Kalbant apie tris Baltijos šalis, tai mūsų šalies bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos per praėjusį ketvirtį pablogėjo tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2017-09-16 17:20.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=25960
Praėjusią savaitę buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių įmonių veiklos rezultatai, tačiau kaip įprasta neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos biržoje. Šioje apžvalgoje tradiciškai trumpai panagrinėsime prieš savaitę neapžvelgtų kompanijų finansinius veiklos rodiklius ir jų pokyčius.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp apžvelgiamų įmonių savo ketvirčio ataskaitų nuo 2016 metų neskelbia Panevėžio Statybos Trestas ir Linas. Tuo tarpu Invalda INVL, INVL Baltic Farmland, INVL Technology ir INVL Baltic Real Estate taip pat neskelbia ketvirčio ataskaitų ir praneša tik preliminarius neišsamius duomenis.
Iki šiol tiek Linas, tiek Vilniaus degtinė vis dar nepaskelbė savo praėjusio pusmečio veiklos finansinių ataskaitų. Tad šiuo atveju ties pajamų bei EBITDA pelno pokyčiais, EBITDA maržomis ir turto grąžos rodikliais lentelėje palikome klaustukus, t.y. šios lentelės dalys bus užpildytos tuomet, kai pasirodys ataskaitos.
Pažvelgę į pateiktą lentelę matome, kad ten daug raudonos spalvos, be to, bendros pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianos irgi raudonos, t.y. neigiamos, kai prieš metus ir per pirmą šių metų ketvirtį jos buvo teigiamos. Tad padėtis pablogėjo ir tą patvirtina tai, jog per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tarp apžvelgiamų Baltijos biržose kotiruojamų bendrovių pajamų prieaugiu pasižymėjo tik devynios, o kritimas fiksuotas vienuolikoje atveju. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 14 ir 9, o per pirmą šių metų ketvirtį sudarė 12 ir 7. Kalbant apie EBITDA pelną, tai jį per antrą šių metų ketvirtį sugebėjo padidinti septynios bendrovės, o kritimas fiksuotas devyniais atvejais. Prieš metus šis santykis siekė 11 ir 7, o per pirmus tris šių metų mėnesius sudarė 7 ir 6.
Per praėjusį ketvirtį pramonės atstovių veiklos rezultatų pokyčių bendros medianos irgi tapo neigiamos. Pablogėjo alkoholinių gėrimų gamintojų minimos medianos, energetikos srityje EBITDA pelnų pokyčių mediana tapo neigiama, o pajamų išliko neigiama, tačiau kiek mažesnė nei anksčiau. Paslaugų srities atstovių pajamų ir pelnų pokyčių medianos per antrą šių metų ketvirtį jau buvo teigiamos, kai ketvirtį prieš tai neigiamos, tačiau prieš metus minimos teigiamos medianos buvo pastebimai didesnės. Tuo tarpu finansų sektorius šioje srityje išsiskyrė pozityviai.
Kalbant apie tris Baltijos šalis, tai mūsų šalies bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos per praėjusį ketvirtį pablogėjo tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Iš esmės priešinga situacija fiksuota tarp Latvijos įmonių, o Estijos atveju pajamų pokyčių mediana pablogėjo, tačiau EBITDA pelnų tapo gerokai teigiama.
Tarp nagrinėjamų kompanijų, kurių veiklos rezultatai yra žinomi bei palyginami, tiek pajamų, tiek pelno prieaugį per antrą šių metų ketvirtį užfiksavo šešios, na o kritimas buvo aštuoniais atvejais. Labiausiai savo veiklos rezultatus pagerino Latvijas Gaze, Vilniaus baldai bei taip pat Kauno energija, Invalda INVL ir INVL Baltic Real Estate. Estijos baldų gamintojos Skano Group EBITDA pelnas pašoko net virš devynių kartų, na o tokį šuolį lėmė labiau nei pajamos sumažėjusios išlaidos. Latvijos Ditton pievadkezu rūpnica pelnas pašoko 4,5 karto, kai pajamos smuktelėjo kiek daugiau nei trečdaliu. Šiuo atveju irgi išlaidos sumažėjo labiau nei pajamos.
