versija spausdinimui
(0)
Japonijos ekonomika, kuri yra trečia pagal dydį pasaulyje, per trečią šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, remiantis pirminiais preliminariais duomenimis paaugo kiek sparčiau nei laukta, tuo tarpu ketvirčio prieaugis atitiko prognozių vidurkį.
Per praėjusį ketvirtį šios Azijos šalies metinis bendrojo vidaus produkto prieaugis siekė 1,4 procento, kai prognozuota, jog sudarys vidutiniškai 1,3 procento. Per antrą šių metų ketvirtį metinis augimas siekė 2,6 procento, nors anksčiau skelbta, jog sudarė 2,5 procento.
Japonijos ekonomikos ketvirčio prieaugis per praėjusį ketvirtį siekė 0,3 procento ir buvo perpus mažesnis nei per antrą šių metų ketvirtį, tačiau šis prieaugis atitiko lūkesčius.
Šios šalies ekonomika auga jau septintą ketvirtį iš eilės ir tai ilgiausias toks laikotarpis nuo pat 1999 metų antrojo ketvirčio iki 2001 metų pirmojo ketvirčio.
Per praėjusį ketvirtį pagrindinis Japonijos bendrojo vidaus produkto prieaugio veiksnys buvo užsienio paklausa, t.y. užsienio prekyba, kuri prie augimo prisidėjo 0,5 procento, kai laukta, jog indėlis sieks 0,4 procento. Per antrą ketvirtį indėlis buvo neigiamas ir siekė 0,2 procento.
Tuo tarpu privatus vartojimas, kuris sukuria apie du trečdalius Japonijos bendrojo vidaus produkto vertės, per trečią šių metų ketvirtį susitraukė 0,5 procento, kai prognozuota, kad kris 0,3 procento. Tai pirmas šio rodiklio nuosmukis nuo pat 2015 metų paskutinio ketvirčio. Šis kritimas šalies ekonomikos prieaugį neigiamai paveikė 0,3 procentinio punkto.
Kapitalo išlaidos šioje Azijos šalyje per praėjusį ketvirtį paaugo 0,2 procento, kai prognozuota, kad prieaugis sudarys vidutiniškai 0,3 procento. Per ankstesnį ketvirtį šis rodiklis paaugo 0,5 procento.
Per praėjusį ketvirtį šios Azijos šalies metinis bendrojo vidaus produkto prieaugis siekė 1,4 procento, kai prognozuota, jog sudarys vidutiniškai 1,3 procento. Per antrą šių metų ketvirtį metinis augimas siekė 2,6 procento, nors anksčiau skelbta, jog sudarė 2,5 procento.
Japonijos ekonomikos ketvirčio prieaugis per praėjusį ketvirtį siekė 0,3 procento ir buvo perpus mažesnis nei per antrą šių metų ketvirtį, tačiau šis prieaugis atitiko lūkesčius.
Šios šalies ekonomika auga jau septintą ketvirtį iš eilės ir tai ilgiausias toks laikotarpis nuo pat 1999 metų antrojo ketvirčio iki 2001 metų pirmojo ketvirčio.
Per praėjusį ketvirtį pagrindinis Japonijos bendrojo vidaus produkto prieaugio veiksnys buvo užsienio paklausa, t.y. užsienio prekyba, kuri prie augimo prisidėjo 0,5 procento, kai laukta, jog indėlis sieks 0,4 procento. Per antrą ketvirtį indėlis buvo neigiamas ir siekė 0,2 procento.
Tuo tarpu privatus vartojimas, kuris sukuria apie du trečdalius Japonijos bendrojo vidaus produkto vertės, per trečią šių metų ketvirtį susitraukė 0,5 procento, kai prognozuota, kad kris 0,3 procento. Tai pirmas šio rodiklio nuosmukis nuo pat 2015 metų paskutinio ketvirčio. Šis kritimas šalies ekonomikos prieaugį neigiamai paveikė 0,3 procentinio punkto.
Kapitalo išlaidos šioje Azijos šalyje per praėjusį ketvirtį paaugo 0,2 procento, kai prognozuota, kad prieaugis sudarys vidutiniškai 0,3 procento. Per ankstesnį ketvirtį šis rodiklis paaugo 0,5 procento.