Lietuva ir Danija iš arčiau (1 dalis)

» Straipsniai » Ekonomika
Per ekonominių rodiklių prizmę mes palyginsime šias dvi valstybes- Lietuvą ir Daniją.
versija spausdinimui
Autorius: traders.lt Data: 2017-10-28 02:50 Komentarai: (4)
Lietuva ir Danija - tai dvi mažosios Europos šalys, tiesa, vienas esminis skirtumas tarp jų yra tas, kad mūsų valstybė vis dar laikoma besivystanti, o tuo tarpu minima Skandinavijos šalis jau yra išsivysčiusi. Taigi, per ekonominių rodiklių prizmę mes palyginsime šias dvi valstybes, t.y. kuo jos panašios ir kuo skiriasi bei tuo pačiu pabandysime išsklaidyti kai kuriuos steoretipus arba kaip tik juos patvirtinsime.

Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.

Bendrasis vidaus produktas

Bendrasis vidaus produktas - tai svarbiausias bendras ekonominis rodiklis, kuris parodo kaip sekasi šalies ekonomikai. Pažvelgę į pateiktas abiejų šalių metinių bendrųjų vidaus produktų pokyčių diagramas matome, kad yra daug panašumų. Nuo šio amžiaus pradžios iki pat 2008 metų rudenį kilusios pasaulinės ekonominės krizės Lietuvos ir Danijos bendrųjų vidaus produktų vertės nuosekliai augo, ir verta pabrėžti, kad mūsų šalyje per minimą laikotarpį šio rodiklio vertė pašoko beveik dvigubai sparčiau, t.y. 4,2 karto, o Skandinavijos valstybėje - 2,2 karto. Bet po to dėl sumažėjusios pasaulinės paklausos - krito, tačiau mūsų šalyje jo vertė susitraukė labiau, t.y. 2009 metais, palyginus su ankstesniais metais, bendrojo vidaus produkto vertė dolerine išraiška susitraukė net 21,8 procento, kai Danijos krito tik 9,1 procento. Vis dėl to šis nuosmukis truko gan neilgai, ir jau 2011 metais buvo užfiksuotas spartesnis prieaugis. Tiesa, kitais metais abiem atvejais šalių metiniai bendrieji vidaus produktai dolerine išraiška ir vėl kiek smuktelėjo, bet vėliau toliau augo. Tas pats šio rodiklio kritimas dėl nepalankaus valiutų kursų pokyčio užfiksuotas ir 2015 metais, tačiau jau praėjusiais metais fiksuotas prieaugis.



2016 metais mūsų šalies bendrojo vidaus produkto vertė sudarė 42,74 mlrd. dolerių, o Danijos atveju ji buvo 7,2 karto didesnė ir siekė 306,14 mlrd. dolerių. Šio amžiaus pradžioje Danijos šio rodiklio vertė lyginant su Lietuvos, buvo net 14,2 karto didesnė, o tai reiškia, kad per paskutinius septyniolika metų šis skirtumas sumažėjo beveik perpus. Taigi, nuo 2000 metų iki 2016 metų pabaigos mūsų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertė dolerine išraiška pašoko 3,7 karto, o minimos Skandinavijos šalies - 1,9 karto. Tai neturėtų stebinti, nes kaip buvo minėta, Lietuva - tai vis dar besivystanti šalis, tuo tarpu Danija jau laikoma išsivysčiusia.



Kalbant apie populiaciją, kuri parodo kiek žmonių gyvena šalyje, tai kaip akivaizdžiai matome iš pateikto paveikslėlio su grafikais, abiejose nagrinėjamose šalyse padėtis kardinaliai skiriasi. Lietuvoje nuo pat nagrinėjamo laikotarpio pradžios, t.y. nuo 2000 metų nuosekliai mažėja gyventojų skaičius, ir tai susiję tiek su emigracija, tiek ir su mažėjančiu gimstamumu, tuo tarpu Danijoje gyventojų skaičius nuolat augo.