Tuo tarpu nekilnojamo turto projektų plėtotojos Arco Vara pajamos susitraukė daugiau nei penkiasdešimt procentų, o neigiama EBITDA dar labiau padidėjo. Pajamų ir pelnų kritimus per antrą šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, taip pat užfiksavo Gubernija, mūsų šalies energetikos sektoriaus atstovės LITGRID ir Energijos Skirstymo Operatorius. Gerai žinomos šaldytuvų gamintojos Snaigė veiklos rezultatai taip pat pablogėjo, na o EBITDA pelnas krito beveik dviem trečdaliais, tuo tarpu statybos bendrovės Panevėžio statybos trestas EBITDA tapo neigiama, o pajamos krito beveik penktadaliu, o Utenos trikotažo pelnas susitraukė 53,9 procento.
Kaip ir įprasta pateikti ir nagrinėjamų Baltijos šalių įmonių EBITDA pelningumai. Bendra jų mediana per praėjusį ketvirtį sudarė 12,9 procento, kai prieš metus ji buvo mažesnė ir siekė 11,6 procento, o per pirmą šių metų ketvirtį ji buvo didesnė ir sudarė 14,3 procento. Ta pati tendencija fiksuota paslaugų srityje, tuo tarpu pramonės atstovių EBITDA maržų mediana abiem atvejais smuktelėjo, tas pats buvo ir energetikos srityje, o finansų sektoriaus atstovių minimas rodiklis gerokai ūgtelėjo tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek ir su praėjusių metų antru ketvirčiu. Alkoholinių gėrimų gamintojų bendra EBITDA pelningumų mediana per metus smuktelėjo, tačiau lyginant su pirmu šių metų ketvirčiu, ji paaugo.
Tarp trijų Baltijos šalių pagal EBITDA maržų medianos pokyčius pozityviai išsiskyrė mūsų šalies bendrovės, kurių minimas rodiklis per antrą šių metų ketvirtį sudarė 21,4 procento, t.y. buvo pats didžiausias, kai ketvirtį prieš tai siekė 16,8 procento, o per antrą praėjusių metų ketvirtį - 15,7 procento. Estijos ir Latvijos atveju EBITDA maržų medianos per metus paaugo, tačiau lyginant su pirmu šių metų ketvirčiu, sumažėjo.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, savo EBITDA pelningumus padidino aštuonios įmonės, o kritimas fiksuotas vienuolikoje atveju. Tarp šioje apžvalgoje nagrinėjamų Latvijos, Lietuvos ir Estijos įmonių didžiausiomis EBITDA maržomis per antrą ketvirtį išsiskyrė INVL Technology, INVL Baltic Farmland, INVL Baltic Real Estate ir Amber Grid. Tuo tarpu Arco Vara ir mūsų šalies statybų milžino Panevėžio Statybos Tresto minimas rodiklis buvo neigiamas, kai prieš metus neigiama EBITDA marža fiksuota trim atvejais (Arco Vara, Invalda INVL ir Kauno energija).
Kalbant apie turto grąžos rodiklį ROA, tai jo bendra mediana krito tiek lyginant su pirmu šių metų ketvirčiu, tiek ir su praėjusių metų antru. Ypač šis rodiklis smuko pramonės šakoje bei tas pats pasakytina ir apie alkoholinių gėrimų gamintojus, energetiką, tuo tarpu paslaugų srityje ir finansų sektoriuje fiksuota priešinga tendencija. Tarp Baltijos šalių per metus paaugo Latvijos atstovių turto grąžų mediana, o Estijos atveju ji tapo mažiau neigiama. Lietuvos įmonių minimas medianinis ROA rodiklis krito tiek lyginant su pirmu šių metų ketvirčiu, tiek ir su praėjusių metų antru ketvirčiu.
