Dvi BRIC šalys (3 dalis)

» Straipsniai » Ekonomika
Rusija ir Brazilija- šios dvi BRIC besivystančios šalys kažkuo yra panašios, tačiau tuo pačiu ir gana skirtingos.
versija spausdinimui
Autorius: traders.lt Data: 2017-07-15 03:14 Komentarai: (0)
Besivystančios rinkos ir toliau išlieka investuotojų dėmesio centre bei ir vis dar pasižymi dideliu potencialu. Vienos iš tokių - tai BRIC šalys. Šįkart plačiau apžvelgsime dvi iš jų, t.y. Braziliją iš Pietų Amerikos ir Rusiją, kurios dalis išsidėsčiusi Europoje, o kita - Azijoje. Šios dvi besivystančios šalys kažkuo yra panašios, tačiau tuo pačiu ir gana skirtingos. Taigi, pristatome trečiąją ir tuo paskutinę dalį šia tema.

Po pirmosios ir antrosios dalies (nuoroda į pirmą ir antrą dalį) siūlome jums perskaityti dar vieną dalį apie dvi BRIC šalis. Nagrinėsime pagrindinius šių valstybių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.

Pinigai

Kalbant apie pinigų dalį visų pirma norėtume apžvelgti abiejų šalių turimus užsienio valiutų rezervus. Taigi, remiantis naujausiais duomenimis, praėjusį mėnesį Brazilijos turimų rezervų vertė siekė 377,175 mlrd. dolerių, tuo tarpu Rusijos atveju ji yra kiek didesnė ir sudaro 412,239 mlrd. dolerių. Nuo pat šio amžiaus pradžios antrosios šalies turimos užsienio valiutų atsargos dažniausiai būdavo didesnės. 2000 metais Brazilija turėjo rezervų už 37,56 mlrd. dolerių, o tai reiškia, kad nuo to laiko jų vertė pašoko kiek daugiau nei dešimt kartų, tuo tarpu mūsų kaimynės užsienio valiutų atsargų vertė tais metais siekė vos 12,948 mlrd. dolerių, t.y. buvo gerokai mažesnė nei prieš tai minėtos šalies, tačiau per pastaruosius septyniolika metų pašoko net 31,8 karto.



Pietų Amerikos valstybės atveju sparčiausiai rezervai augo per laikotarpį nuo 2006 iki 2012 metų, na o po to jie stabilizavosi ir gan nedaug kinta. Rusijos minimas rodiklis pradėjo didėti nuo pat šio amžiaus pradžios, na o intensyviausias procesas fiksuotas nuo 2004 iki kilusios paskutinės pasaulinės ekonominės krizės, kurios metu šios šalies užsienio valiutų rezervai prieš tai pasiekę rekordinį lygį per gan trumpą laikotarpį smuktelėjo trečdaliu. Vėliau jie vėl pradėjo didėti, tačiau taip ir nepasiekė prieš krizę buvusio lygio, na o nuo 2013 metų pabaigos iki 2015 metų pradžios jie vėl gan pastebimai smuktelėjo, bet po to po truputi ėmė didėti.

Aukso rezervų atveju padėtis skirtinga. Štai Rusija šio amžiaus pradžioje turėjo tik 422,6 tonas šio metalo rezervų, na o dabar jau net 1680,1 toną, t.y. jie pašoko keturis kartus. Brazilijos atveju per minimą laikotarpį turimo aukso kiekis sumažėjo nuo 115,6 iki 67,29 tonų arba 1,7 karto. Be to, akivaizdu, jog pirmosios šalies šio vertingojo metalo atsargos visuomet buvo didesnės.



Mūsų kaimynė nuo pat 2007 metų stabiliai ir nuosekliai didina savo turimus aukso rezervus, na o Lotynų Amerikos šalis šio amžiaus pradžioje jų turimą kiekį sumažino per trumpą laikotarpį daugiau nei tris kartus ir po to jis iki pat 2013 metų, kuomet buvo kilsteltas maždaug dvigubai, faktiškai nekito, ir jis nekinta nuo pat to laiko kai paskutinį kart buvo padidintas.

