versija spausdinimui
(3)
Įvertinti įmonės veiklos sėkmingumą bei perspektyvas gali padėti finansų analitikas, finansų makleris ar net Jūs pats, turintis minimalių finansinių žinių.
Šiame straipsnyje pabandysiu apžvelgti finansinės atskaitomybės reikšmę, sudėtį bei kitą esminę informaciją, kokią reikėtų žinoti įmonės vadovui ar akcininkui.
Kas yra finansinė atskaitomybė
Baigiantis metams įmonės vadovai bei kiti suinteresuotieji asmenys paprastai nori sužinoti atsakymus į tokius svarbius klausimus apie įmonę: Ar sėkmingai ji vykdė veiklą konkrečiu laikotarpiu? Kokia šiuo metu yra įmonės užimama pozicija? Netiesiogiai atsakymus į šiuos klausimus galite rasti tarpinėje ir metinėje finansinėje atskaitomybėje.
Finansinė atskaitomybė – vieša įmonės ataskaita apie finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Kitaip tariant finansinė atskaitomybė - tai ataskaitų, kurias įmonės užpildo pasibaigus atskaitiniam laikotarpiui, rinkinys. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (ĮFAĮ) 21 str. finansinę atskaitomybę sudaro:
- balansas,
- pelno (nuostolio) ataskaita,
- pinigų srautų ataskaita,
- nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita,
- aiškinamasis raštas.
Be to, visoms akcinėms bendrovėms prie metinės finansinės atskaitomybės privalu pateikti ir auditoriaus išvadas, kuriomis nepriklausomas auditorius patvirtina, kad finansinė atskaitomybė parengta laikantis įstatymų ir pagrindinių apskaitos principų. Taip pat akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės be metinės finansinės atskaitomybės, privalo parengti metinį pranešimą ( ĮFAĮ 24(1) str.).
Kokią informaciją ji pateikia
Visų paminėtų finansinės atskaitomybės formų duomenys padeda informacijos vartotojams tinkamai įvertinti įmonės finansinę padėtį: galimybę laiku atsiskaityti su partneriais, grąžinti skolas, išmokėti dividendus, įvertinti galimus rinkos pasikeitimus, įmonės veiklos rezultatus, spręsti apie įmonės galimybę konkuruoti. Vadinasi, pagrindinis finansinės atskaitomybės tikslas yra patenkinti informacijos vartotojų (įmonės savininkų, valdžios institucijų, kreditorių bei kitų vartotojų) poreikius, gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Ne mažiau svarbu įvertinti tai, jog finansinė atskaitomybė ir su ja susiję dokumentai yra vieni svarbiausių informacijos šaltinių pritraukiant naujas investicijas į bendrovės veiklą, vertinant ir kuriant bendrovės veiklos optimizavimo schemas.
Finansinės atskaitomybės parengimas
Parengta metinė finansinė atskaitomybė turi būti patvirtinta įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Priminsiu, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymą (ABĮ) metinė finansinė atskaitomybė akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse turi būti patvirtinta visuotinio akcininkų susirinkimo per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Kitaip tariant, jeigu finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, tai reikia atlikti iki atitinkamų metų gegužės 1 d. Be to, ne vėliau kaip po trisdešimt dienų patvirtinta metinė finansinė atskaitomybė turi būti pateikta juridinių asmenų registrui.
Įmonės finansinė atskaitomybė sudaroma vadovaujantis ĮFAĮ, Verslo apskaitos standartais ir kitais teisės aktais. Įmonės, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į Oficialųjį, Einamąjį arba Skolos vertybinių popierių prekybos sąrašą, buhalterinę apskaitą privalo tvarkyti ir finansinę atskaitomybę sudaryti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
Atskaitomybės tipai ir rūšys
Finansinę atskaitomybę galima suskirstyti pagal įvairius požymius. Dažniausiai finansinės atskaitomybės skirstomos pagal apimtį, periodiškumą, skelbimo pobūdį.
