versija spausdinimui
(4)
Šiuo metu Amerikos viešoji skola sudaro 19,95 trilijono dolerių bei nuosekliai auga ir prognozuojama, jog ši tendencija ir toliau turėtų tęstis. Tai tuo pačiu reiškia, jog vidutinė skola tenkanti vienam šios šalies gyventojui jau sudaro 61,3 tūkstančio dolerių.
Tuo tarpu atsižvelgus tik į tuos Amerikos gyventojus, kurie moka mokesčius, vienam tokiam asmeniui tenkanti šalies viešosios skolos dalis jau sudaro beveik 166 tūkstančius dolerių. Problema gali dar labiau pagilėti jei paaiškės, kad planuojamas mokesčių sumažinimas vietoj to, jog padidintų pajamas iš mokesčių, jas sumažins.
Šiuo metu metinė Amerikos bendrojo vidaus produkto vertė siekia 19,09 trilijono dolerių, o tai reiškia, jog šios šalies viešoji skola jau sudaro 104,5 procento metinio bendrojo vidaus produkto vertės.
Tai yra gana aukštas skolos rodiklis, tačiau nereikėtų pamiršti, kad pats skolų lygis - tai dar ne viskas. Taip pat yra svarbu ir tai, kiek šalis moka už savo skolos aptarnavimą. Pavyzdžiui, Japonijos viešoji skola sudaro daugiau nei du šimtus procentų šios valstybės metinio bendrojo vidaus produkto vertės, tačiau ji neturi problemų grąžindama savo skolas, nes didžioji dalis viešosios skolos nepriklauso užsienio kreditoriams.
Šiuo metu, remiantis Amerikos Federalinio Rezervų banko duomenimis, užsienio investuotojai turi įsigiję Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių tik už šešis trilijonus dolerių. Amerika savo skolų aptarnavimui, t.y. palūkanų mokėjimui išleidžia sumą, kuri sudaro keturiasdešimt procentų gynybos biudžeto lėšų. Jau netrukus palūkanų mokėjimui bus skiriama daugiau lėšų nei federalinių pareigūnų išlaikymui. Tad kasmet skolos aptarnavimo išlaidos užima vis svarbesnę poziciją. Be to, reiktų prisiminti, kad dabar palūkanos vis dar išlieka labai žemos, tad jų didėjimas tuo pačiu lems ir skolos aptarnavimo kaštų augimą.
Tuo tarpu Amerikos piliečių privačių skolų vertė jau sudaro 18,3 trilijono dolerių. Hipotekos arba būsto paskolų dalis siekia virš keturiolikos trilijonų dolerių, tuo tarpu studentiškų paskolų dalis jau viršija 1,45 trilijono dolerių sumą, o skolos susijusios su kreditinėmis kortelėmis yra didesnės nei vienas trilijonas dolerių.
Skolos didėjimas eina koja kojon kartu su pinigų masės augimu. Pinigų pasiūla M2 Amerikoje per pastaruosius septyniolika metų pašoko 180 procentų, tuo tarpu pinigų bazė per tą patį laikotarpį padidėjo net virš penkių šimtų procentų.
Remiantis FED duomenimis, reali namų ūkių pajamų mediana tarp 2000 ir 2015 metų sumažėjo 2,2 procento. Tuo pat metu auga viešosios skolos dalis tenkanti vienam gyventojui, t.y. 2001 metais ji siekė apie dvidešimt tūkstančių dolerių, o šiuo metu jau viršija šešiasdešimt vieną tūkstantį dolerių. Tad šis rodiklis auga sparčiau už atlyginimų medianą.
Tuo tarpu atsižvelgus tik į tuos Amerikos gyventojus, kurie moka mokesčius, vienam tokiam asmeniui tenkanti šalies viešosios skolos dalis jau sudaro beveik 166 tūkstančius dolerių. Problema gali dar labiau pagilėti jei paaiškės, kad planuojamas mokesčių sumažinimas vietoj to, jog padidintų pajamas iš mokesčių, jas sumažins.
Šiuo metu metinė Amerikos bendrojo vidaus produkto vertė siekia 19,09 trilijono dolerių, o tai reiškia, jog šios šalies viešoji skola jau sudaro 104,5 procento metinio bendrojo vidaus produkto vertės.
Tai yra gana aukštas skolos rodiklis, tačiau nereikėtų pamiršti, kad pats skolų lygis - tai dar ne viskas. Taip pat yra svarbu ir tai, kiek šalis moka už savo skolos aptarnavimą. Pavyzdžiui, Japonijos viešoji skola sudaro daugiau nei du šimtus procentų šios valstybės metinio bendrojo vidaus produkto vertės, tačiau ji neturi problemų grąžindama savo skolas, nes didžioji dalis viešosios skolos nepriklauso užsienio kreditoriams.
Šiuo metu, remiantis Amerikos Federalinio Rezervų banko duomenimis, užsienio investuotojai turi įsigiję Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių tik už šešis trilijonus dolerių. Amerika savo skolų aptarnavimui, t.y. palūkanų mokėjimui išleidžia sumą, kuri sudaro keturiasdešimt procentų gynybos biudžeto lėšų. Jau netrukus palūkanų mokėjimui bus skiriama daugiau lėšų nei federalinių pareigūnų išlaikymui. Tad kasmet skolos aptarnavimo išlaidos užima vis svarbesnę poziciją. Be to, reiktų prisiminti, kad dabar palūkanos vis dar išlieka labai žemos, tad jų didėjimas tuo pačiu lems ir skolos aptarnavimo kaštų augimą.
Tuo tarpu Amerikos piliečių privačių skolų vertė jau sudaro 18,3 trilijono dolerių. Hipotekos arba būsto paskolų dalis siekia virš keturiolikos trilijonų dolerių, tuo tarpu studentiškų paskolų dalis jau viršija 1,45 trilijono dolerių sumą, o skolos susijusios su kreditinėmis kortelėmis yra didesnės nei vienas trilijonas dolerių.
Skolos didėjimas eina koja kojon kartu su pinigų masės augimu. Pinigų pasiūla M2 Amerikoje per pastaruosius septyniolika metų pašoko 180 procentų, tuo tarpu pinigų bazė per tą patį laikotarpį padidėjo net virš penkių šimtų procentų.
Remiantis FED duomenimis, reali namų ūkių pajamų mediana tarp 2000 ir 2015 metų sumažėjo 2,2 procento. Tuo pat metu auga viešosios skolos dalis tenkanti vienam gyventojui, t.y. 2001 metais ji siekė apie dvidešimt tūkstančių dolerių, o šiuo metu jau viršija šešiasdešimt vieną tūkstantį dolerių. Tad šis rodiklis auga sparčiau už atlyginimų medianą.