versija spausdinimui
(0)
Į posėdį susirinkę Europos Centrinio banko atstovai nusprendė ir toliau nieko nekeisti savo vykdomoje monetarinėje politikoje. Tiek bazinė, tiek kitos palūkanų normos kaip ir laukta išliko nepakitusios, kaip ir aktyvų supirkimo apimtys bei įgyvendinimo terminas.
Bazinė palūkanų norma, kuri jau ilgą laiką nėra keičiama, ir toliau euro zonoje sudarys apvalų nulį. Už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,4 procento palūkanų norma, na o ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nekinta bei sieks 0,25 procento.
Valdančioji taryba mano, kad Europos Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos nesikeis dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdoma turto pirkimo programa (TPP), rašoma šio banko pranešime.
Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad Valdančioji taryba patvirtino, jog turto už dabartinę 60 mlrd. eurų per mėnesį sumą bus perkama iki 2017 metų gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį.
Grynieji pirkimai vykdomi kartu reinvestuojant lėšas, gautas iš pagal turto pirkimo programos metu įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, Valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę.
Europos Centrinis bankas šiandien taip pat paskelbė savo atnaujintas makroekonomines prognozes. Šių metų euro zonos bendrojo vidaus produkto augimo prognozė buvo kilstelta nuo 1,9 iki 2,2 procento. Tuo tarpu tiek kitų metų, tiek 2019 metų ekonomikos augimo prognozės išliko tos pačios, t.y. 1,8 ir 1,7 procento.
Kalbant apie infliaciją, tai šių metų prognozė išliko nepakeista, t.y. Centrinis bankas tikisi, kad per metus kainos paaugs 1,5 procento. Bet 2018 metų metinės infliacijos prognozė sumažinta nuo 1,3 iki 1,2 procento, o dar kitų metų - nuo 1,6 iki 1,5 procento.
Tuo tarpu bedarbystės prognozės euro zonoje buvo pakoreguotos teigiama linkme. Šių metų sumažinta nuo 9,4 iki 9,1 procento, kitų metų - nuo 8,8 iki 8,6 procento, o 2019 metų - nuo 8,3 iki 8,1 procento.
„Gaunama informacija, įskaitant mūsų naujas prognozes, patvirtina, kad euro zonos ekonomikos augimas ir infliacija vidutinės trukmės laikotarpiu iš esmės nesikeičia. Ekonominė plėtra, kuri paspartėjo daugiau nei tikėtasi 2017 metų pirmoje pusėje, visose šalyse ir sektoriuose tebėra tvirta ir plati“ - teigė euro zonos Centrinio banko vadovas Mario Draghi.
Nors vykstanti ekonominė plėtra suteikia pasitikėjimo, kad infliacija laipsniškai taps lygi mūsų infliacijos tikslui, ji dar turi pavirsti į didesnę kainų augimo dinamiką. Pastaraisiais mėnesiais pagrindinė infliacija šiek tiek padidėjo, tačiau apskritai ji išlieka žema. Todėl ir toliau yra reikalinga tam tikro laipsnio pritaikoma monetarinė politika siekiant laipsniškai didinti ir palaikyti bendrą infliacijos lygį vidutiniu laikotarpiu. Tuo tarpu jeigu padėtis pablogės, monetarinė politika gali būti dar labiau sušvelninta, t.y. padidinta aktyvų supirkimo programos trukmė bei vertė, spaudos konferencijoje teigė ECB prezidentas.
„Šį rudenį mes priimsime sprendimą dėl mūsų politikos priemonių pokyčių metų pabaigoje, atsižvelgiant į numatomą infliacijos lygį ir finansines sąlygas reikalingas ilgalaikiam infliacijos lygio grįžimui į dviejų procentų arba artimą lygį“ - pabrėžė Mario Draghi.
Jis tuo pačiu priminė, kad siekiant visapusiškai pasinaudoti monetarinės pinigų politikos priemonėmis, kitos politikos sritys turi ryžtingai prisidėti prie ilgalaikio augimo potencialo stiprinimo ir pažeidžiamumo mažinimo. Būtina gerokai paspartinti struktūrinių reformų įgyvendinimą siekiant didinti atsparumą, mažinti struktūrinį nedarbo lygį ir didinti euro zonos augimo potencialą bei produktyvumą. Kalbant apie fiskalinę politiką, visos šalys turėtų naudos iš intensyvesnių pastangų siekiant labiau ekonomikos augimą skatinančios viešųjų finansų struktūros.
Kitas Europos Centrinio banko atstovų posėdis bus surengtas spalio dvidešimt šeštą dieną.
Bazinė palūkanų norma, kuri jau ilgą laiką nėra keičiama, ir toliau euro zonoje sudarys apvalų nulį. Už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,4 procento palūkanų norma, na o ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nekinta bei sieks 0,25 procento.
Valdančioji taryba mano, kad Europos Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos nesikeis dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdoma turto pirkimo programa (TPP), rašoma šio banko pranešime.
Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad Valdančioji taryba patvirtino, jog turto už dabartinę 60 mlrd. eurų per mėnesį sumą bus perkama iki 2017 metų gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį.
Grynieji pirkimai vykdomi kartu reinvestuojant lėšas, gautas iš pagal turto pirkimo programos metu įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, Valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę.
Europos Centrinis bankas šiandien taip pat paskelbė savo atnaujintas makroekonomines prognozes. Šių metų euro zonos bendrojo vidaus produkto augimo prognozė buvo kilstelta nuo 1,9 iki 2,2 procento. Tuo tarpu tiek kitų metų, tiek 2019 metų ekonomikos augimo prognozės išliko tos pačios, t.y. 1,8 ir 1,7 procento.
Kalbant apie infliaciją, tai šių metų prognozė išliko nepakeista, t.y. Centrinis bankas tikisi, kad per metus kainos paaugs 1,5 procento. Bet 2018 metų metinės infliacijos prognozė sumažinta nuo 1,3 iki 1,2 procento, o dar kitų metų - nuo 1,6 iki 1,5 procento.
Tuo tarpu bedarbystės prognozės euro zonoje buvo pakoreguotos teigiama linkme. Šių metų sumažinta nuo 9,4 iki 9,1 procento, kitų metų - nuo 8,8 iki 8,6 procento, o 2019 metų - nuo 8,3 iki 8,1 procento.
„Gaunama informacija, įskaitant mūsų naujas prognozes, patvirtina, kad euro zonos ekonomikos augimas ir infliacija vidutinės trukmės laikotarpiu iš esmės nesikeičia. Ekonominė plėtra, kuri paspartėjo daugiau nei tikėtasi 2017 metų pirmoje pusėje, visose šalyse ir sektoriuose tebėra tvirta ir plati“ - teigė euro zonos Centrinio banko vadovas Mario Draghi.
Nors vykstanti ekonominė plėtra suteikia pasitikėjimo, kad infliacija laipsniškai taps lygi mūsų infliacijos tikslui, ji dar turi pavirsti į didesnę kainų augimo dinamiką. Pastaraisiais mėnesiais pagrindinė infliacija šiek tiek padidėjo, tačiau apskritai ji išlieka žema. Todėl ir toliau yra reikalinga tam tikro laipsnio pritaikoma monetarinė politika siekiant laipsniškai didinti ir palaikyti bendrą infliacijos lygį vidutiniu laikotarpiu. Tuo tarpu jeigu padėtis pablogės, monetarinė politika gali būti dar labiau sušvelninta, t.y. padidinta aktyvų supirkimo programos trukmė bei vertė, spaudos konferencijoje teigė ECB prezidentas.
„Šį rudenį mes priimsime sprendimą dėl mūsų politikos priemonių pokyčių metų pabaigoje, atsižvelgiant į numatomą infliacijos lygį ir finansines sąlygas reikalingas ilgalaikiam infliacijos lygio grįžimui į dviejų procentų arba artimą lygį“ - pabrėžė Mario Draghi.
Jis tuo pačiu priminė, kad siekiant visapusiškai pasinaudoti monetarinės pinigų politikos priemonėmis, kitos politikos sritys turi ryžtingai prisidėti prie ilgalaikio augimo potencialo stiprinimo ir pažeidžiamumo mažinimo. Būtina gerokai paspartinti struktūrinių reformų įgyvendinimą siekiant didinti atsparumą, mažinti struktūrinį nedarbo lygį ir didinti euro zonos augimo potencialą bei produktyvumą. Kalbant apie fiskalinę politiką, visos šalys turėtų naudos iš intensyvesnių pastangų siekiant labiau ekonomikos augimą skatinančios viešųjų finansų struktūros.
Kitas Europos Centrinio banko atstovų posėdis bus surengtas spalio dvidešimt šeštą dieną.