Pagal apimtį atskaitomybė skirstoma į vienos įmonės ir konsoliduotąją. Konsoliduotoje atskaitomybėje parodoma visos grupės įmonių – motininės (patronuojančios) ir jos pavaldžių dukterinių įmonių būklė. Konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo sąlygas reglamentuoja įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas (ĮKFAĮ). Konsoliduotos finansinės atskaitomybės pavyzdys būtų: Ūkio banko (patronuojanti įmonė) ir jos dukterinių įmonių: UAB Ūkio banko lizingas, UAB Turto valdymo strategija ir kt. banko įmonių sudaryta kaip vienos įmonės finansinė atskaitomybė.
Atskaitomybės sudarymo periodiškumą sąlygoja įmonės poreikiai, valdžios ir kitų institucijų reikalavimai. Ji gali būti: metinė, ketvirtinė, savaitinė, dieninė, neperiodinė.
Įmonių, kurių išleisti vertybiniai popieriai yra viešai siūlomi arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, turi parengti bei pateikti Vertybinių popierių komisijai (VPK), Vilniaus vertybinių popierių biržai (VVPB) bei visuomenei šias periodines ataskaitas: metų prospektus-ataskaitas bei kitas periodines ataskaitas.
Metinė informacija turi būti paskelbta viešai ir pateikta ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. (Vertybinių popierių įstatymas 21 str.).
Prie periodinių ataskaitų galima paminėti tai, kad emitentas (emitentas - juridinis asmuo, leidžiantis ar išleidęs savo vertybinius popierius) turi pateikti trijų, šešių, devynių ir dvylikos mėnesių tarpinę finansinę atskaitomybę nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 mėnesius po ataskaitinio laikotarpio pabaigos (Vertybinių popierių įstatymas 22 str.). Pateiktas finansines ataskaitas galima rasti čia:
http://www.baltic.omxgroup.com/market/?pg=reports〈=lt
http://www.vpk.lt/lt/index.php
Finansinė atskaitomybė pagal skelbimo pobūdį skirstoma į privalomą ir neprivalomą viešai skelbti. Atskaitomybės viešumą sąlygoje šalies piliečių bei kitų investuotojų į valstybėje veikiančias įmones interesų gynimas. Viešai turi būti skelbiama valstybinių įmonių ir atvirųjų akcinių bendrovių finansinė atskaitomybė.
Finansinės atskaitomybės naudotojai
Finansinių ataskaitų reikalingumu niekas neabejoja. Pagrindinius vidaus ir išorės vartotojus, kuriems aktuali finansinė atskaitomybė, galima išskirti:
a) investuotojui reikia informacijos, leidžiančios nuspręsti, ar pirkti, parduoti, ar laikyti akcijas. Juos domina informacija apie tai, ar įmonė gali mokėti dividendus;
b) darbuotojui domina darbdavio stabilumas ir pelningumas. Jiems svarbi informacija apie įmonės mokumą, nes tikisi laiku gauti atlyginimus.
c) kreditoriams įdomu, ar laiku bus grąžintos paskolos ir sumokėtos palūkanos;
d) tiekėjams ir kitiems prekybos kreditoriams įdomi informacija, ar bus atsiskaityta nustatytais terminais už neapmokėtas prekes. Jie domisi įmonės veiklos tęstinumu, ypač tada, kai jie būna susiję ilgalaikiais ryšiais ir yra nuo jos priklausomi;
e) vyriausybę ir jos institucijas domina mokesčių sumokėjimas, išteklių panaudojimas ir statistinė informacija;
f) visuomenę domina įmonės veiklos tendencijos, naujausi pokyčiai.
Todėl skelbiant finansines ataskaitas ir metinius pranešimus labai svarbus dalykas - informacijos patikimumas, kad akcininkams ir kitiems suinteresuotiems asmenims būtų pateikiama patikima, išsami ir lengvai prieinama informacija.
Sekančiuose straipsniuose pabandysiu aprašyti finansinės atskaitomybės formas, jų sudėtį bei kokią naudingą informaciją iš jų gali gauti investuotojas.
Modestas Petraitis
Naudota literatūra:
1. LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575);
2. Vertybinių popierių įstatymas (Valstybės žinios, 2007 02 08, Nr. 17-626 )
3. Bagdžiūnienė V: Finansinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2004. 188p.
4. http://vilnius.omxgroup.ee/?id=2901
5. http://www.vpk.lt/uploads/reglamentuojama%20informacija.pdf
Šiame straipsnyje pabandysiu apžvelgti finansinės atskaitomybės reikšmę, sudėtį bei kitą esminę informaciją, kokią reikėtų žinoti įmonės vadovui ar akcininkui.