Taigi, remiantis naujausiais duomenimis, šių metų pradžioje mūsų šalyje gyveno 2,85 milijono žmonių, tuo tarpu kitoje nagrinėjamoje šalyje gyventojų skaičius yra dvigubai didesnis, t.y. siekia 5,75 milijono. Šio amžiaus pradžioje Lietuvoje dar gyveno 3,51 milijono žmonių, tad per pastaruosius septyniolika metų mūsų šalyje gyventojų sumažėjo net 18,8 procento, o tuo tarpu Danijoje 2000 metais gyveno 5,33 milijono gyventojų, arba 1,5 karto daugiau nei pas mus, ir jų skaičius per minimą laikotarpį padidėjo 7,9 procento.

Panagrinėjus šalių populiacijos duomenis ir pokyčius per pasirinktą laikotarpį, logiškai pereiname prie metinio bendrojo vidaus produkto tenkančio vienam gyventojui rodiklio. Nuo 2000 metų šis rodiklis augo abiejose mūsų nagrinėjamose valstybėse, tiesa, Danijoje jis pradėjo mažėti dar prieš tai, kai 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį pasaulyje prasidėjo finansų ir ekonominė krizė. Taigi, nuo šio amžiaus pradžios iki 2008 metų minimos Skandinavijos šalies metinio bendrojo vidaus produkto tenkančio vienam gyventojui dalis padidėjo 9,5 procento, o mūsų šalyje per tą patį laikotarpį pakilo beveik du kartus, bet verta priminti, kad tuo pačiu laikotarpiu Lietuvoje gyventojų skaičius mažėjo, tad tai prisidėjo prie spartesnio minimo rodiklio augimo, tuo tarpu Danijoje gyventojų skaičius augo, ir tai sulėtino metinio bendrojo vidaus produkto dalies tenkančio vienam gyventojui augimą. Kita vertus, per kilusią krizę minimas rodiklis mūsų šalyje smuktelėjo labiau, t.y. per 2009 metus, palyginus su ankstesniais metais, jis krito 13,4 procento, o kitoje šalyje - 5,5 procento. Po to augimas fiksuotas tiek vienoje, tiek kitoje valstybėje, ir nuo tų metų iki dabar metinio bendrojo vidaus produkto tenkančio vienam gyventojui dalis Lietuvoje padidėjo 37,1 procento, o Danijoje - 5,4 procento ir be to, šioje šalyje šis rodiklis dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygio, kai pas mus jau jį viršijo, tačiau dar kartą reikia pabrėžti, kad minimoje Skandinavijos šalyje nuolat augo gyventojų skaičius, o Lietuvoje, kaip buvo minėta, jis mažėjo.



Remiantis naujausiais Pasaulio banko turimais duomenimis, šiuo metu vienam lietuviui tenka 15872.72 doleriai bendrojo vidaus produkto, kas sudaro 126 procentus pasaulinio vidurkio. Tuo tarpu vienam danui tenka gerokai daugiau (3,8 karto), t.y. 60268.23 doleriai bendrojo vidaus produkto, arba 477 procentai pasaulinio vidurkio. Nuo šio amžiaus pradžios šis rodiklis mūsų šalyje pašoko 2,3 karto, o Danijoje - tik 7,9 procento.

Lietuvos ekonomika nuo pat 2000 metų iki kilusios paskutinės pasaulinės ekonomikos krizės iš esmės augo daugiau nei du kartus sparčiau nei Danijos. Tai yra logiška, nes kaip buvo minėta, mūsų šalis laikoma besivystančia, tad joms būdingas pastebimai spartesnis augimas nei fiksuojamas išsivysčiusiose šalyse. Krizės laikotarpiu irgi fiksuota ta pati tendencija, tik šįkart Lietuvos bendrasis vidaus produktas smuktelėjo daugiau nei dvigubai labiau nei minimos Skandinavijos šalies.



Tuo tarpu iš krizės Danija išsiropštė anksčiau ir su kur kas didesniu pagreičiu, t.y. augimo tempu nei mūsų šalies atveju. Be to, po krizės Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimo pagreitis jau nėra toks spartus kaip buvo prieš tai, t.y. jis maždaug perpus mažesnis, tuo tarpu minimos Skandinavijos šalies atveju, jis iš esmės yra toks pats, t.y. jo dinamika tokia, kaip ir buvo prieš krizę.

