Straipsniai » Apžvalgos » Vienas rizikas keičia kitos

Praėjusio ketvirčio žvaigždėmis tapo euras ir bitcoin, tuo tarpu nafta ir kai kurios kitos žaliavos gan pastebimai atpigo.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2017-07-02 02:30.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=25546


Per praėjusį ketvirtį, kaip ir įprasta, netrūko įvykių, kurie paveikė rinkos dalyvių, t.y. investuotojų, spekuliuotojų, analitikų ir t.t. nuotaikas ir sprendimus. Štai, pavyzdžiui, nors Europoje buvo padidėjusi politinė rizika ir su tuo susijęs nerimas, tačiau galiausiai paaiškėjo, jog jai nebuvo lemta realizuotis, tuo tarpu nepaisant ne itin įtikinančių Amerikos makroekonominių duomenų, pinigų politika šioje šalyje ir vėl buvo sugriežtinta. Praėjusio ketvirčio žvaigždėmis tapo euras ir bitcoin, tuo tarpu nafta ir kai kurios kitos žaliavos gan pastebimai atpigo.

FED vėl padidino palūkanų normą

Dar vienas bazinės palūkanų normos Amerikoje padidinimas - tai ko gero vienas iš pagrindinių antrojo šių metų ketvirčio akcentų. Nors šios šalies makroekonominiai rodikliai pastaraisiais mėnesiais nebuvo itin optimistiški ir džiuginantys, o kai kuriais atvejais nuviliantys, tačiau nepaisant to Amerikos Centrinio banko atstovai nusprendė dar labiau šalyje sugriežtinti monetarinę politiką.

Jų manymu, kiek suprastėję ekonominiai rodikliai - tai laikinas reiškinys, be to, jie savo tokiu žingsniu akivaizdžiai norėjo pademonstruoti, jog tiki didžiausios pasaulyje ekonomikos teigiamomis perspektyvomis. Optimizmo skatinimas, net nepaisant to, jog infliacija šalyje vis dar nėra tvari ir pasiekusi Amerikos Federalinio Rezervų banko nustatytą lygį - tai be jokios abejonės teigiamas reiškinys.

FED atstovai šiais metais šalyje tikisi iš viso tris kartus padidinti savo bazinę palūkanų normą, na o vien per pirmą šių metų pusmetį ji jau buvo kilstelta du kartus, tuo tarpu nuo praėjusių metų pabaigos - jau net tris kartus, t.y. bendrai 0,75 procento. Savo išankstinių dar praėjusių metų gruodį skelbtų planų įgyvendinimui arba galutiniam realizavimui Centrinio banko atstovai turi visą antrąjį šių metų pusmetį, tad itin tikėtina, kad bazinė palūkanų norma bus 2017 metais padidinta ir trečią kartą. Bent šiuo metu prognozuojama, kad Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai tai atliks šių metų pabaigoje, tad trečiasis šių metų ketvirtis, jei žinoma nenutiks nieko itin ekstremalaus, šiuo klausimu bus ramus.

Tuo tarpu Europos Centrinis bankas, kaip ir buvo laukta bei prognozuota, ir toliau išliko pasyvus, nors kai kurie rinkos dalyviai tikėjosi, jog bus bent užuomenų apie vykdomos pinigų politikos griežtinimą. Infliacija euro zonoje dėl kiek kritusių energijos išteklių, kur ypač pastebimai smuktelėjo naftos kaina, kuri kito dvigubai sparčiau nei ketvirtį prieš tai, ir kai kurių kitų žaliavų kainų kiek smuktelėjo, tad akivaizdu, jog monetarinės politikos vykdytojams tikrai nėra prasmės kur nors skubėti.

Tą patvirtino ir euro zonos Centrinio banko vadovas, kuris nors ir pasidžiaugė, kad šios zonos ekonomika ir toliau atsigauna, stiprėja bei jos augimas įgauna pagreitį, tačiau tuo pačiu ir toliau reikalingas šiuo metu įgyvendinamas monetarinis stimuliavimas.

Galima prognozuoti, jog Europos Centrinio banko atstovai bent per pirmus du trečiojo šių metų ketvirčio mėnesius ir toliau išliks pasyvūs, na o kažkokių naujienų dėl tolimesnės pinigų politikos perspektyvų galime sulaukti nebent tik rugsėjo mėnesį, t.y. po atostogų sezono. Be jokios abejonės, daug kas priklausys nuo bendros valiutos sąjungos ekonominių rodiklių, ir ypač nuo kainų pokyčių tendencijų, t.y. nuo infliacijos.

Kiti pasaulio pagrindiniai Centriniai bankai, t.y. Anglijos, Japonijos, Šveicarijos ir t.t., taip pat išliko pasyvūs bei nekeitė savo vykdomų pinigų politikų krypčių. Tiesa, štai Rusijoje dėl sumažėjusio infliacinio spaudimo palūkanų norma buvo dar labiau apkarpyta.