Kas yra finansinė atskaitomybė
Baigiantis metams įmonės vadovai bei kiti suinteresuotieji asmenys paprastai nori sužinoti atsakymus į tokius svarbius klausimus apie įmonę: Ar sėkmingai ji vykdė veiklą konkrečiu laikotarpiu? Kokia šiuo metu yra įmonės užimama pozicija? Netiesiogiai atsakymus į šiuos klausimus galite rasti tarpinėje ir metinėje finansinėje atskaitomybėje.
Finansinė atskaitomybė – vieša įmonės ataskaita apie finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Kitaip tariant finansinė atskaitomybė - tai ataskaitų, kurias įmonės užpildo pasibaigus atskaitiniam laikotarpiui, rinkinys. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (ĮFAĮ) 21 str. finansinę atskaitomybę sudaro:
- balansas,
- pelno (nuostolio) ataskaita,
- pinigų srautų ataskaita,
- nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita,
- aiškinamasis raštas.
Be to, visoms akcinėms bendrovėms prie metinės finansinės atskaitomybės privalu pateikti ir auditoriaus išvadas, kuriomis nepriklausomas auditorius patvirtina, kad finansinė atskaitomybė parengta laikantis įstatymų ir pagrindinių apskaitos principų. Taip pat akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės be metinės finansinės atskaitomybės, privalo parengti metinį pranešimą ( ĮFAĮ 24(1) str.).
Kokią informaciją ji pateikia
Visų paminėtų finansinės atskaitomybės formų duomenys padeda informacijos vartotojams tinkamai įvertinti įmonės finansinę padėtį: galimybę laiku atsiskaityti su partneriais, grąžinti skolas, išmokėti dividendus, įvertinti galimus rinkos pasikeitimus, įmonės veiklos rezultatus, spręsti apie įmonės galimybę konkuruoti. Vadinasi, pagrindinis finansinės atskaitomybės tikslas yra patenkinti informacijos vartotojų (įmonės savininkų, valdžios institucijų, kreditorių bei kitų vartotojų) poreikius, gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus bei pinigų srautus. Ne mažiau svarbu įvertinti tai, jog finansinė atskaitomybė ir su ja susiję dokumentai yra vieni svarbiausių informacijos šaltinių pritraukiant naujas investicijas į bendrovės veiklą, vertinant ir kuriant bendrovės veiklos optimizavimo schemas.
Finansinės atskaitomybės parengimas
Parengta metinė finansinė atskaitomybė turi būti patvirtinta įmonės įstatuose nustatyta tvarka. Priminsiu, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymą (ABĮ) metinė finansinė atskaitomybė akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse turi būti patvirtinta visuotinio akcininkų susirinkimo per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Kitaip tariant, jeigu finansiniai metai sutampa su kalendoriniais, tai reikia atlikti iki atitinkamų metų gegužės 1 d. Be to, ne vėliau kaip po trisdešimt dienų patvirtinta metinė finansinė atskaitomybė turi būti pateikta juridinių asmenų registrui.
Įmonės finansinė atskaitomybė sudaroma vadovaujantis ĮFAĮ, Verslo apskaitos standartais ir kitais teisės aktais. Įmonės, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į Oficialųjį, Einamąjį arba Skolos vertybinių popierių prekybos sąrašą, buhalterinę apskaitą privalo tvarkyti ir finansinę atskaitomybę sudaryti pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
Atskaitomybės tipai ir rūšys
Finansinę atskaitomybę galima suskirstyti pagal įvairius požymius. Dažniausiai finansinės atskaitomybės skirstomos pagal apimtį, periodiškumą, skelbimo pobūdį.
Pagal apimtį atskaitomybė skirstoma į vienos įmonės ir konsoliduotąją. Konsoliduotoje atskaitomybėje parodoma visos grupės įmonių – motininės (patronuojančios) ir jos pavaldžių dukterinių įmonių būklė. Konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymo sąlygas reglamentuoja įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas (ĮKFAĮ). Konsoliduotos finansinės atskaitomybės pavyzdys būtų: Ūkio banko (patronuojanti įmonė) ir jos dukterinių įmonių: UAB Ūkio banko lizingas, UAB Turto valdymo strategija ir kt. banko įmonių sudaryta kaip vienos įmonės finansinė atskaitomybė.
