Savęs įsivertinimas yra labai svarbus ir pradedant investuoti, nes tai padės sumažinti skausmingų ir nemalonių klaidų skaičių bei nuostolių mastą.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2017-07-08 02:06.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=25574
Prieš pradedant kažką naujo, arba norint labiau patobulėti, visuomet verta pradėti nuo savęs ir sąžiningai atsakyti sau pačiam į svarbiausius klausimus, t.y. kitaip tariant būtina atlikti taip vadinamą savianalizę. Savęs įsivertinimas yra labai svarbus ir pradedant investuoti, nes tai padės sumažinti skausmingų ir nemalonių klaidų skaičių bei nuostolių mastą.
Bet kokie veiksmai, kuriais siekiama uždirbti pinigus, turi būti atliekami po to, kai bus sukonstruotas bei parengtas planas. Tuo tarpu dauguma investuotojų, atrodo, kad pamiršta apie būtinybę sukurti taisykles, prielaidas ir po to jų laikytis. Perka ar parduoda akcijas vedami impulso, emocijų. O gi jie investuoja, kitaip tariant leidžia savo pinigus. Ar gali jie sau leisti neapgalvotus sprendimus?
Kaip sukurti planą?
Planas arba kitaip investavimo strategija yra skirta nustatyti investuotojo poreikius ir gebėjimus bei projektuoti tikslus ir būdus kaip tai galėtume pasiekti. Taigi, pabandysime šiuos klausimus aptarti plačiau. Dauguma iš jų atrodo banalūs, tačiau nepaisant visko, verta sąžiningai ir gerai apgalvojus į juos atsakyti.
Kodėl aš investuoju?
Atsakymas atrodo akivaizdus - kad uždirbti. Bet tai dar ne viskas. Užsidirbti pragyvenimui? Uždirbti atostogoms, automobiliui, gerai senatvei? O gal tam, kad padidinti pajamas iš santaupų?
Investavimo tikslas turės didelį poveikį jų horizontui, dydžiui ir rinkos pasirinkimui, kurioje planuojame atlikti investicijas. Šioje vietoje iškart reikia išsklaidyti mitus apie akcijų, obligacijų rinkas, kad ten per trumpą laiką galima uždirbti daug pinigų. Investuotojai, kurie sugeba gauti keturiasdešimt procentų pelno per metus ar kelis metus, priklauso išimtims. Dauguma tų, kurie neskyrė laiko savo investicijų apsvarstymui, prarado tą kapitalą, kurį investavo. Todėl būtent realių investicinių tikslų iškėlimas yra pagrindas jiems pasiekti.
Tikslo nusistatymas (geriausia procentas nuo investuojamos sumos) taip pat padės renkantis rinką, kur jums geriausia būtų investuoti. Akivaizdu, jog obligacijų pirkimas neatneš kelių šimtų procentų grąžos per metus, nors žinoma, egzistuoja įvairių tipų obligacijos, tačiau bendrąja prasme skolos vertybiniai popieriai yra vieni iš saugiausių. Žinoma, akcijos, kontraktai ar kiti išvestiniai vertybiniai popieriai suteikia platesnes galimybes, tačiau tuo pačiu reikėtų tikėtis didesnės rizikos, be to, egzistuoja būtinybė turėti daugiau kapitalo.
Kokią sumą aš galiu investuoti?
Pradžia „nuotykių“ biržoje su šimto eurų suma rodo, jog tai labiau švietėjiška veikla. Valstybinių obligacijų nominali vertė siekia kaip tik 100 eurų, o kai kurių kompanijų vienos akcijos kaina yra gerokai didesnė nei šimtas eurų (pavyzdžiui, Apple, Amazon ir t.t.). Norint prekiauti kontraktais, irgi reikia kur kas didesnės sumos nei šimtas eurų. Todėl minimali suma, kurią reiktų turėti pradedant investavimą - tai 500 - 1000 eurų. Kita vertus, tokia maža suma gali lemti, jog investuotojas gali greit prarasti kapitalą. Pagal pinigų valdymo taisykles vieno sandorio metu nereikėtų rizikuoti daugiau nei dviem procentais turimo kapitalo. O vien perkant akcijas iškart bus komisiniai.
Todėl minimalus kapitalas, kurį turėdamas investuotojas galės laisvai ir saugiai investuoti, tai 5000 - 10000 eurų.
Kiek aš galiu sau leisti prarasti?
Vėl iš anksto į galvą ateina banalus atsakymas - nieko. Asmenys, kurie būtent taip atsakys į šį klausimą, tiesiog turi atsisakyti investavimo. Pagrindinis investavimo tikslas - tai uždirbti daugiau nei saugaus bankinio indėlio grąža. O tai be jokios abejonės yra susiję su rizika prarasti dalį kapitalo.
