Straipsniai » Apžvalgos » Skandinavijos akcijų rinkos apžvalga

Skandinavijos šalių ekonomikos laikosi puikiai, tad investuoti ten vis dar palanku.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2017-08-20 22:56.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=25809


Skandinavijos šalys yra visai šalia mūsų ir dažnai jos laikomos sektinu pavyzdžiu Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Šių Šiaurės šalių ekonomikos laikosi ir plėtojasi puikiai bei jos tinkamai valdomos ir prižiūrimos. Atsižvelgus į tai, yra gan patrauklu investuoti į Švedijos, Suomijos bei Danijos įmonių ir bankų akcijas, tad šįkart kaip ir įprasta jums pristatome Skandinavijos akcijų rinkos apžvalga. Daugelis iš šio regiono įmonių ir bankų pagerino savo veiklos rezultatus.

OMX NORDIC 40

OMX NORDIC 40 - tai indeksas, kurį sudaro keturiasdešimt didžiausių bendrovių ir bankų, kurių akcijomis aktyviausiai prekiaujama bei jos yra likvidžiausios Šiaurės arba Skandinavijos šalių Kopenhagos, Helsinkio bei Stokholmo biržose. Būtent šis indeksas ir bus pagrindinis orientyras šioje apžvalgoje.

Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Skandinavijos šalių (Švedijos, Suomijos ir Danijos) kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.

Atkreipiame dėmesį, kad nuo praėjusių metų Carlsberg kompanija skelbia tik savo pusmečio ir metines finansines ataskaitas.

Taigi, tik šią savaitę galutinai visos minimo indekso atstovės paskelbė savo praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, tad galima panagrinėti esmines tendencijas ir pokyčius. Pažvelgę į lentelės stulpelius kurie rodo, kaip per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pakito analizuojamų įmonių ir bankų pajamos ir pelnai, matome, kad yra pastebimai daugiau žalios nei raudonos spalvos, t.y. didesnioji dalis iš jų padidino tiek savo pajamas, tiek EBITDA pelnus.

Kaip ir įprasta statistika. Per minimą laikotarpį net trisdešimt dvi OMX NORDIC 40 indekso atstovės padidino savo pajamas, kai prieš metus per antrą ketvirtį tokių buvo gerokai mažiau, t.y. tik keturiolika. Kad padėtis šiuo atžvilgiu pagerėjo rodo ir bendra pajamų pokyčių mediana, kuri per antrą šių metų ketvirtį jau buvo teigiama, kai prieš metus neigiama, bei didesnė nei per pirmą šių metų ketvirtį, per kurį pajamų prieaugiu galėjo pasigirti 33 minimo indekso narės.

Kalbant apie EBITDA pelną, tai jo prieaugį per praėjusį ketvirtį lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus fiksavo dvidešimt septynios iš keturiasdešimties nagrinėjamų įmonių ir bankų. Prieš metus tokių buvo tik aštuoniolika, o per pirmą šių metų ketvirtį - trisdešimt. Per antrą šių metų ketvirtį minimo indekso atstovių EBITDA pelnų pokyčių mediana procentine išraiška buvo teigiama ir siekė 4,8 procento, kai prieš metus buvo neigiama, bet per pirmą šių metų ketvirtį šis rodiklis buvo daugiau nei dvigubai didesnis. Tad galima konstatuoti, kad padėtis pagerėjo, nors lyginant su ankstesniu ketvirčiu taip nėra, tačiau dėl sezoniškumo faktoriaus didesnę reikšmę turi lyginimas su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Ta pati tendencija buvo fiksuojama ir pramonės, paslaugų ir finansų sektoriaus atstovių atveju, t.y. per praėjusį ketvirtį jų bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos procentine išraiška buvo teigiamos, kai prieš metus neigiamos. Tuo tarpu lyginant su pirmu šių metų ketvirčiu, pajamų pokyčių medianos arba nepakito (pramonė) arba padidėjo, tuo tarpu EBITDA pelnų pokyčių medianų atveju viskas buvo atvirkščiai.