Atskaitomybės sudarymo periodiškumą sąlygoja įmonės poreikiai, valdžios ir kitų institucijų reikalavimai. Ji gali būti: metinė, ketvirtinė, savaitinė, dieninė, neperiodinė.
Įmonių, kurių išleisti vertybiniai popieriai yra viešai siūlomi arba įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje Lietuvos Respublikoje, turi parengti bei pateikti Vertybinių popierių komisijai (VPK), Vilniaus vertybinių popierių biržai (VVPB) bei visuomenei šias periodines ataskaitas: metų prospektus-ataskaitas bei kitas periodines ataskaitas.
Metinė informacija turi būti paskelbta viešai ir pateikta ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. (Vertybinių popierių įstatymas 21 str.).
Prie periodinių ataskaitų galima paminėti tai, kad emitentas (emitentas - juridinis asmuo, leidžiantis ar išleidęs savo vertybinius popierius) turi pateikti trijų, šešių, devynių ir dvylikos mėnesių tarpinę finansinę atskaitomybę nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 2 mėnesius po ataskaitinio laikotarpio pabaigos (Vertybinių popierių įstatymas 22 str.). Pateiktas finansines ataskaitas galima rasti čia:
http://www.baltic.omxgroup.com/market/?pg=reports〈=lt
http://www.vpk.lt/lt/index.php
Finansinė atskaitomybė pagal skelbimo pobūdį skirstoma į privalomą ir neprivalomą viešai skelbti. Atskaitomybės viešumą sąlygoje šalies piliečių bei kitų investuotojų į valstybėje veikiančias įmones interesų gynimas. Viešai turi būti skelbiama valstybinių įmonių ir atvirųjų akcinių bendrovių finansinė atskaitomybė.
Finansinės atskaitomybės naudotojai
Finansinių ataskaitų reikalingumu niekas neabejoja. Pagrindinius vidaus ir išorės vartotojus, kuriems aktuali finansinė atskaitomybė, galima išskirti:
a) investuotojui reikia informacijos, leidžiančios nuspręsti, ar pirkti, parduoti, ar laikyti akcijas. Juos domina informacija apie tai, ar įmonė gali mokėti dividendus;
b) darbuotojui domina darbdavio stabilumas ir pelningumas. Jiems svarbi informacija apie įmonės mokumą, nes tikisi laiku gauti atlyginimus.
c) kreditoriams įdomu, ar laiku bus grąžintos paskolos ir sumokėtos palūkanos;
d) tiekėjams ir kitiems prekybos kreditoriams įdomi informacija, ar bus atsiskaityta nustatytais terminais už neapmokėtas prekes. Jie domisi įmonės veiklos tęstinumu, ypač tada, kai jie būna susiję ilgalaikiais ryšiais ir yra nuo jos priklausomi;
e) vyriausybę ir jos institucijas domina mokesčių sumokėjimas, išteklių panaudojimas ir statistinė informacija;
f) visuomenę domina įmonės veiklos tendencijos, naujausi pokyčiai.
Todėl skelbiant finansines ataskaitas ir metinius pranešimus labai svarbus dalykas - informacijos patikimumas, kad akcininkams ir kitiems suinteresuotiems asmenims būtų pateikiama patikima, išsami ir lengvai prieinama informacija.
Sekančiuose straipsniuose pabandysiu aprašyti finansinės atskaitomybės formas, jų sudėtį bei kokią naudingą informaciją iš jų gali gauti investuotojas.
Modestas Petraitis
Naudota literatūra:
1. LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-575);
2. Vertybinių popierių įstatymas (Valstybės žinios, 2007 02 08, Nr. 17-626 )
3. Bagdžiūnienė V: Finansinės apskaitos pagrindai. Vilnius, 2004. 188p.
4. http://vilnius.omxgroup.ee/?id=2901
5. http://www.vpk.lt/uploads/reglamentuojama%20informacija.pdf