Strateginio plano sukūrimas ir kapitalo išsaugojimo principų laikymasis turėtų apriboti nuostolius, bet jų nepašalins. Todėl visi, kas į biržą atėjo su pinigais skirtais gyvenimui, turėtų dar kartą permąstyti savo sprendimą.
Verta įsivaizduoti reakciją į situaciją, kai prarandate dešimt, trisdešimt ar penkiasdešimt procentų pradinio investavimui skirto kapitalo. Ar jūs esate pasirengę susidoroti su baime ir nusivylimu? Ar dėl to nenukentės jūsų gyvenimo planai? Ar nebus psichikos sutrikimų? Kita vertus, ar noras atsilošti bet kokia kaina nepakeis racionalaus mąstymo?
Atsakymai į šiuos klausimus padės nustatyti vadinamąjį rizikos tolerancijos lygį bei pagelbės investuotojui renkantis jam tinkamą strategiją ir rinką.
Iki dešimties procentų kapitalo praradimas
Asmenys, kuriems daugiau nei dešimties procentų savo turimo kapitalo praradimas kelią siaubą, t.y. nėra toleruotinas, turėtų pasirinkti obligacijų rinką, kurioje kainų pokyčiai (rizikos) yra mažiausi. Turintys didesnį nei dvidešimties tūkstančių eurų vertės kapitalą šiuo atveju devyniasdešimt procentų lėšų turėtų skirti investicijoms į obligacijas, na o likusius dešimt procentų galima investuoti į akcijas.
Iki trisdešimties procentų nuostolis
Tie investuotojai, kurie gali leisti sau patirti didesnius nuostolius, tuo pačiu galės investuoti agresyviau. Didesnės rizikos toleravimas leidžia jums padalinti portfelį tarp akcijų ir obligacijų rinkų. Renkantis „ramią“ strategiją, kuri leidžia maksimalų 20 - 30 procentų kapitalo pokytį (praradimą), galima netgi visą turimą sumą investuoti į akcijas. Tačiau tam reikalinga geležinė drausmė bei reikia skirti daugiau laiko išanalizuoti rinką.
Kitas variantas, tai sukonstruoti portfelį taip, kur devyniasdešimt procentų lėšų būtų investuota į obligacijas, na o likusios į kontraktus arba ateities sandorius. Net jei turimi išvestiniai vertybiniai popieriai jums atneš seriją nuostolių, juos per metus turėtų kompensuoti palūkanos už obligacijas.
Didesnis nei trisdešimties procentų nuostolis
Vienos trečiosios turimo kapitalo praradimo toleravimas nereiškia, kad investuotojas turėtų parengti tokio pobūdžio strategijas. Deja, realybė gali skirtis nuo prielaidų, todėl tie asmenys, kurie nori investuoti tiek akcijų, tiek išvestinių vertybinių popierių rinkoje, turi žinoti tą riziką, kurią jie patiria. Verta suprasti ir susitaikyti, jog galimi dideli kapitalo pokyčiai. Ypač tai galioja tiems, kurie naudoja finansinį svertą, t.y. investuoja skolintas lėšas.
Vis dėl to reikėtų pasakyti, kad atitinkamai sukonstruotas investavimo planas ir nuoseklus jo laikymasis leidžia išvengti 20 - 30 procentų vertės kapitalo nuostolių.
Koks yra mano investavimo horizontas?
Atsakymas į šį klausimą yra susijęs su investavimo tikslu. Todėl verta nusistatyti ribinį investavimo horizontą arba laikotarpį. Beprasmiška biržoje investuoti lėšas dviem - trim savaitėms arba net mėnesiui, nes laikas praleistas kruopščiam pasirengimui ir sandorio sąnaudos viršija galimą naudą. Tai nereiškia, kad kiekviena įsigyta pozicija turi būti laikoma ne trumpiau kaip mėnesį. Egzistuoja strategijų susijusių su tų pačių akcijų pirkimu ir pardavimu per tą pačią prekybos sesiją. Tų lėšų, kurios jums po mėnesio bus reikalingos kitiems tikslams, investavimas gerokai padidina nuostolių riziką ir apriboja investavimo galimybes.
Tad geriausias sprendimas yra investuoti tas lėšas (santaupas), kurios investuotojui nebus reikalingos bent keletą mėnesių. Tai leis išvengti situacijos, kai turite uždaryti pozicijas pačiu blogiausiu metu.
Kiek laiko per savaitę skirsiu savo investicijų analizei?