Dar vienas svarbus rodiklis, kurį norėtume apžvelgti - tai privataus sektoriaus kreditai. Taigi, remiantis naujausiais duomenimis, Brazilijoje išduotų privačių kreditų vertė sudaro 2,836 trilijono realų, kai šio amžiaus pradžioje ši vertė sudarė kiek daugiau nei 270 mlrd. realų. Tai reiškia, kad ji pašoko net daugiau nei dešimt kartų. Šis rodiklis augo nuo pat 2000 metų, o pikas buvo pasiektas 2015 metų lapkritį, kuomet privataus sektoriaus kreditų vertė sudarė 2,958 trilijono dolerių. Nuo to laiko ji nuosekliai mažėja.



Tuo tarpu Rusijos atveju duomenys apie privataus sektoriaus kreditus yra turimi tik nuo 2006 metų gruodžio mėnesio, kuomet jų vertė siekė 6,18 trilijono rublių, na o dabar ji jau sudaro net 33,225 trilijono rublių ( arba 1,8 trilijono realų, t.y. mažiau nei Brazilijos atveju), t.y. pašoko per minimą laikotarpį 5,4 karto. Palyginimui, Brazilijoje per tą patį laikotarpį išduotų kreditų privačiam sektoriui vertė pašoko keturis kartus. Kaip matome iš pateikto grafiko, Rusijoje privačiam sektoriui išduotų kreditų vertė augo per visą nagrinėjamą laikotarpį išskyrus 2008 metų pasaulinę krizę iki maždaug 2010 metų, kuomet šis rodiklis mažai kito, bei nuo 2014 metų pabaigos iki maždaug 2015 metų vidurio, kuomet fiksuotas kritimas.

Bazinės palūkanų normos šiuo metu abejose BRIC šalyse yra panašiame lygyje, t.y. Brazilijoje ji sudaro 10,25 procento, o Rusijoje - devynis procentus. Be to, šiose valstybėse šiuo metu įgyvendinamas pinigų politikos švelninimo ciklas, kuris mūsų kaimyninėje šalyje prasidėjo anksčiau, t.y. 2015 metų pradžioje, kuomet bazinė palūkanų norma Rusijoje dar sudarė net septyniolika procentų. Tuo tarpu apžvelgiamoje Lotynų Amerikos šalyje šis procesas prasidėjo tik praėjusių metų rudenį, t.y. dar praėjusių metų spalį bazinė palūkanų norma ten siekė 14,25 procento.



Prieš tai šiose BRIC šalyse siekiant kovoti su sparčiu kainų augimu buvo vykdomas pinigų politikos griežtinimas, kuris Rusijoje prasidėjo vėliau, tačiau tuo pačiu šioje šalyje per gan trumpą laikotarpį palūkanų norma buvo gerokai kilstelta ir pastebimai labiau nei Pietų Amerikos šalyje. Per palyginamąjį laikotarpį Brazilijoje bazinė palūkanų norma dažniausiai būdavo didesnė, be to, jos abiejose BRIC šalyse visą laiką būdavo gerokai didesnės nei išsivysčiusiose valstybėse.

Kalbant apie pinigus, dar vienas svarbus rodiklis, kurį norėtume apžvelgti - tai pinigų pasiūla, kuri nagrinėjamose valstybėse nuo pat šio amžiaus pradžios nuosekliai didėja, išskyrus Rusijos atveju paskutinės kilusios pasaulinės krizės laikotarpį, bei šturmuoja vis naujesnius rekordinius lygius. Mūsų dėmesio centre pinigų pasiūlos M2, kurį sudaro apyvartoje esantys banknotai, monetos ir kitas į jas lengvai konvertuojamas turtas bei trumpalaikiai terminuoti indėliai bankuose, rodiklis.



Taigi, remiantis naujausiais duomenimis gegužę Rusijoje pinigų pasiūlos M2 vertė siekė 39,224 trilijono rublių, t.y. kaip minėta absoliučiai rekordinis lygis, kai šio amžiaus pradžioje dar sudarė tik vos 1,151 trilijoną rublių, o tai reiškia, kad per kiek daugiau nei septyniolika metu minimas pinigų pasiūlos rodiklis šioje šalyje pašoko net 34,1 karto. Brazilijoje M2 rodiklis per minimą laikotarpį šoktelėjo nuo 269,834 mlrd. realų iki 2,373 trilijono Brazilijos realų, arba 8,8 karto. Taigi, Rusijoje pinigų pasiūla M2 nuo šio amžiaus pradžios pašoko gerokai sparčiau.