Politinė rizika Europoje nuslopo

Potenciali didžiausia grėsmė Europai ir ne tik per antrą šių metų ketvirtį nepasitvirtino. Prezidento rinkimus Prancūzijoje nelaimėjo taip vadinama populistinė kandidatė, tad rinkos dalyviai lengviau atsikvėpė, nes politinė rizika ir grėsmė Europoje nerealizavosi. Tai iš tiesų pozityvu Europos akcijų rinkai, ir tikrai neatsitiktinai būtent per praėjusį ketvirtį sustiprėjo euras, kuris pabrango tiek dolerio, tiek jenos, svaro atžvilgiu, jau nekalbant apie didžiųjų besivystančių šalių valiutas. Antrasis šių metų ketvirtis be jokios abejonės priklausė mūsų valiutai, kuri iš esmės dominavo.

Akivaizdu, jog politinė rizika Senajame žemyne šiuo metu yra gerokai nuslopusi ir padidės tik prieš rudenį Vokietijoje įvyksiančius parlamento rinkimus, tačiau įvertinus tai, kad bent iki šiol populistai nepasiekė niekur reikšmingų pergalių, iš esmės neverta nerimauti.

Tuo tarpu už Atlanto politinė kova ir toliau tęsiasi, o jei dar prisimintume artėjanti laikotarpį iki kurio reikia eilinį kart kilstelti Amerikos skolos limitą arba ribą, kas dar labiau paskatina degti užsiliepsnojusią ugnį, akivaizdu, jog ramu tikrai nebus ir įvykių šioje srityje, net nepaisant vasaros, sulauksime. Tad politinė rizika, skirtingai nei Europoje, Amerikoje tikrai neslopsta, o netgi galima sakyti dar labiau nuosekliai didėja.

Amerikoje skolinimosi limitą reikia padidinti iki rugsėjo pabaigos - spalio vidurio ir kol kas tikrai negalima atmesti, jog šis procesas dėl potencialių nesutarimų ir kovos gali užsitęsti ilgiau, t.y. galime sulaukti ir taip vadinamo šalies valdžios institucijų veiklos paralyžiavimo. Tad būtent tai ir gali tapti pagrindiniu trečio ketvirčio akcentu. Vis dėl to, ko gero kaip ir praeityje, galima prognozuoti, jog galiausiai anksčiau ar vėliau bus pasiektas susitarimas dėl šios šalies maksimalios skolinimosi ribos padidinimo ir ji toliau pūsis iki naujų absoliučiai rekordinių lygių.

Be to, neaišku kaip bus su naujojo Amerikos prezidento planais mažinti mokesčius, reguliavimą bei didinti išlaidas. Šis procesas gali užsitęsti, o pati reforma, dėl to, kad reikės visų valdžios struktūrų pritarimo ir suderinimo, gali gerokai pakisti ir įgauti kitokią formą nei tikėjosi ir norėjo sumanytojai.

Bitcoin fenomenas

Per antrą šių metų ketvirtį ne kartą ir ne du bei ne tris buvo skelbiama apie naujus absoliučiai rekordinius populiariausios pasaulyje virtualios valiutos bitcoin vertės lygius.

Didėja jos žinomumas bei naudojimas, ypač Azijos šalyse, t.y. Japonijoje, kur ši valiuta buvo legalizuota bei Kinijoje, na o atsižvelgus į ne itin likvidžią pačią valiutą, t.y. jos rinką, spartus vertės augimas nestebina.

Akivaizdu, jog bitcoin rinkoje darbuojasi ir spekuliantai, kurie ieško greito būdo uždirbti ir praturtėti. Štai dolerio atžvilgiu minima virtuali valiuta pabrango jau net trečią ketvirtį iš eilės, be to, šįkart kur kas pastebimiau nei per pirmą šių metų ketvirtį bei nei per paskutinį praėjusių metų ketvirtį. Ta pati tendencija ir kalbant apie kitas pagrindines pasaulio valiutas.

Beje, populiarumo ir tuo pačiu vertės augimu pasižymėjo ne tik bitcoin, tačiau egzistuojančios ir kitos alternatyvios valiutos. Be to, kai kurios iš jų tradicinių pagrindinių valiutų atžvilgiu pabrango gerokai labai nei minima populiariausia pasaulyje virtuali valiuta.

Labiausiai bitcoin per praėjusį ketvirtį brango balandį ir gegužę, na o pirmąjį šių metų vasaros mėnesį nors šios valiutos vertė ir buvo šoktelėjusi iki naujo absoliučiai rekordinio lygio, tačiau iš esmės stebėtas jau pelnų realizavimo - konsolidacijos laikotarpis.

Atsižvelgus į tai, kad bitcoin vertė augo jau net trečią ketvirtį iš eilės ir per šį laikotarpį nebuvo didesnių jos vertės kritimų, t.y. korekcijų, tuo pačiu gerokai šoktelėjo ir rizika, kad galime sulaukti kur kas didesnio garo nuleidimo.