Sąmoningam investavimui akcijų rinkoje, ar kitose rinkose reikia ne tik pinigų, tačiau ir laiko. Priklausomai nuo pasirinktos strategijos, investuotojas turės praleisti nuo vienos iki kelių dešimčių valandų per savaitę kontroliuojant, stebint situaciją rinkose ir savo nuosavas investicijas. Be to, dar reikės ieškoti investicinių tikslų, kurie atitiktų nusistatytas prielaidas atidarant poziciją. Laimei, abiem atvejais yra labai naudinga maklerių arba tarpininkų pateikiama informacija ir papildomos priemonės. Prieiga prie prekybos platformų, analizių, komentarų arba techninės analizės programų padeda sutaupyti laiko.
Vis dėl to reiktų suprasti, jog norint įgyvendinti kai kurias strategijas (daytreidingo, t.y. dienos prekiautojo) ar ateities sandorių rinkos, reikės priešais kompiuterio ekraną praleisti mažiausiai keletą valandų per dieną. Žinoma, galima iš anksto pateikti pavedimus nustačius konkrečias pirkimo ar pardavimo kainas, be to, tarpininkai pateikia kitų papildomų priemonių kaip galima kontroliuoti padėti rinkose, t.y. pavyzdžiui, mobiliosios prekybinės platformos. Nereikėtų pamiršti apie dideles psichines apkrovas, kurios atsiranda kai aktyviai investuoji ar prekiauji biržose, ar valiutų rinkoje. Išsiblaškymas tokiais atvejais investuotojui gali kainuoti per daug.
Žinoma, atsakymas į šį klausimą priklausys ir nuo investuotojo patirties, jo žinių bei kompiuterinių įgūdžių.
Ką aš žinau apie biržą, akcijų rinką, ekonomiką ir taisykles galiojančias rinkoje?
Šis klausimas gali suklaidinti net ir profesionalus. Kapitalo rinkų sudėtingumas ir kintamumas lemia tai, jog kiekvienas rinkos dalyvis privalo pereiti nuolatinį lavinimosi procesą. Kita vertus, rinkos analizavimas yra kažkuo susijęs su menu, todėl net ir labiausiai išsilavinusieji turi sunkumų norėdami suprasti jos elgesį.
Asmenis, kurie turi pirmą kontaktą su birža, investavimu, tai tuo pačiu metu ir gąsdina ir žavi. Patarlė „ne šventieji puodus lipdo“ kapitalo rinkoje turi ypač svarbią reikšmę. Daugelis mokslinių tyrimų ar investiciniai konkursai parodė, kad per trumpą laiką net beždžionė gali pasiekti geresnę grąžą nei specialistai. Todėl nesijaudinkite dėl didelio kiekio žinių ir jų sudėtingumo reikalingo informuotam arba profesionaliam investavimui. Verta įsisavinti pagrindinius kapitalo rinkos veikimo principus, bei naudotis maklerių ir kitų investuotojų patirtimi. Rinka, kaip ir visa ekonomika daugelių atveju juda pagal loginę schemą, kuri nereikalauja turėti magiškų žinių. Tačiau būtinas blaivus protas ir emocijų valdymas.
Savo ekonominių žinių patikrinimas leidžia investuotojui nuspręsti, ar jis gali priimti iššūkį ir imtis tyrinėti rinkos paslaptis, ar ši tema jo visiškai nedomina ir galbūt geriau atiduoti valdyti savo aktyvus profesionalams arba laikyti juos bankinėje sąskaitoje.
Reziumavimas
Be atsakymų į prieš tai pateiktus klausimus, potencialus investuotojas turėtų atlikti trumpą savo psichikos būsenos ir charakterio analizę. Nes tai būtent psichika yra didžiausias investuojančių biržoje priešas. Baimė, godumas, nesaugumas, džiaugsmas laimėjus susimaišęs su pralaimėjimo karteliu, tai jausmai, kurie lydi juos kasdieną.
Emocinės supynės nepadeda priimant racionalius sprendimus, todėl yra labai svarbu, kad investuotojas prieš imdamasis veiksmų susipažintų su savo reakcijomis. Tai leis jam iš anksto pasirengti problemų sprendimui, su kuriomis esant stresui jis gali nesusidoroti.
Nustatyti tikslus ir įvertinti savo galimybes galima sudėtingesniu būdu. Esmė yra tame, kad ši pokalbį su pačiu savimi reikia atlikti sąžiningai ir garbingai. Sužinojimas savo stipriųjų ir silpnųjų pusių leis antrame etape kuriant investavimo strategiją pasirinkti (sukurti) savo kelią kaip uždirbti pinigus. Jo veiksmingumas, ir visų pirma, ar investuotojas jį priims, turės įtakos rezultatams, t.y. kiek padidės jo sąskaita. O būtent apie tai kalba ir vyksta.