Indeksai ir reitingai

Šiuolaikiniame pasaulyje yra labai svarbus šalies konkurencingumas. Egzistuoja taip vadinamas konkurencingumo indeksas, kurį kasmet skelbia Pasaulio ekonomikos forumas. Vertinant šalių konkurencingumą maksimaliai galima surinkti septynis balus. Remiantis naujausiais duomenimis, Brazilijos konkurencingumo indeksas sudaro 4.06 balo, tuo tarpu Rusijos - 4.51 balą, tad akivaizdu, jog antrosios šalies konkurencingumas bent šiuo metu yra didesnis, na o per visą pateiktą laikotarpį kurį laiką Pietų Amerikos minimas indeksas buvo kiek aukštesnis.



Nuo 2007 metų, kuomet šie duomenys pradėti skelbti, mūsų kaimynės konkurencingumo indeksas iš esmės visą laiką augo, t.y. jis kyla pastaruosius keturis metus iš eilės. Tuo tarpu Brazilijoje jis mažėja trečius metus iš eilės ir šiuo metu yra toks pats kaip ir prieš dešimt metų, o Rusijos konkurencingumo indeksas 2007 metais buvo mažesnis ir sudarė 4.13 balų.

Konkurencingumo reitinge šiuo metu Rusija užima 43 vietą, na o kita BRIC šalis tarp 138 valstybinių užima gerokai žemesnę vietą, t.y. tik 81. Šiame reitinge Rusija savo pozicijas nuosekliai gerina nuo pat 2013 metų, kuomet ji užėmė 67 vietą, tuo tapu Brazilijoje nuo minėtų metų fiksuojama kardinaliai priešinga tendencija, nes tuomet šios šalies pozicija konkurencingumo reitinge buvo gerokai aukštesnė bei aukštesnė nei Rusijos, t.y. 48 vieta.



Iki minėtų 2013 metų Pietų Amerikos šalies vieta konkurencingumo reitinge iš esmės nuosekliai kilo, tuo tarpu Rusijoje nuo 2007 iki 2009 metų ji paaugo, vėliau krito ir keletą metų iš esmės stabilizavosi.

Žinoma, jog ypač negatyvus reiškinys yra korupcija, kuri egzistuoja kiekvienoje šalyje, tiesa, yra nevienodo lygio. Yra sukurtas taip vadinamas korupcijos indeksas. Remiantis naujausiais Transparency International duomenimis iš šimto balų (skalė nuo nulio iki šimto balų ir kuo daugiau balų surenkama, tuo mažesnė korupcija yra šalyje) Brazilija surinko keturiasdešimt balų, na o kita analizuojama BRIC šalis - dar mažiau, t.y. tik dvidešimt devynis, o tai reiškia, kad Rusijoje korupcijos lygis yra didesnis ir tokia tendencija vyravo nuo pat šio amžiaus pradžios.



Štai 2000 metais Pietų Amerikos šalis korupcijos indekse buvo surinkusi 39 balus, t.y. toks pats lygis kaip ir dabar, o Rusija beveik perpus mažiau, t.y. tik 21 balą. Brazilijos balas 2006 metais buvo nukritęs iki 33, tačiau po to nuosekliai ėmė augti ir 2014 metais jau siekė 43, tiesa, po to jis vėl smuktelėjo. Rusijos atveju minimas balas 2004 metais buvo pakilęs iki 28, tačiau po to ėmė kristi ir 2010 metais jau sudarė tik 21, bet po to atsitiesė ir ūgtelėjo.

Kalbant apie korupcijos reitingą, kurį sudaro ta pati Transparency International organizacija, 2016 metais tarp 175 pasaulio šalių mūsų kaimynė užėmė vos 131 vietą, tuo tarpu Brazilija gerokai aukštesnę, t.y. 79. Šiuo atveju kuo mažesnis korupcijos lygis šalyje, tuo aukštesnę vietą ji užima. Nuo šio amžiaus pradžios abiejų šalių padėtis pablogėjo, nes štai Rusija 2000 metais šiame reitinge dar buvo 82 vietoje, o Brazilija - 49. Tiesa, abi BRIC šalys šiame reitinge per mūsų analizuojamą laikotarpį buvo nukritusios ir į dar žemesnes pozicijas, t.y. atitinkamai į 154 vietą (2010 metai) ir į 80 (2008 metai).



