atliko gamybinių paslaugų: nudažyta verpalų – 86 t (per 2015 m. – 26 t); išausta žaliavinių audinių – 832 tūkst. m (per 2015 m. – 225 tūkst. m); 2.114 tūkst. m audinių atlikta apdaila (per 2015 m. – 504 tūkst. m) T.y. stipriai didėja perkamų paslaugų iš Lino dizainas kiekis. Taip pat Linas šitai įmonei nuomoja ir įrangą už juokingą nuomos sumą, gauna apie 8 proc nuompinigių per metus nuo įrangos apskaitinės vertės (įranga kaip žinia dėvisi, be to apskaitoje esanti vertė dažniausiai būna mažesnė, nuo tikrosios) : AB „Linas“ neterminuotai nuomoja gamybines mašinas ir įrangą bei įrenginius, prietaisus ir įrankius UAB „Lino dizainui“ (įmonės kodas 304093122) kurių vertė 112 tūkst.Eur. Per finansinius metus priskaičiuota 9 tūkst. Eur turto nuomos pajamų. Tai pat nuomoja patalpas, vėlgi už juokingą sumą : AB „Linas“ neterminuotai nuomoja UAB „Lino dizainui“ (įmonės kodas 304093122) patalpas, esančias S.Kerbedžio g. 23 Panevėžyje. Per finansinius metus priskaičiuota 34 tūkst. Eur patalpų nuomos pajamų (2015 m.- 8 tūkst. Eur). Dar grėsmingiau atrodo iš Lino dizaino pirktų paslaugų sumos, ypač žinant, jog ten perkelti pačio LNS buvę darbuotojai, o Lino dizainas veikia iš LNS už juokingas sumas nuomojamose patalpose ir dirba su iš LNS "už centus" išsinuomota įranga: UAB „Lino dizainas“ (įmonės kodas 304093122) Grupei atliko tekstilės produkcijos apdailos paslaugų: AB “Linui” už 4.262 tūkst. Eur (2015 m. – 1.078 tūkst. Eur), UAB “Lino apdailai” už 77 tūkst. Eur (2015 m. – 28 tūkst. Eur). Finansinių metų pabaigoje Grupės mokėtina suma UAB „Lino dizainui“ už gamybines paslaugas 1.202 tūkst. Eur (2015 m. - 601 tūkst. Eur). Finansinių metų pabaigoje UAB „Lino dizainas“ įsiskolinimas Grupei už Grupės suteiktas įvairias aukščiau paminėtas paslaugas 205 tūkst. Eur (2015 m. - 234 tūkst. Eur). Kokios išvados ? O jūs pagalvokit patys : tarkim turit (na bent virš 50 proc akcijų per visokias Belizo, Kipro ir kitas ofšorines įmones priklauso jums) gamybinę įmonę, funkcionuojančią ir veikiančią pelningai. Koks tikslas būtų įsileisti kitą įmonę, atiduoti jai pusę darbuotojų, pigiai išnuomoti įrangą ir patalpas, o po to pirkti paslaugas iš tos įmonės, vietoj to, jog pasilikti tuos darbuotojus, įrangą ir viską pasidaryti pačiam ? Na, nebent ta kita įsileistoji įmonė visiškai priklauso jums, o ta pirmoji, kuri viską jums perduoda, turi dar visokių nereikalingų smulkiųjų akcininkų, kurie reikalauja išpirkti jų akcijas. Dar be to, visokios priežiūros institucijos su ta pirmąją įmone jus tampo po teismus ir reikalauja išpirkti smulkiųjų akcijas, grasina atimti kontrolę ir pan. Taigi, su pirmąją įmone vien bėdos, turit slėpti savo akcijas per visokius ofšorus. Taip, gal tada tikrai naudinga veiklą tuomet perkelti į antrą įmonę, kurios visos akcijos priklauso jums ir nėra jokių smulkiųjų ? Jei mano pamąstymai teisingi, siūlyčiau visiems ir pačiam Keli nuo to LNS laikytis kuo toliau. Bent jau aš tikrai taip darysiu. P.S. o gal yra žinių, kam iš tikro tas UAB Lino dizainas priklauso ? Kokiai Mergelių salose registruotai įmonei ? Sorry Keli, jei dėl šio posto prarasit eurų (o gal kaip tik išsaugosit, gal laiku parduosit ? ). Bet tiesiog negaliu žiūrėti, kaip čia pastoviai skiedžiat visokias nesąmones, iki tokių vaikiškų briedų, jog LNS reikėtų pirkti, nes Panevėžio aplinkelį remontuoja... Jau žinokit ir juokinga ir siutas ima. Norit PR'int, tai gal bent kažkokiais skaičiais remkitės, finansines ataskaitas pasitelkit ar pan., o ne jau visiškai vaikiškus dalykus rašinėkit iš oro paimtus... |
||
daliux | PTR1L - Panevėžio statybos trestas | #523786 2017-07-28 00:48 |
