versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat šiandien paskelbė duomenis apie tai, kaip per praėjusį ketvirtį pakito euro zonos, Europos sąjungos ir atskirų šalių bendrieji vidaus produktai. Paaiškėjo, jog Senajame žemyne ekonomikos augimas paspartėjo, o mūsų šalyje - sulėtėjo.
Per antrą šių metų ketvirtį, lyginant su pirmu, euro zonoje ir Europos sąjungoje ekonomikos augimas spartėjo nuo 0,5 iki 0,6 procento, tuo tarpu Lietuvoje sulėtėjo daugiau nei perpus, t.y. nuo 1,3 iki 0,6 procento.
Kalbant apie metinį bendrojo vidaus produkto augimą, tai jis praėjusį ketvirtį euro zonoje padidėjo nuo 1,9 iki 2,2 procento, Europos sąjungoje - nuo 2,1 iki 2,3 procento, o mūsų šalyje kaip ir ketvirčio atveju sulėtėjo, t.y. nuo 4 iki 3,9 procento.
Vokietijos ekonomikos ketvirčio prieaugis sulėtėjo nuo 0,7 iki 0,6 procento, o metinis - paspartėjo nuo 1,9 iki 2,1 procento. Prancūzijos atveju, kurios ekonomika yra antra pagal dydį euro zonoje ir Europos sąjungoje, ketvirčio prieaugis išliko nepakitęs ir siekė 0,5 procento, o metinis padidėjo nuo 1,1 iki 1,8 procento.
Italijos atveju irgi fiksuota ta pati tendencija, t.y. ketvirčio ekonomikos augimas nepakito ir siekė 0,4 procento, o metinis paspartėjo nuo 1,2 iki 1,5 procento. Kitos Pietų Europos šalies, t.y. Ispanijos ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis paspartėjo nuo 0,8 iki 0,9 procento, o metinis - nuo 3 iki 3,1 procento.
Remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, tarp šalių, kurių duomenys yra žinomi, sparčiausias ekonomikos prieaugis fiksuotas Čekijoje (2,3 procento) ir Švedijoje (1,7 procento), tuo tarpu 0,5 procento kritimas užfiksuotas kaimyninėje Suomijoje.
Kalbant apie metinį bendrojo vidaus produkto prieaugį, tai sparčiausias jis per antrą šių metų ketvirtį buvo Rumunijoje (5,7 procento) bei Latvijoje (4,8 procento).
Tuo tarpu mažiausias prieaugis fiksuotas Belgijoje (1,4 procento) ir Italijoje.
Per antrą šių metų ketvirtį, lyginant su pirmu, euro zonoje ir Europos sąjungoje ekonomikos augimas spartėjo nuo 0,5 iki 0,6 procento, tuo tarpu Lietuvoje sulėtėjo daugiau nei perpus, t.y. nuo 1,3 iki 0,6 procento.
Kalbant apie metinį bendrojo vidaus produkto augimą, tai jis praėjusį ketvirtį euro zonoje padidėjo nuo 1,9 iki 2,2 procento, Europos sąjungoje - nuo 2,1 iki 2,3 procento, o mūsų šalyje kaip ir ketvirčio atveju sulėtėjo, t.y. nuo 4 iki 3,9 procento.
Italijos atveju irgi fiksuota ta pati tendencija, t.y. ketvirčio ekonomikos augimas nepakito ir siekė 0,4 procento, o metinis paspartėjo nuo 1,2 iki 1,5 procento. Kitos Pietų Europos šalies, t.y. Ispanijos ketvirčio bendrojo vidaus produkto prieaugis paspartėjo nuo 0,8 iki 0,9 procento, o metinis - nuo 3 iki 3,1 procento.
Kalbant apie metinį bendrojo vidaus produkto prieaugį, tai sparčiausias jis per antrą šių metų ketvirtį buvo Rumunijoje (5,7 procento) bei Latvijoje (4,8 procento).
Tuo tarpu mažiausias prieaugis fiksuotas Belgijoje (1,4 procento) ir Italijoje.