Sąlygos plėtoti verslą - tai dar vienas svarbus rodiklis, kurį šiuo atveju sudaro Pasaulio bankas. Remiantis naujausiais duomenimis, 2016 metais tarp 190 reitinguotų pasaulio šalių Rusija užėmė keturiasdešimtą vietą, tuo tarpu Brazilija - tik vos 123. Tad akivaizdu, jog sąlygos plėtoti verslą mūsų kaimyninėje šalyje yra vertinamos palankiau nei Lotynų Amerikos valstybėje.



Tiesa, dar iki 2012 metų, o duomenys yra pateikiami nuo 2008 metų, sąlygos plėtoti verslą abejose BRIC šalyse buvo vertinamos panašiai. Tačiau po to Rusija šiame reitinge ėmė kopti gan sparčiai aukštyn.

Mokesčiai

Tradiciškai apžvelgsime ir dar vieną svarbią skiltį, t.y. mokesčius. Šiuo atveju nebus įvertintos įvairios išlygos ir lengvatos. Pradedame nuo pelno mokesčio. Jis Brazilijoje šiuo metu sudaro 34 procentus, tuo tarpu Rusijoje yra pastebimai mažesnis ir siekia dvidešimt procentų. Šio amžiaus pradžioje minimoje Pietų Amerikos šalyje šis mokestis buvo dar didesnis, t.y. sudarė 37 procentus. Tačiau jau po metų, t.y. 2001 metais jis buvo sumažintas iki dabartinio lygio ir nuo to laiko nekito. Rusijoje dvidešimt pirmojo amžiaus pradžioje pelno mokestis irgi buvo didesnis bei netgi gerokai didesnis, nes siekė net 43 procentus. Tačiau jau 2002 metais jis buvo sumažintas iki net 24 procentų, na o per paskutinę kilusią pasaulinę ekonomikos krizę pelno mokestis šioje šalyje sumažėjo dar keturiais procentais.

Kalbant apie gyventojų pajamų mokestį, tai jis Rusijoje sudaro tryliką procentų, t.y. daugiau nei dvigubai mažesnis nei Brazilijoje, kur jis siekia 27,5 procento. Pirmojoje šalyje šis mokestis nuo pat 2004 metų, t.y. nuo šių metų pateikiami duomenys, nekito, tuo tarpu Pietų Amerikos šalyje šis mokestis irgi nekito, o jos atveju duomenys yra turimi nuo 2003 metų.

Pardavimo arba pridėtinės vertės mokestis abiejose BRIC šalyse iš esmės yra vienodas, t.y. Brazilijoje jis siekia septyniolika procentų, o Rusijoje vienu procentu didesnis. Abiem atvejais apie šį mokestį turimi duomenys nuo pat 2006 metų, ir PVM šiose valstybėse nekito.

Dar vienas mokestis pagal kurį norėtume palyginti dvi nagrinėjamas šalis - tai socialinės apsaugos. Nuo 2004 metų Brazilijoje šis mokestis visuomet buvo didesnis nei mūsų kaimyninėje valstybėje bei nebuvo keičiamas. Taigi, minimoje Pietų Amerikos šalyje jis sudaro 39,8 procento (darbdavys sumoka 28,8 procento, na o likusius vienuolika procentų darbuotojas). Rusijoje šiuo metu socialinės apsaugos mokestis sudaro trisdešimt procentų ir visą jį moka tik darbdavys. Nuo pat 2004 metų, t.y. laikotarpis nuo kurio turimi duomenys, taip buvo visuomet, na o pats mokestis per pastaruosius tryliką metų kito keturis kartus, t.y. iš pradžių jis sudarė 35,6 procento, 2006 metais jis buvo sumažintas iki 26 procentų, 2011 metais - padidintas iki 34 procentų, na o tryliktais metais sumažintas iki dabartinio lygio.