Viešoji skola ir biudžetas

Atėjo laikas pažvelgti į abiejų nagrinėjamų šalių biudžetus. Kaip matome iš pateikto paveikslėlio, Lietuvos biudžetas iš esmės visą laiką buvo deficitinis, tiesa, jau praėjusiais metais fiksuotas perteklius, be to, prieš 2008 metų krizę jis nors ir buvo deficitinis, tačiau lyginant su šalies metinio bendrojo vidaus produkto verte, trūkumas būdavo nedidelis. Žinoma, kriziniu laikotarpiu sumažėjus pasaulinei paklausai ir kritus lūkesčiams bei pasitikėjimui, kas tuo pačiu lėmė bedarbystės augimą Lietuvoje ir mokestinių įplaukų mažėjimą bei ekonomikos smukimą, tuo pačiu padidėjo ir biudžeto deficitas lyginant su bendruoju vidaus produktu, t.y. jis 2009 metais sudarė 9,1 procento. Tačiau nuo 2012 metų šis rodiklis mūsų šalyje nuosekliai juda teigiama kryptimi, ir praėjusiais metais, kaip buvo minėta, jau fiksuotas biudžeto perteklius, kuris sudarė 0,3 procento metinio bendrojo vidaus produkto vertės.



Kalbant apie Danijos biudžetą, tai iki 2008 metų krizės jis iš esmės visą laiką buvo perteklinis ir ypač didelis perteklius lyginant su bendrojo vidaus produkto verte fiksuotas būtent prieš krizę. Kriziniu laikotarpiu minimos valstybės biudžetas taip pat tapo deficitiniu, tačiau pats deficitas lyginant su metinio bendrojo vidaus produkto verte buvo gerokai mažesnis nei mūsų šalies atveju. Kita vertus po krizės Danijoje kalbant apie biudžetą padėtis negrįžo į prieš tai buvusią, t.y. šios šalies biudžetas kur kas dažniau per pastaruosius keliolika metų yra deficitinis, nei perteklinis, bet pats deficitas lyginant su bendrojo vidaus produkto verte nėra didelis.



Dar vienas rodiklis, kurį norėtume panagrinėti ir kuris susijęs su biudžetu - tai valstybės išlaidų ir bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška. Esminis skirtumas tarp dviejų šalių yra tame, kad Danijos atveju šis rodiklis nuo pat 2000 metų nors ir svyravo, tačiau visą laiką buvo didesnis. Tai reiškia, kad minimos Skandinavijos šalies valdžia perskirsto didesnę dalį bendrojo vidaus produkto nei mūsų valdžios atstovai.



Pažvelgę į pateiktų abiejų šalių minimo rodiklio pokyčių grafikus matome, kad krizės laikotarpiu Danijos vyriausybės išlaidų dalis lyginant su bendrojo vidaus produkto verte kaip ir mūsų šalyje padidėjo. Tačiau po krizės šis rodiklis Lietuvoje krito labiau nei minimoje šalyje. Remiantis naujausiais duomenimis, mūsų valstybės vyriausybės išlaidos 2016 metais sudarė 34,2 procento bendrojo vidaus produkto vertės, o tuo tarpu Danijos - 53,6 procento, t.y. akivaizdžiai gerokai daugiau.



Kaip įprasta apžvelgsime ir abiejų šalių viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentinę išraišką bei šio rodiklio pokyčius. Beveik per visą nagrinėjamą laikotarpį Lietuvos minimas rodiklis visuomet būdavo mažesnis nei Danijos atitinkamas rodiklis, o tai reiškia, kad mūsų šalis buvo mažiau įsiskolinusi. Tačiau per paskutinius dvejus metus padėtis pasikeitė, t.y. praėjusiais metais Lietuvos viešoji skola sudarė 40,2 procento šalies bendrojo vidaus produkto vertės, o Danijos - 37,8 procento. 2000 metais šis rodiklis siekė atitinkamai 23,5 ir 52,4 procento, o tai reiškia, kad per nagrinėjamą laikotarpį mūsų šalies viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto rodiklis paaugo, o Danijos atveju užfiksuota priešinga tendencija.