Trijų Skandinavijos šalių atveju Švedijos pajamų ir pelnų pokyčių medianos jau tapo teigiamos, Suomijos atveju EBITDA pelnų pokyčių mediana išliko neigiama, tačiau gerokai mažesnė nei prieš metus, o Danijos atstovių pajamų pokyčių mediana padidėjo, o pelnų nepakito.



Per praėjusį ketvirtį pajamų ir pelnų prieaugiu pasižymėjo net dvidešimt penkios nagrinėjamo indekso atstovės, o kritimas fiksuotas tik vos keturiais atvejais. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 11 ir 18, t.y. akivaizdžiai buvo gerokai negatyvesnis. Labiausiai kaip ir įprasta savo veiklos rezultatus per praėjusį ketvirtį pagerino biotechnologijų bendrovė Genmab. Šįkart pajamos pašoko daugiau nei du kartus, o pelnas - net 3,8 karto. Trečią ketvirtį iš eilės pastebimai ūgtelėjo metalų kasybos ir gavybos bendrovės iš Švedijos Boliden pajamos ir EBITDA pelnas, kai prieš metus fiksuotas abiejų rodiklių kritimas. Tiesa, veiklos rezultatų prieaugiai jau buvo mažesni nei fiksuoti per pirmą šių metų ketvirtį.

Automobilių ir kitų transporto priemonių gamintoja Volvo taip pat pasižymėjo pastebimesniu veiklos rezultatų pagerėjimu, o ypač šoktelėjo EBITDA pelnas, t.y. net beveik dviem trečdaliais. Be to, į šią grupę galima įtraukti ir tokias įmones kaip Atlas Copco, Sandvik, SKF ir investicinę kompaniją Investor, kurių pajamų ir pelnų prieaugiai procentine išraiška buvo dviženkliai, o Investor pelnas pašoko net 2,8 karto. Priešingoje barikadų pusėje atsidūrė kompanija iš Švedijos Ericsson, kurios veiklos rezultatai pablogėjo penktą ketvirtį iš eilės, o EBITDA pelnas šįkart susitraukė net virš aštuoniasdešimt procentų. Didesniu pajamų ir EBITDA pelno kritimu per antrą šių metų ketvirtį pasižymėjo ir kompanija iš Danijos Vestas Wind Systems. Antrą ketvirtį iš eilės smuktelėjo ir mūsų šalyje veiklą vykdančios Telia Company veiklos rezultatai, be to, pajamų ir pelno kritimą fiksavo draudimo kompanija Sampo, o Švedijos statybų kompanijos Skanska EBITDA pelnas susitraukė net 85 procentais, tiesa, tai susiję su tuo, kad prieš metus bendrovė buvo gavusi nemažą dalį vienkartinio pobūdžio pajamų.

Kaip ir įprasta apskaičiavome nagrinėjamų įmonių ir bankų EBITDA pelningumus. Paaiškėjo, jog per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, šio rodiklio prieaugiu gali pasigirti aštuoniolika iš jų, na o dvidešimtyje atveju fiksuotas kritimas. Tačiau bendra EBITDA maržų mediana per minimą laikotarpį paaugo nuo 20,2 iki 21,4 procento, kai per pirmą šių metų ketvirtį ji irgi buvo mažesnė ir siekė 20,8 procento.

Paslaugų atstovių minimas medianinis rodiklis per metus paaugo, tačiau lyginant su pirmu šių metų ketvirčiu, smuktelėjo, pramonės narių atveju viskas buvo atvirkščiai, o štai finansų sektoriaus atstovių EBITDA pelningumo mediana abiem atvejais smuktelėjo. Nagrinėjamų Švedijos įmonių ir bankų bendra EBITDA maržų mediana per antrą šių metų ketvirtį sudarė 22,4 procento, kai prieš metus buvo mažesnė ir siekė 19,5 procento, tačiau per ankstesnį šių metų ketvirtį ji buvo kiek didesnė, t.y. sudarė dvidešimt tris procentus. Suomijos atveju viskas buvo atvirkščiai, t.y. per metus šis rodiklis smuktelėjo, tačiau lyginant su pirmu ketvirčiu, jau fiksuotas augimas, na o kitos Skandinavijos šalies, t.y. Danijos atveju abiem atvejais fiksuotas kritimas.