Per metus savo turto grąžą padidino vienuolika šioje apžvalgoje nagrinėjamų įmonių ir lygiai tiek pat fiksavo šio rodiklio nuosmukį. Didžiausiu ROA rodikliu gali pasigirti Invalda INVL (12,4 procento), bei Latvijos įmonė Ditton pievadkezu rūpnica (5,2 procento) ir mūsų šalies baldų gamintoja Vilniaus baldai (4 procentai). Per praėjusį ketvirtį net penkių nagrinėjamų įmonių (Arco Vara, Kauno energija, Panevėžio Statybos Tresto, Trigon Property Development ir Utenos trikotažo) turto grąža buvo neigiama. Prieš metus tokių bendrovių buvo dar daugiau, t.y. septynios (Arco Vara, Invalda INVL, INVL Technology, Skano Group, Latvijas Gaze, Kauno energija ir Trigon Property Development).
Kaip ir įprasta šioje apžvalgoje nagrinėjamų įmonių rinkos vertės rodikliai (P/E, P/BV ir P/S) yra itin žemi ir tai pagrinde susiję su tuo, kad daugelio iš jų akcijos yra itin nelikvidžios, kas tuo pačiu gerokai apsunkina galimybes investuotojams jas įsigyti bei po to esant poreikiui parduoti. Tarp apskaičiuotų medianinių, mažiausiais rinkos vertės rodikliais pasižymi pramonės atstovės, finansų sektoriaus narės ir alkoholinių gėrimų gamintojai. Tarp Baltijos šalių bent šiuo metu mažiausi medianiniai P/E, P/BV ir P/S rodikliai yra Estijos bendrovių.
Nuo šių metų pradžios didesniosios dalies įmonių, t.y. šešiolikos akcijos pabrango, na o kainų kritimas fiksuotas tik šešiais atvejais, tad nieko stebėtino, kad bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama, bei tuo pačiu pastebimai didesnė nei per visus praėjusius metus, kuomet pabrango keturiolikos akcijos, o atpigo - dešimties bendrovių. Labiausiai šiais metais pabrango pramonės šakos narių ir finansų sektoriaus atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai, o mažiausiai ūgtelėjo alkoholinių gėrimų gamintojų akcijų vertės. O tarp analizuojamų šalių bendrovių Latvijos įmonių akcijų kainos šiais metais ūgtelėjo daugiausiai, o mūsų šalies - mažiausiai.
Nuo šių metų pradžios labiausiai pabrango Latvijos įmonės Ditton pievadkezu rūpnica akcijos, kurių vertė pašoko daugiau nei du kartus. Utenos trikotažo rinkos vertė pašoko trim ketvirtadaliais, Kauno energijos - virš šešiasdešimt procentų. Priešingoje barikadų pusėje atsidūrė alaus ir giros gamintoja Gubernija, kurios akcijos atpigo trisdešimt procentų, o AUGA group rinkos vertė krito beveik keturiolika procentų.
OMX Vilnius indeksas ir toliau išlieka ilgalaikiame augimo kanale bei šturmuoja vis naujesnius rekordinius lygius. Kol kas jokių esminių šios tendencijos pabaigos ženklų nematyti.
Talino biržos pagrindinis indeksas taip pat ir toliau išlieka ilgalaikiame augimo kanale bei tuo pačiu dar labiau pasistiebė į viršų link naujų rekordinių lygių. Ši tendencija ir toliau gali tęstis.
OMX Riga indeksas išlieka augimo kanale, kuris prasidėjo dar 2015 metų pradžioje. Jis dar labiau ūgtelėjo ir tuo pačiu viršijo psichologinę tūkstančio punktų rekordinę ribą.
Dar daugiau apžvalgų rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Apžvalgos (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).