Tiek vienoje, tiek kitoje šalyje nuo šio amžiaus pradžios iki 2008 metų pasaulinės krizės minimas rodiklis mažėjo. Lietuvoje jis krito nuo 23,5 iki 14,6 procento, o Skandinavijos šalyje - nuo 52,4 iki 27,3 procento. Kriziniu laikotarpiu abiem atvejais fiksuota priešinga tendencija, tiesa, mūsų šalyje viešosios skolos lyginant su bendrojo vidaus produkto verte rodiklis procentine išraiška pakilo labiau ir iš esmės augo iki pat 2015 metų, kuomet pasiekė piką ties 42,7 procento lygiu, o Danijoje pikas pasiektas kur kas anksčiau, t.y. dar 2011 metais, kuomet pakilo iki 46,4 procento, bet nuo to laikotarpio jis ėmė iš esmės nuosekliai mažėti.


Pirmos dalies trumpos išvados:

Danijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė dolerine išraiška 2016 metais buvo net 7,2 karto didesnė už Lietuvos, tačiau mūsų šalies ekonomika nuo šio amžiaus pradžios augo pastebimai sparčiau, tiesa, per krizę irgi krito labiau, tad šis skirtumas sumažėjo beveik perpus;

Nuo šio amžiaus pradžios Lietuvoje nuosekliai mažėjo gyventojų skaičius, tuo tarpu Danijoje fiksuota visiškai priešinga tendencija, tad dabar šioje Skandinavijos šalyje gyvena dvigubai daugiau žmonių nei mūsų valstybėje;

Mūsų šalyje per nagrinėjamą laikotarpį net 2,3 karto pašoko metinio bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui, tuo tarpu Danijoje šis rodiklis pakilo tik apie aštuonis procentus, tačiau ši dalis šioje valstybėje yra 3,8 karto didesnė;

Nuo nagrinėjamo laikotarpio pradžios iki 2008 metų krizės Lietuvos ekonomika augo daugiau nei du kartus sparčiau nei nagrinėjamos kitos šalies bendrasis vidaus produktas, tačiau kritimas krizės laikotarpiu irgi analogiškai buvo daugiau nei dvigubai didesnis. Po krizės mūsų šalies bendrojo vidaus produkto augimo dinamika jau iš esmės yra perpus mažesnė nei buvo prieš tai, tuo tarpu Danijoje ji išliko panaši;

Lietuvos biudžetas per mūsų analizuojamą laikotarpį visą laiką buvo deficitinis, tačiau po krizės padėtis nuosekliai gerėja ir praėjusiais metais jau fiksuotas perteklius. Tuo tarpu nagrinėjamoje Skandinavijos šalyje iš esmės priešinga situacija, t.y. ilgą laiką biudžeto pajamos viršijo išlaidas, tačiau po krizės jis kur kas dažniau deficitinis;

Danijos vyriausybės išlaidų ir metinio bendrojo vidaus produkto santykis procentine išraiška visuomet buvo didesnis, o tai reiškia, kad mūsų šalies valdžia perskirto mažesnę bendrojo vidaus produkto dalį nei minėtos valstybės valdžios atstovai;

Beveik per visą nagrinėjamą laikotarpį Lietuvos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis visuomet būdavo mažesnis nei Danijos atitinkamas rodiklis, tačiau per paskutinius dvejus metus padėtis pasikeitė. Be to, per pastaruosius septyniolika metų mūsų šalies minimas rodiklis paaugo, o kitoje šalyje - sumažėjo, o tai reiškia, kad įsiskolinimo lygis Lietuvoje pakilo, o Danijoje krito.



Dar daugiau informacijos ir straipsnių ekonomikos tematika rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Ekonomika (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą)
 
1.   Parašė C#   2017-10-29 16:43  

Ir kas cia per straipsnis apie plikus statistinius rodiklius ? Issinagrinekit normaliai ant ko sukasi danu ir musu ekonomikos, GDP skaiciukais nezaide.

 
2.   Parašė IT17   2017-10-29 18:19  

na cia kaip ir matosi jau dalis esmes, daugiau bvp per biudzeta perskirsto, didesni mokesciai ir saziningesni ju mokejimas, didesnis socialinis teisingumas...

 
3.   Parašė Raima1   2017-10-30 08:15  

Netiesa. Straipsnyje yra neteisingas teiginys. TVF Lietuvą 2015 metais priskyrė prie išsivysčiusių šalių.

 
4.   Parašė IT17   2017-10-30 13:32  

na gal ir priskyre, taciau pagal infliacijos tempus ir pajamas, tai vis dar besivystancios lygis, tad bendraja prasme Lietuva vis dar besivystanti...