Finansų ir valiutų rinkos

Kaip matome iš pateikto grafiko nuo 2000 metų kalbant apie Brazilijos realo ir Rusijos rublio valiutos porą - realo silpnėjimo tendencija, kuri tęsėsi iki pat 2002 metų lapkričio mėnesio. Per šį laikotarpį ši valiuta rublio atžvilgiu atpigo net beveik perpus, t.y. beveik penkiasdešimt procentų, tačiau po to prasidėjo ilgalaikė Brazilijos valiutos stiprėjimo tendencija, kuri tęsiasi iki šiol. Taigi, nuo 2002 metų lapkričio iki dabar realas Rusijos valiutos atžvilgiu pabrango daugiau nei du kartus bei pakilo virš šio amžiaus pradžioje buvusio lygio. Nuo šių metų pradžios Brazilijos valiuta rublio atžvilgiu atpigo apie vieną procentą, per pastaruosius vienerius metus - 4,7 procento, tačiau per paskutinius trejus metus realo vertė ūgtelėjo penktadaliu, per penkerius metus - 16,2 procento, o per pastaruosius dešimt metų Brazilijos valiuta Rusijos rublio atžvilgiu sustiprėjo 35,9 procento.



Šiais metais Brazilijos realas Amerikos dolerio atžvilgiu pabrango dviem procentais, per pastaruosius vienerius metus jo vertė pakilo 1,5 procento, tačiau per paskutinius trejus metus realas dolerio atžvilgiu nuvertėjo 30,5 procento, per penkerius - 36,1 procento, per dešimt metų - 41,4 procento, o per paskutinius dvidešimt metų Brazilijos valiuta atpigo dviem trečdaliais. Kalbant apie Rusijos rublį, tai jis nuo šių metų pradžios dolerio atžvilgiu pabrango virš trijų procentų, per pastaruosius vienerius metus - virš šešių procentų, tačiau per paskutinius trejus metus rublis dolerio atžvilgiu nuvertėjo net virš keturiasdešimt procentų, per penkerius - 45 procentais, per dešimt - 57 procentais, na o per paskutinius dvidešimt metų atpigo net virš devyniasdešimt procentų.

Realas mūsų valiutos atžvilgiu nuo metų pradžios atpigo apie septynis procentus, per pastaruosius vienerius metus - 1,6 procento, per trejus metus nuvertėjo 17,5 procento, per penkerius jo vertė krito beveik trečdaliu, per dešimt metų - trisdešimt procentų, na o per paskutinius dvidešimt metų Brazilijos valiuta euro atžvilgiu nuvertėjo kiek daugiau nei dviem trečdaliais. Tuo tarpu rublis šiais metais euro atžvilgiu atpigo virš penkių procentų, bet per pastaruosius vienerius metus pabrango apie tris procentus. Vis dėl pažvelgus į ilgalaikę perspektyvą, Rusijos valiuta nuosekliai pinga euro atžvilgiu. Štai per pastaruosius trejus metus atpigo 31,1 procento, per penkerius - 41,2 procento, per dešimt - 48,2 procento, o per dvidešimt metų rublis nuvertėjo virš devyniasdešimties procentų.

Pažvelgus į abiejų BRIC šalių pateiktus valstybinių dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumų pokyčius, matome, jog ciklai, nors ir su tam tikrais vėlavimais, tačiau sutapdavo, be to, abiejų šalių obligacijų pajamingumai yra gana panašiame lygyje, tačiau vis gi Brazilijos atveju per palyginamąjį laikotarpį skolinimosi kaštai dažniausiai būdavo didesni. Išsivysčiusių šalių tos pačios trukmės valstybinių obligacijų pajamingumai yra daug mažesni. Šiuo metu Rusijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas siekia 7,79 procento, o Brazilijos atveju kiek didesnis ir sudaro 10,34 procento.



Pirmosios paminėtos šalies dabartinis obligacijų pajamingumo mažėjimo etapas prasidėjo nuo 2015 metų, kuomet Rusijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas dar sudarė net virš šešiolikos procentų. Tuo tarpu Brazilijoje jis prasidėjo metais vėliau, kuomet pajamingumas buvo pasiekęs net 16,8 procento.

Brazilijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas Bovespa augo nuo pat 2002 metų ketvirto ketvirčio ir pradėjo kristi jau 2008 metų pradžioje, t.y. prieš prasidedant pasaulinei krizei. Per minimą laikotarpį jo vertė pašoko net devynis kartus, tuo tarpu kriziniu laikotarpiu vos per maždaug pusmetį Bovespa indeksas smuktelėjo net virš šešiasdešimt procentų, tačiau po to per kiek ilgiau nei vienerius metus atšoko ir iš esmės pasiekė prieš krizę buvusį lygį, tačiau taip iki šiol jo ir neviršijo. Nuo 2010 metų antrojo ketvirčio iki pat praėjusių metų pradžios pagrindinis Brazilijos akcijų rinkos indeksas buvo nuosmukio trende, tačiau praėjusių metų rugpjūtį jis sugebėjo ištrūkti iš nuosmukio kanalo ir pajudėjo link rekordinių lygių. Vis dėl to, po augimo periodo, kuris tęsėsi nuo pat 2016 metų pradžios, sulaukėme korekcijos, kurį dar kurį laiką gali užsitęsti.



Nuo pat šio amžiaus pradžios Rusijos akcijų rinkos pagrindinis indeksas Micex nuosekliai kilo, na o jo vertės pikas buvo pasiektas 2008 metų viduryje, t.y. dar prieš prasidedant pasaulinei finansų ir ekonomikos krizei. Per minimą laikotarpį jo vertė šoktelėjo net 16,9 karto. Po to šis indeksas per trumpiau nei pusmetį susitraukė net 74,4 procento, arba 3,9 karto. Micex indeksas per beveik dvejus su pusę metų iš esmės pasiekė prieš krizę buvusį lygį. Vis dėl to jis po to kiek pasikoregavo ir konsolidavosi iki pat 2014 metų gegužės mėnesio. Po to sulaukėme naujo šio indekso augimo etapo, kuris tęsėsi iki pat šių metų pradžios ir jo metų buvo pasiektas naujas absoliučiai rekordinis jo lygis. Per šį laikotarpį Rusijos akcijų rinkos indekso vertė pakilo virš aštuoniasdešimt procentų. Nuo 2017 metų sausio Micex indeksas koreguojasi, tačiau jau yra pirmųjų požymių, kad korekcija gali artėti prie pabaigos bei galime sulaukti naujo augimo etapo.



Nuo šių metų pradžios Brazilijos Bovespa indekso vertė pakilo 8,7 procento, o Rusijos Micex vertė krito 12,2 procento. Per pastaruosius vienerius metus pirmasis indeksas paaugo apie aštuoniolika procentų, o antrasis - tik apie vieną procentą. Kalbant apie ilgesnę perspektyvą, tai per pastaruosius trejus metus Bovespa indeksas ūgtelėjo 17,4 procento, Micex sparčiau, t.y. jo vertė pakilo beveik trečdaliu. Per pastaruosius penkerius metus Rusijos akcijų rinkos indekso vertė taip pat paaugo labiau, t.y. 37,9 procento, o Bovespa ūgtelėjo 22,5 procento, tačiau per paskutinius dešimt metų jau fiksuota priešinga tendencija, t.y. Brazilijos indeksas paaugo keturiolika procentų, o Micex - 9,35 procento. Nuo šio amžiaus pradžios jų vertės atitinkamai pašoko 3,8 karto ir 12,9 karto, tad akivaizdu, jog ilgalaikėje perspektyvoje mūsų kaimynės akcijų rinkos grąža buvo gerokai didesnė.


Trečios dalies trumpos išvados:

Šiuo metu Rusijos užsienio valiutų rezervai yra didesni nei kitos BRIC šalies, be to, nuo šio amžiaus pradžios pirmosios šalies minimas rodiklis šoktelėjo daugiau nei tris kartus sparčiau, tačiau tuo pačiu mūsų kaimynės atveju rezervų vertė per nagrinėjamą laikotarpį gerokai labiau svyravo;

Rusija visuomet turėjo daugiau aukso rezervų nei Brazilija, bei nuo 2000 metų jų kiekį padidino net keturis kartus, kai antroji šalis per tą patį laikotarpį jį sumažino 1,7 karto;