Na iš dalies dvejopos mintys apima. Kažkaip plėtra Švedijoje kaip ir planuojama buvo, buvo sakoma, jog kol kas dar labai mažai ten veiklos vykdome, bet norime plėstis, matome perspektyvas. O dabar va, traukiamės. Aš asmeniškai tikėjausi, jog Švedija tiesiog galėtų būti rinka, kuri kiek diversifikuotų veiklą ir riziką, palyginus su tuo, kai veikla vykdoma vien Lietuvoje. Žinoma, kol kas, palyginus su visa grupe, ten buvo sąlyginai mikroskopinė apyvartos dalis ( apie 3,5 proc apyvartos visoje grupėje ). Bet visgi, buvo galima tikėtis, jog iki kokių 2020 metų apyvarta galėjo kilti iki kokių 10 proc ar pan. Nežinau, ko jie ten taip staigiai išsigando (o gal visgi ne išsigando, o yra kitos priežastys? ). Turi būti kažkokia užslėpta ir aiškiai neviešinama priežastis. Nes pasakymas jog veikla nuostolinga ir traukiamės, kažkaip neįtikina. Veikla tik neseniai pradėta, ji ir turi būti pradžioje nuostolinga. Na dabar, žinoma, lieka tik spėlioti. Tai ir paspėliosiu:
Žinoma, gali būti, jog PST iš tikro nebematė perspektyvų toliau ten dirbti. Situacija Švedijos NT rinkoje, ypač paskutiniu metu, yra labai įtempta. Vis garsiau kalbama apie gresiantį NT kainų burbulą ir galimą sprogimą, kuris galėtų net ir Lietuvai stipriai atsiliepti. Kaip žinia, pagrindiniai bankai pas mus kontroliuojami skandinaviškų motinų, kurios susidūrusios su bėdomis gimtinėje, galėtų bandyti ištraukti lėšas iš Baltijos šalių atgal pas save, stengdamiesi atlaikyti krizės padarinius. O Švedijoje su NT tikrai yra bėdų, daugelis net neįsivaizduoja to masto. Pvz vidutinė būsto paskolos trukmė dar neseniai buvo apie 140 metų, nemažai paskolų iš vis neturėjo jokio gražinimo termino (t.y. buvo mokamos tik palūkanos) ir pan (gi labai primena neseną situaciją USA prieš krizę, supurčiusią visą pasaulį, kuri prasidėjo būtent dėl tokių paskolų defaultinimo ). Tai va, prieš metus buvo stipriai sugriežtintos skolinimo sąlygos, jog ilgiausias paskolos terminas dabar - 105 metai. Aišku, iš mūsų pozicijų juokingas toks terminas, bet kai Švedijoje buvo vidurkis 140 metų, o dabar beliko max 105, tai yra kažkas tokio. Na, kaip jei Lietuvoje sumažintų nuo 30metų dabar iki 22, procentaliai kažkas tokio. Tai va, tokioje aplinkoje tikrai galėjo pasidaryti sunkoka dirbti. Juo labiau, jog PST, kaip didelė bendrovė, taikė (ir manau klaidingai) į gan didelius objektus. O dideliems objektams vėlgi - Švedijoje ir taip yra didelė kokurencija iš tų pačių didžiųjų Švedijos įmonių (NCC ir pan.). Didesni projektai joms irgi įdomūs, o stojant NT plėtrai, kova darosi tik aršesnė. Tai va, jei iš tikro PST, ypač po pamokų Rusijoje, pamatė, jog , panašiai kaip Rusijoje, gali dėl ateinančios krizės strigti ir Švedijoje (aišku priežastys Rusijoje ir Švedijoje būtų kitos), tai tik sveikintinas dalykas, jog laiku traukiasi. Tikrai. Tada tik ranką reikėtų jiems spausti, jog laiku stoja, jei mato ženklus, jog plėsdami veiklą ten gali pasidaryti tik didesnių nuostolių. Bet gali būti dar ir kitas variantas - galbūt buvo pagalvota, o kam dirbti per Švedišką įmonę, mokėti Švedijoje didžiulius mokesčius ir pan. Galbūt paskaičiuota, jog galima tai apeiti bei dirbti per Lietuvos įmones, kad ir per tą pačią motininę PST. Žinoma, per biržą traukiantis juk nepraneši tokiu atveju, jog traukies, nes mokesčius mažinsi . Bet šiaip įmanomas toks variantas. Skirtingiems projektams, kiekvienam atskirai, galioja sąlyga viename projekte dirbti ne ilgiau kaip 6 mėn. Tik po to atsiranda prievolė registruotis toje šalyje tiesiogiai. Lietuviai gi gudrūs, mokesčių klausimais, kai reikia, moka viską apeiti. Tai va, galimas variantas, jog užsakovus kažkokius susirado, o toliau tiesiog bus dirbama su mažesniais mokesčiais... Na čia tik šiaip pasvarstymai, bet ką žinosi. Ypač, jog taip