Tarp OMX NORDIC 40 indekso narių didžiausia EBITDA marža išsiskyrė biotechnologijų įmonė iš Danijos Genmab, kurios minimas rodiklis siekė net 69,4 procento, kai prieš metus buvo tik kiek didesnis nei keturiasdešimt procentų. Antroje pozicijoje pagal šio rodiklio dydį yra kita kompanija iš šios šalies Novo Nordisk, kuri gamina vaistus ir jos EBITDA pelningumas siekė beveik penkiasdešimt procentų bei per metus paaugo, o tarp bankų didžiausiu minimu rodikliu (47,4 procento) išsiskyrė ir mūsų šalyje veikiantis Swedbank, tiesa, prieš metus šis rodiklis buvo pastebimai didesnis ir siekė net 63,7 procento, be to, jis buvo didesnis ir per pirmą šių metų ketvirtį.

Per šių metų antrąjį ketvirtį nei vienos minimo indekso atstovės EBITDA pelningumas nebuvo neigiamas, kaip prieš metus tuo pasižymėjo suomių Nokia. Nors šios įmonės marža jau tapo teigiama, tačiau ji buvo viena iš mažiausių tarp nagrinėjamų Šiaurės šalių bendrovių ir bankų, t.y. ji siekė 6,5 procento. Bet dar mažesniu minimu rodikliu pasižymėjo dvi Švedijos įmonės, t.y. statybų milžinė Skanska (1,1 procento) ir Ericsson (1,9 procento). Palyginus su 2016 metų antru ketvirčiu, abiem atvejais fiksuotas maržos kritimas.

Kalbant apie kitą pelningumo rodiklį, t.y. turto grąžos arba ROA, tai bendra jo mediana per praėjusį ketvirtį siekė 1,5 procento, kai prieš metus buvo mažesnė ir sudarė 1,3 procento, tiesa, per pirmą šių metų ketvirtį šis rodiklis buvo nežymiai didesnis bei sudarė 1,6 procento. Pramonės šakos atveju minimas medianinis rodiklis pakilo abiem atvejais, finansų sektoriaus išliko stabilus, na o paslaugų abiem atvejais smuktelėjo.

Švedijos atstovių turto grąžos medianinis rodiklis per praėjusį ketvirtį sudarė 1,5 procento bei per metus pakilo, tačiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu, kiek pasikoregavo. Danijos atveju fiksuota priešinga tendencija, tačiau šis rodiklis buvo didžiausias ir siekė 3,2 procento, o Suomijos įmonių ROA medianinis rodiklis abiem atvejais buvo pagerintas.

Tarp analizuojamų Skandinavijos šalių įmonių ir bankų ROA prieaugiu per praėjusį ketvirtį, lyginant su 2016 metų tuo pačiu laikotarpiu, pasižymėjo dvidešimt, o kritimas fiksuotas septyniolikoje atveju. Penkių įmonių (A.P. Møller - Mærsk, Ericsson, Fortum, Nokia ir Telia Company) turto grąžos rodiklis buvo neigiamas, kai prieš metus tokių buvo tik dvi (Nokia ir AstraZeneca). Tuo tarpu didžiausia turto grąža per antrą šių metų ketvirtį gali pasigirti Danijos farmacijos bendrovė Novo Nordisk, t.y. 10,2 procento, tačiau prieš metus šis rodiklis buvo didesnis ir siekė 11,3 procento. Kitos šios šalies atstovės Coloplast ROA rodiklis sudarė 7,4 procento ir jis irgi per metus sumažėjo, ta pati tendencija fiksuota ir Pandora atveju, t.y. turto grąža smuktelėjo nuo 8,6 iki 7,2 procento.