Per palyginamąjį laikotarpį Rusijoje privačiam sektoriui išduotų kreditų vertė pašoko sparčiau nei Lotynų Amerikos šalyje, kurioje beje antrus metus iš eilės fiksuojamas šio rodiklio kritimas, tačiau lyginant pagal vertę, Brazilijoje paskolų išduota už pastebimai didesnę sumą;

Bazinės palūkanų normos abiejose BRIC šalyse šiuo metu yra panašiame bei gan aukštame, lyginant su išsivysčiusiomis valstybėmis, lygyje, be to, jose Centriniai bankai šiuo metu vis labiau švelnina savo vykdomas pinigų politikas, kai keletą metų prieš tai buvo įgyvendinamas monetarinės politikos griežtinimo ciklas;

Nuo šio amžiaus pradžios pinigų pasiūla M2 tiek Rusijoje, tiek Brazilijoje nuosekliai augo, tačiau pirmojoje šalyje šis procesas buvo gerokai spartesnis;

Mūsų kaimynės konkurencingumo indeksas yra didesnis nei Brazilijos bei auga ketvirtus metus iš eilės ir per dešimt metų pakilo, tuo tarpu Pietų Amerikos šalyje jis krenta trečius metus ir pasiekė 2007 metais buvusį lygį;

Rusija konkurencingumo reitinge remiantis naujausiais duomenimis užima pastebimai aukštesnė vietą nei Brazilija, tačiau dar 2013 metais viskas buvo priešingai;

Remiantis korupcijos indeksu, Rusijoje korupcijos lygis yra aukštesnis nei Brazilijoje, ir tokia tendencija vyravo per visą mūsų nagrinėjamą laikotarpį;

Brazilija korupcijos reitinge užima pastebimai aukštesnę poziciją nei kita nagrinėjama BRIC šalis (šiuo atveju kuo aukštesnė vieta, tuo mažesnė korupcija), tačiau abi valstybės nuo 2000 metų prarado turėtas pozicijas gerokai aukštesnes pozicijas;

Šiuo metu Rusijoje sąlygos plėtoti verslą yra vertinamos kur kas palankiau nei Pietų Amerikos šalyje, nors iki 2012 metų padėtis buvo labai panaši;

Brazilijoje pelno mokestis pastebimai didesnis nei Rusijoje, tačiau šio amžiaus pradžioje mūsų kaimyninėje šalyje šis mokestis buvo didesnis;

Rusijoje gyventojų pajamų mokestis yra daugiau nei dvigubai mažesnis nei Brazilijoje, na o abiejose valstybėse jis jau ilgą laiką nėra keičiamas;

Pardavimo arba pridėtinės vertės mokestis abiejose BRIC šalyse iš esmės yra vienodas bei jau ilgą laiką nekinta;

Nuo 2004 metų socialinės apsaugos mokestis Brazilijoje visuomet buvo didesnis nei mūsų kaimyninėje valstybėje bei nebuvo keičiamas. Tuo tarpu Rusijoje jis kito keturis kartus, be to, šioje šalyje jį visą moka darbdavys;

Nuo šių metų pradžios iki 2002 metų pabaigos Brazilijos valiuta Rusijos rublio atžvilgiu atpigo beveik penkiasdešimt procentų, tačiau nuo to laikotarpio jos vertė pašoko daugiau nei dvigubai;

Abiejų nagrinėjamų šalių skolinimosi kaštai buvo ir yra gerokai didesnis už išsivysčiusių šalių, tačiau dažniausiai Brazilijos atveju jie būdavo kiek didesni. Šiuo metu tiek Rusijoje, tiek Pietų Amerikos šalyje jau keli metai yra fiksuojama obligacijų pajamingumo mažėjimo tendencija;

Nuo šių metų pradžios Brazilijos pagrindinio akcijų rinkos indekso grąža yra teigiama, na o Rusijos atveju - neigiama, tačiau ilgaikėje perspektyvoje mūsų kaimynės akcijų rinkos grąža buvo gerokai didesnė, ypač lyginant laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios.



Dar daugiau informacijos ir straipsnių ekonomikos tematika rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Ekonomika (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).
 
Dar nėra komentarų