miglotai ir taip staiga visas tas pasitraukimas išlindo. Ypač turint omeny, jog paaiškinimas, jog veikla nuostolinga buvo, na niekaip manęs neįtikina. Kaip minėjau, veiklos pradžioje ji ir turėtų būti nuostolinga, kol procesai įsisuka, tai yra normalu. Dar keisčiau, jog, bent jau 2016 metais, nors ir juokingas , bet visgi buvo uždirbtas 15 t pelnas. Na ir pabaigai, ar bus ir ar daug nuostolių iš pasitraukimo ? Tai mano manymu, turbūt bus, bet praktiškai nepastebimi. Visų pirma, žinoma, Švedija ne Rusija, ten kažkokių mokėjimų sulaikymų ar pan šiaip sau gi nepadarysi, turės tie užsakovai sumokėt. Nuosavas kapitalas PST Nordic 2016 pabaigoje buvo 15 t eur. Tai jei kažkokių ten žymių laidavimų ar garantijų nebuvo, tai panašaus dydžio ir nuostolis gali gautis . Taigi, o summa summarum, jei iš tikro traukiamasi, kaip oficialiai sakoma, dėl nuostolių nematant perspektyvų toliau dirbti, tai tada aišku gaila, bet tuo pačiu ir sveikintina, nes tada, susivokta labai ankstyvoje fazėje, kai tų žymių nuostolių ir nebus. Na o jei traukiamasi tik oficialiai, bet realiai bus dirbama kitomis formomis, na, gali būti ir pliusas. Belieka dabar ataskaitas sekti ir žiūrėti, kas iš tikro ir kaip ten bus. Bet katastrofos iš to tikrai niekaip nematau. |
||
daliux | PTR1L - Panevėžio statybos trestas | #524059 2017-07-31 14:08 |
Bet tai visą kilimą realiai sukėlė pirkdamos ir nepasidalindamos LHV ir SWBV maklerinės. Šiandien lygiai tas pats. Na, atrodo geras ženklas. Įdomu tik kas per jas prekinasi
|
||
daliux | PTR1L - Panevėžio statybos trestas | #524079 2017-07-31 15:23 |
Na, stogas prie 1.19-1.22 irgi neblogas susiformavęs, nebus jau taip lengva jį pramušti. Aišku jei jis kristų, gal ir būtų apie tolimesnį kilimą galvoti, bet dabar, kol kas, apie kilimą link 1.4 galvoti dar nelabai išeina.
|
||
daliux | PTR1L - Panevėžio statybos trestas | #524170 2017-08-01 11:56 |
Oho, rimtas pareiškimas iš VLB pusės, nušluojant visą pasiūlą po 1.19 ir įmerkiant į PTR 35 k eur. Pasiūla po 1.2 irgi iš karto sumenko. Žiūrim, kas toliau.
|
||
daliux | PTR1L - Panevėžio statybos trestas | #524196 2017-08-01 13:27 |
Taip, INVL Baltijos fondas iš tikro rodo superinius rezultatus. Jis pvz laisvai prekiaujamas ir Švedijoje, kaip pensijų fondas. Šiuo metu, per 2017 metus, jis yra net 10 vietoje pagal pelningumą iš apie 900 Švedijos pensijų fondų !!! Beje, jis yra ir vienintelis iš šimto peningiausių fondų 2017 metais, kuris ir 2016 metais pasiekė virš 30 proc grąž, ką jau kalbėti, kad tik nedaugelis viršijo 20 proc. Tai čia yra tikrai labai stipru. Jei švedai pastebės tai ir bent dalis nukreips pensijų investicijas į šį fondą, Baltijos biržos tikrai gali dar smarkiai raliuoti, kas iš dalies ir vyksta dabar. Manau švedai prie šio fondo didėjimo bus smarkiai prisidėję
https://secure.pensionsmyndigheten.se/SokFonder.html?url=1860026889%2FSirius%2FfundSuperSearchUpdateFundList.action%3FgenericExpression%3D%26currentPage%3D1%26selectedTab%3Dtab_oversikt%26selSortCriteria%3DYIELD_THIS_YEAR%26sortCriteria%3DYIELD_THIS_YEAR%26sortOrder%3DASC%26__checkbox_filterEthicalFunds%3Dtrue%26__checkbox_filterRiskLevelVeryLow%3Dtrue%26__checkbox_filterRiskLevelLow%3Dtrue%26__checkbox_filterRiskLevelMedium%3Dtrue%26__checkbox_filterRiskLevelHigh%3Dtrue%26__checkbox_filterRiskLevelVeryHigh%3Dtrue&sv.url=12.361b851614f842fc4f51a3c6 |
||
daliux | PTR1L - Panevėžio statybos trestas | #524199 2017-08-01 13:35 |
Na, jei tai iš tikro tiesa ir Baltijos fondas įėjinėja į PTR, tai tas 1.4 gali būti netne lengvai pasiekiamas, o lengvai peršokamas... Būtų įdomu gauti info, apie Baltijos fondo investicijas pagal atskiras akcijas, tik kad tokią info turbūt tik metų gale skelbia ?
|