Kaip ir įprasta pateikiame ir tris rinkos vertės rodiklius t.y. P/E, P/BV ir P/S. Bendri medianiniai dabartiniu momentu yra gana vidutiniški, t.y. negalima pasakyti, jog jie aukšti. Didžiausiais rinkos vertės medianiniais rodikliais pasižymi pramonės šakos narės, o mažiausiais - finansų sektoriaus atstovės. Tarp trijų Skandinavijos šalių Danijos atstovių P/E, P/BV ir P/S medianiniai rodikliai didžiausi.

Šią apžvalgą užbaigsime tradiciškai. Nuo šių metų pradžios net dvidešimt aštuonių OMX NORDIC 40 indekso atstovių akcijos pabrango, o tik dvylikos atpigo. Tad nenuostabu, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama ir siekia 6,9 procento, tiesa, per praėjusius metus šis rodiklis buvo pastebimai didesnis, t.y. sudarė 12,4 procento, nors brangusių ir pigusių akcijų santykis buvo analogiškas. Labiausiai pabrango pramonės šakos narių nuosavybės vertybiniai popieriai, na o tarp trijų šalių didžiausiu kainų prieaugiu gali pasigirti Danijos atstovės.

Net kelių minimo indekso narių rinkos vertė per šiuos metus pakilo virš trisdešimt procentų, na o labiausiai - transportavimo ir logistikos bendrovės DSV, t.y. 39,6 procento. Suomijos įmonės Wärtsilä akcijos pabrango virš trisdešimt penkių procentų, o Švedijos pramonės atstovės SCA - trisdešimt procentų. Tuo tarpu priešingoje pusėje atsidūrė Danijos papuošalų gamintoja Pandora, kurios kapitalizacija susitraukė trečdaliu. Virš septyniolikos procentų atpigo Skanska ir Hennes & Mauritz akcijos.


Kaip ir buvo prognozuota, OMX NORDIC 40 indeksas pakilo iki prieš tai buvusio pasiekto savo aukščiausio visų laikų lygio, tačiau po to sulaukėme lokalios korekcijos, kuri tęsiasi iki šiol ir jos pabaigos ženklų kol kas nematyti, be to, netrukus bus testuojama ilgalaikio augimo kanalo apatinė riba. Po šios korekcijos tikėtinas dar vienas judesys aukštyn.




DSV akcijų kaina yra augimo kanale, kuris prasidėjo dar 2013 metų birželio mėnesį, tačiau pastaruoju metu atsirėmė į jo viršutinę dalį ir ją testuoja. Po tokio ilgai trunkančio ir pastebimo minimos įmonės akcijų kainos augimo anksčiau ar vėliau galime sulaukti didesnės korekcijos - pelnų realizavimo, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.




Šios kompanijos akcijų kaina yra naujame augimo etape, kuris prasidėjo dar praėjusių metų rugsėjo mėnesį bei šturmuoja savo visų laikų rekordinius lygius. Tikėtina, kad ši tendencija su lokaliomis korekcijomis dar kurį laiką turėtų tęstis.




Pandora kompanijos akcijų kaina po prieš tai buvusio ilgalaikio augimo ir toliau išlieka korekcinėje fazėje, kuri prasidėjo dar praėjusių metų gegužės mėnesį. Artimiausiu metu bus testuojamas birželio pabaigoje pasiektas šios korekcijos dugnas. Jei testavimas bus sėkmingas, t.y. dugnas atlaikys, galime sulaukti šios bendrovės akcijų kainos atšokimo. Taigi, viskas paaiškės per artimiausias savaites.




Hennes & Mauritz akcijos ir toliau išlieka nuosmukio - korekcinėje fazėje, kuri prasidėjo dar 2015 metų kovo mėnesį. Kol kas aiškių šio etapo pabaigos ženklų vis dar nematyti, tiesa, RSI rodiklis priartėjo prie savo apatinės ribos.