Įsivertinimo pavyzdžiai:
Žemiau pateikiami trys investuotojų įsivertinimo pavyzdžiai. Geriausia juos perskaityti tuomet, kai atliksite savo nuosavą savianalizę, kad nesivadovauti jų rezultatais.
Atsargus
Manęs netenkina indėlių palūkanos. Kadangi esu sutaupęs 50 tūkstančių eurų, kiekvienas papildomas procentinis punktas sudaro nemažą sumą. Man nereikia šių pinigų kasdieninėms išlaidoms, aš juos atidedu labiau pensijai, kuri netrukus manęs laukia.
Labai bijau prarasti šiuos pinigus, man sunku susitaikyti, kad galiu prarasti daugiau kaip 10 - 15 procentų kapitalo. Viena vertus, aš neturiu laiko aktyviam investavimui, bet kita vertus, aš noriu pats nuspręsti dėl savo investicinio portfelio. Mano žinios apie ekonomiką ir akcijų rinką yra ribotas, nors skiriu akcijas nuo obligacijų.
Atsargusis investuotojas yra tipinis vidurinės klasės atstovas. Jis nori panaudoti savo santaupas, bet bijo ir neturi laiko aktyviai investuoti. Jo atveju geriausias sprendimas - tai didesnę dalį portfelio (50 - 90 procentų) turėtų sudaryti obligacijos tuo pačiu bandant uždirbti iš akcijų (20 - 50 procentų) bei iš kontraktų arba ateities sandorių (10 procentų). Tuo pačiu metu renkantis investicinę sistemą, reikėtų atkreipti dėmesį į mažų sumų investavimą vieno sandorio metu. Tokiu būdu valdant baimę jis savo santaupų efektyvumą gali pagerinti keletą procentinių punktų.
Vidutinis
Turiu tik dešimt tūkstančių eurų, iš kurių gautą pelną norėčiau skirti atostogoms ir kelionėms. Galima sakyti, jog investavimo laikotarpis siekia vienerius metus. Dėl žmonos turiu pakeisti atostogas kaime į atostogas vienoje iš Graikijos salų. Tuo pačiu metu nenorėčiau iššvaistyti savo kapitalo, nors aš žinau, jog egzistuoja galimybė jį prarasti. Mano darbas prie kompiuterio ir interneto prieigos leidžia man kelis kartus per dieną patikrinti prekybos rezultatus. Bet tuo pačiu negaliu persistengti. Mano vienintelis kontaktas su investavimu ir akcijų rinka apsiribojo tuo, jog turėjau kelių bendrovių akcijų, tačiau norėčiau plėsti savo žinias.
Dešimties tūkstančių eurų vertės kapitalas bei kasdieninė prieiga prie interneto jau leidžia gana aktyviai investuoti akcijų ir ateities sandorių rinkose. Nors kalbant apie paminėtą antrą rinką, reikėtų turėti daugiau patirties. Tokio tipo investuotojas neturėtų rinktis daytreidingo, t.y. prekybos kasdieną, o turėtų pasirinkti investavimo pagal tendenciją arba trendą strategiją. Jis taip pat turėtų riboti savo investicijas prieš atostogų sezono laikotarpį, kad galėtų kai reikės disponuoti lėšomis.
Drąsuolis
Turiu tik tris tūkstančius eurų ir norėčiau kaip įmanoma greičiau padvigubinti savo kapitalą. Girdėjau, kad galima daug uždirbti iš kontraktų arba ateities sandorių. Kolega man pardavė automatinę prekybos sistemą, kuri per tris mėnesius uždirba 150 procentų. Aš ne iki galo suprantu kaip ji veikia, tačiau realios prekybos metu ji sugeneruoja signalus. Uždirbtus pinigus planuoju išleisti automobilio ar buto pirkimui.
Tai tipinis taip vadinamo greito kapitalo donoro, dovanotojo pavyzdys. Prekybinės sistemos vertinimas tik pagal per pastaruosius tris mėnesius pasiektus rezultatus - tai tarsi loterijoje rinktis skaičius pagal ankstesnių loterijų rezultatus. Kita klaida - tai kitų sukurtos sistemos, kurios iki galo nesuprantate, taikymas. Jei drąsuolis pasitiki kolega, tai gal jis galėtų jam mainais į procentus paskolinti kapitalą?
Kitas mitas, kurį reikia paneigti, jog vertybinių popierių rinkoje per trumpą laiką galima padvigubinti kapitalą. Žinoma, kai kuriems pasiseka tai padaryti, kaip ir lošėjams kazino.
Drąsuoliui investuotojui reikėtų rekomenduoti, kad arba modifikuotų, arba sukurtų nuo nulio naują strategiją, remiantis kuria investuos, o visų pirma jam reikėtų savo tikslus padaryti labiau realesniais.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais