versija spausdinimui
(0)
Besivystančios rinkos ir toliau išlieka investuotojų dėmesio centre bei ir vis dar pasižymi dideliu potencialu. Vienos iš tokių - tai BRIC šalys. Šįkart plačiau apžvelgsime dvi iš jų, t.y. Braziliją iš Pietų Amerikos ir Rusiją, kurios dalis išsidėsčiusi Europoje, o kita - Azijoje. Šios dvi besivystančios šalys kažkuo yra panašios, tačiau tuo pačiu ir gana skirtingos.
Po pirmosios dalies (nuoroda į pirmą dalį) pristatome antrąją dalį apie dvi BRIC šalis. Nagrinėsime pagrindinius šių valstybių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Darbo rinka
Taigi, bedarbystė - dar vienas svarbus makroekonominis rodiklis. Deja, tačiau Brazilijos atveju pateikti duomenys tik nuo 2012 metų vidurio. Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu bedarbystė minimoje Pietų Amerikos šalyje sudaro 13,6 procento, ir yra gerokai, t.y. daugiau nei du kartus didesnė nei Rusijoje, kur ji siekia tik 5,3 procento. Verta atkreipti dėmesį, kad prieš tai abiejuose šalyse kelis metus fiksuotas ekonomikos nuosmukis - recesija. Nuo 2012 metų vidurio bedarbystė Brazilijoje visuomet buvo didesnė nei nagrinėjamoje šalyje iš Europos, t.y. pirmuoju atveju ji viršijo šešis procentus, o antruoju atveju - buvo mažesnė nei šeši procentai.
Pietų Amerikos šalyje minimas rodiklis nuosekliai pradėjo augti nuo pat 2015 metų pradžios, kuomet bedarbystė dar sudarė tik 6,8 procento, t.y. buvo dvigubai mažesnė nei dabar. Žinoma, tai tiesiogiai susiję su pablogėjusia ekonomine padėtimi. Tuo tarpu Rusijoje per minimą laikotarpį nepaisant fiksuoto bendrojo vidaus produkto nuosmukio, kuris tiesa buvo pastebimai mažesnis nei Brazilijoje, bedarbystės rodiklis svyravo labai mažam diapazone, t.y. tarp 5 - 6 procentų. Bendrai Rusijoje bedarbystė nuo pat šio amžiaus pradžios, kuomet šioje šalyje buvo krizė, nuosekliai mažėjo. Štai 2000 metais ji sudarė 12,1 procento, o 2008 metų gegužę, t.y. prieš pasaulinę finansų krizę jau sudarė tik 5,4 procento, arba sumažėjo daugiau nei du kartus. Žinoma, jog kriziniu laikotarpiu bedarbystė šioje šalyje staigiai šoktelėjo ir viršijo devynis procentus, tačiau užsibaigus šiam nepalankiam laikotarpiui ji vėl ėmė nuosekliai mažėti ir jau 2012 metų viduryje pasiekė prieš krizinį lygį, na o vėliau, kaip buvo minėta, šis rodiklis stabilizavosi.
Kalbant apie darbo rinką apžvelgsime ir minimalų mėnesinį darbo užmokestį Rusijoje ir Brazilijoje. Taigi, Pietų Amerikos šalyje minimalus atlyginimas remiantis naujausiais duomenimis sudaro 937 realus bei buvo padidintas nuo šių metų pradžios, t.y. prieš tai siekė 880 realų. Tuo tarpu Rusijoje remiantis naujausiais duomenimis minimalus atlyginimas siekia 7500 rublių bei buvo padidintas praėjusių metų viduryje, t.y. anksčiau jis sudarė 6204 rublius. Remiantis birželio devintos dienos vakare buvusiu Brazilijos realo ir Rusijos rublio kursu (17,4 rublio už realą), mūsų kaimynėje minimalus atlyginimas sudaro 431 realą, arba yra 2,2 karto mažesnis nei nagrinėjamoje Pietų Amerikos šalyje.
Pažvelgus į pateiktus grafikus matome, kad abiejose šalyse nuo pat šio amžiaus pradžios minimalus atlyginimas augo, tiesa, Brazilijoje šis procesas vyko nuosekliau. Tuo tarpu Rusijoje šis rodiklis itin sparčiai šoktelėjo prieš paskutinę buvusią pasaulinę krizę, t.y. 2005 metais minimalus atlyginimas šioje valstybėje dar siekė tik 720 rublių, o jau 2009 metais sudarė 4330 rublių. Kriziniu laikotarpiu šis rodiklis šioje šalyje nekito, na o po poros metu vėl pradėjo augti. Taigi šio amžiaus pradžioje Brazilijoje minimalus mėnesinis atlyginimas sudarė vos 136 realus, o tai reiškia, kad nuo to laikotarpio jis pašoko 6,9 karto. Tuo tarpu Rusijoje šis rodiklis remiantis pateiktais duomenimis 2000 metais sudarė vos 132 rublius, o tai reiškia, kad per septyniolika metų jis pašoko net 56,8 karto, t.y. gerokai labiau nei nagrinėjamoje Lotynų Amerikos šalyje.
Žinoma, verta panagrinėti ir vidutinį mėnesinį atlyginimą. Deja, tačiau kalbant apie šį rodiklį Brazilijoje, yra pateikti duomenys tik nuo 2012 metų pradžios, be to, šios atveju pateikiamas realus vidutinis mėnesinis atlyginimas. Taigi, minėtų metų pradžioje jis šioje valstybėje sudarė 2010 realų, na o remiantis naujausiais duomenimis siekia 2107 realus, tad nuo 2012 metų jis pakilo tik beveik penkiais procentais. Didžiausias šis rodiklis buvo 2014 metų kovą, kuomet sudarė 2133 realus, tačiau po to Brazilijoje vidutinis realus mėnesinis atlyginimas ėmė mažėti ir praėjusių metų pradžioje pasiekė nuosmukio dugną ties 2034 realais ir nuo to laiko pajudėjo į viršų.
Rusijos atveju vidutinis mėnesinis atlyginimas nuosekliai augo nuo pat šio amžiaus pradžios. Šiuo metu šioje šalyje šis rodiklis sudaro 38483 rublius, kai 2000 metų pradžioje sudarė vos 1830 rublių, t.y. vidutinis mėnesinis atlyginimas mūsų kaimynėje pašoko net dvidešimt vieną kartą. Nuo 2012 metų pradžios, t.y. per palyginamąjį laikotarpį su Brazilija, tiesa, jos atveju pateikiamas realus vidutinis mėnesinis atlyginimas, šis rodiklis ūgtelėjo 61,2 procento, arba gerokai sparčiau nei Pietų Amerikos šalyje.
Kalbant apie darbo rinką apžvelkime ir darbo jėgos dalyvavimo joje rodiklį. Šiuo atveju duomenys apie Braziliją yra pateikti tik nuo 2012 metų. Taigi, nuo to laikotarpio iki dabar šis rodiklis minimoje valstybėje mažai svyravo. Nuo 2013 metų vidurio iki 2015 metų pradžios jis krito nuo 61,7 iki 60,9 procento, tačiau po to atsitiesė ir šiuo metu sudaro 61,6 procento.
Rusijoje dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis per palyginamąjį laikotarpį visuomet buvo didesnis. Šio amžiaus pradžioje mūsų kaimyninėje šalyje minimas rodiklis sudarė 65,5 procento ir po to krito bei 2002 metų pradžioje siekė 64,2 procento, tačiau nuo to laiko jis laipsniškai pajudėjo į viršų bei praėjusių metų vasarą pasiekė 70,3 procento, tačiau vėliau ėmė mažėti ir remiantis naujausiais duomenimis sudaro 68,8 procento.
Produktyvumas - tai dar vienas svarbus darbo rinkos rodiklis. Brazilijoje produktyvumo indeksas nuo šio amžiaus pradžios iki 2003 metų sumažėjo perpus, tačiau nuo to laiko pajudėjo nuosekliai į viršų, tiesa, kiek labiau buvo kritęs kriziniu laikotarpiu, na o pikas buvo pasiektas 2011 metų viduryje, t.y. šis indeksas nuo to laiko pašoko daugiau nei keturis kartus iki 181.87 punktų. Tačiau po to šioje šalyje minimas rodiklis ėmė mažėti ir 2015 metų pabaigoje buvo nusmukęs netgi žemiau šimto punktų. Vis dėl to jis atsitiesė ir šiuo metu siekia 136.18 punktų.
Rusijos atveju duomenys apie produktyvumą yra pateikiami nuo 2004 metų. Taigi, kaip matome iš pateikto grafiko, produktyvumas šioje šalyje iki pat 2008 metų pasaulinės krizės gan pastebimai (5-8 procentais) augo. Kriziniu laikotarpiu fiksuotas šio rodiklio nuosmukis, na o po to produktyvumo prieaugis Rusijoje jau buvo maždaug perpus mažesnis nei prieš krizę, o remiantis naujausiais duomenis, 2015 metais apskritai fiksuotas šio rodiklio kritimas.
Žinoma, nagrinėjant Rusijos ir Brazilijos darbo rinkos rodiklius reiktų paminėti ir pensijinį amžių. Taigi, nuo pat 2004 metų mūsų kaimynėje tiek vyrų, tiek moterų išėjimo į pensiją amžius nekito ir remiantis pateiktais duomenimis sudaro atitinkamai 60 ir 55 metus, kai Brazilijoje, kur duomenys yra turimi tik nuo 2014 metų, jis abiem atvejais yra penkiais metais didesnis ir per paskutinius trejus metus irgi nekito.
Infliacija
Abi nagrinėjamos šalys yra sparčiai besivystančios, tad natūralu, jog jose infliacija arba kainų prieaugis yra spartesnis nei, pavyzdžiui, brandžiose valstybėse. Šio amžiaus pradžioje infliacija Rusijoje buvo gerokai didesnė nei Lotynų Amerikos šalyje. Tačiau nuo to laiko metinis kainų prieaugis mūsų kaimynėje ėmė mažėti ir netgi buvo tokių laikotarpių, kai infliacijos šuoliai Brazilijoje lemdavo, jog būtent šioje šalyje šis rodiklis būdavo didesnis.
Vis dėl to iš esmės kainų prieaugis Rusijoje per nagrinėjamą laikotarpį buvo spartesnis nei Brazilijoje. Kalbant apie pastaruosius kelis metus, tai ir ten, ir ten nuo maždaug 2014 metų pradėtas fiksuoti kainų augimo paspartėjimas, kuris piką Rusijoje pasiekė 2015 metų pirmoje pusėje,kuomet metinė infliacija sudarė net beveik septyniolika procentų, na o Pietų Amerikos šalyje paskutinio kainų prieaugio pikas pasiektas praėjusių metų pradžioje, kuomet infliacija sudarė 10,7 procento. Nuo pasiektų aukštumų kainų prieaugio dinamika abiejuose šalyse ėmė nuosekliai mažėti ir praėjusį mėnesį metinė infliacija Brazilijoje jau siekė tik 3,6 procento, o Rusijoje buvo kiek didesnė bei sudarė 4,1 procento. Infliacijos augimo dinamikos lėtėjimas tiesiogiai susijęs su pablogėjusia abiejų šalių ekonomine padėtimi.
Kalbant apie maisto kainų prieaugius, tai matome, kad abiem atvejais jos augo sparčiau už bendrą infliacijos rodiklį. Rusijos atveju duomenys apie maisto kainų pokyčius yra pateikiami tik nuo 2010 metų. Taigi, per palyginamąjį laikotarpį šio tipo infliacija tiek Rusijoje, tiek Brazilijoje buvo panaši, tiesa, mūsų kaimynėje daugiau staigesnių ir didesnių maisto produktų kainų pokyčių į vieną ar į kitą pusę, na o paskutinis toks fiksuotas 2015 metų pradžioje, kuomet metinis šios prekių grupės kainų prieaugis buvo netgi didesnis nei dvidešimt penki procentai, kai Brazilijoje tuo pat metu sudarė tik apie devynis procentus.
Praėjusiais metais nagrinėjamose šalyse maisto kainų metinis prieaugis nuosekliai mažėjo ir remiantis naujausiais duomenimis Rusijoje siekė tik 3,7 procento, o Pietų Amerikos šalyje - 2,36 procento.
Pramonės produkcija
Pažvelgus į paveikslėlį, kuriame pavaizduota abiejų BRIC šalių pramonės produkcijos pokyčių dinamika, matome kad per visą mūsų nagrinėjamą laikotarpį ji iš esmės buvo panaši bei tuo pačiu nebuvo išvengta didesnių svyravimų į abi puses, t.y. tiek dideli prieaugiai, tiek ir kai kuriais atvejais buvo fiksuojami pramonės produkcijos apimčių sumažėjimai.
Nuo pat šio amžiaus pradžios iki 2008 metų pasaulinės krizės tiek Rusijoje, tiek Brazilijoje fiksuotas gan spartus pramonės prieaugis, kuris dažnai procentine išraiška būdavo ir dviženklis. Kriziniu laikotarpiu pramonės produkcijos apimtys abiejose šalyse susitraukė labai panašiai, tačiau po to gan greit sulaukėme atsigavimo, kuris beje Brazilijoje buvo didesnis. Vis dėl to vėliau tiek Rusijos, tiek Pietų Amerikos valstybės minimo rodiklio prieaugio dinamika jau buvo mažesnė nei prieš krizę ir be to, Brazilijoje kur kas dažniau imtas fiksuoti pramonės nuosmukis, kuris būdavo didesnis nei kitoje BRIC šalyje. Ypač tai pasakytina apie praėjusių metų pradžią. Per visus praėjusius metus Lotynų Amerikos šalyje nuolat traukėsi pramonės veiklos apimtys, kai mūsų kaimynėje nors ir nedidelis, tačiau fiksuotas augimas. Šių metų pradžioje kurį laiką Brazilijoje fiksuotas atsigavimas ir augimas, tuo tarpu Rusijoje - priešinga tendencija, tačiau per pastaruosius kelis mėnesius padėtis ir vėl pasikeitė.
Kalbant apie pramonės produkcija, žinoma, jog verta apžvelgti ir jos pajėgumų panaudojimą. Taigi, per visą palyginamąjį laikotarpį Brazilijoje šis rodiklis visuomet buvo didesnis. Nuo 2003 metų gamybos pajėgumų pramonėje rodiklis iš esmės Pietų Amerikos šalyje augo, krizės laikotarpiu smuktelėjus pasaulinei paklausai tuo pačiu natūraliai sumažėjo ir jis. Po krizės šis rodiklis vėl ūgtelėjo ir kurį laiką laikėsi prieš kriziniame lygyje, tačiau nuo pat 2013 metų vidurio jis Brazilijoje ėmė nuosekliai mažėti ir nuo praėjusių metų pradžios iš esmės stabilizavosi.
Rusijoje pajėgumų išnaudojimas pramonėje nuo pat 2000 metų nuosekliai augo, t.y. pakilo nuo vos 47 procentų iki prieš pasaulinę krizę buvusio 65 procentų lygio. Krizės laikotarpiu kaip ir Brazilijoje fiksuotas kritimas, tačiau vėliau šis rodiklis atsistatė iki krizinio lygio ir stabilizavosi bei mažai svyravo.
Prekyba
Prekybos skiltyje iš kart mūsų visų dėmesys nukrypsta į užsienio prekybos balansą. Taigi, Rusijos atveju ši šalis per visą nagrinėją laikotarpį už didesnę sumą eksportavo nei importavo, be to, teigiamas balansas iš esmės visuomet buvo didesnis. Abiejų valstybių užsienio prekybos perteklius nuo pat šio amžiaus pradžios iki paskutinės kilusios pasaulinės krizės nuosekliai didėjo. Kriziniu laikotarpiu, žinoma, kurį laiką fiksuotas kritimas.
Po krizės Rusijos teigiamas užsienio prekybos rezultatas dar sugebėjo pakilti iki naujų rekordinių lygių, o Brazilijoje buvo pasiekta prieš krizę buvusi padėtis, tačiau po to abi valstybės susidūrė su šio rodiklio kritimu, o Pietų Amerikos šalyje netgi itin dažnai fiksuotas neigiamas užsienio prekybos rezultatas, t.y. ši šalis ėmė daugiau importuoti nei eksportuoti. Vis dėl to, Brazilijoje padėtis pradėjo gerėti nuo 2015 metų pradžios bei netrukus šios valstybės užsienio prekybos balansas ir vėl tapo teigiamas ir tokiu išliko iki šiol. Rusijoje ši užsienio prekybos pertekliaus mažėjimo tendencija buvo nutraukta tik praėjusių metų viduryje, po ko sulaukėme šio rodiklio ūgtelėjimo.
Remiantis turimais naujausiais duomenimis, praėjusiais metais Brazilija daugiausiai eksportavo savo prekių ir paslaugų į Azijos šalis (keturiasdešimt procentų eksporto) ir į Amerikos žemynus (35 procentai viso eksporto). Tuo tarpu į šią šalį daugiausiai importuota iš Amerikos žemynų (36 procentai viso importo) bei iš Azijos, t.y. kiek daugiau nei trečdalis viso importo vertės.
Per 2016 metus didžiausia Brazilijos eksporto dalis teko Kinijai (devyniolika procentų), Amerikai (trylika procentų) ir kaimyninei Argentinai, kur nukeliavo 7,3 procento viso eksporto vertės. Kalbant apie importą į šią Pietų Amerikos šalį, prekybos partneriai tie patys, t.y. daugiausiai importuota prekių ir paslaugų iš Amerikos (aštuoniolika procentų), Kinijos (17 procentų), ir Argentinos bei Vokietijos, kurioms teko po 6,7 procento viso Brazilijos importo vertės.
Rusijos atveju duomenys apie užsienio prekyba yra tik 2015 metų. Taigi, tais metais ši šalis daugiausiai prekių ir paslaugų eksportavo į Europą (net 55,9 procento viso eksporto) ir į Azijos šalis (37 procentai). Kalbant apie importą į Rusiją, prekybos partnerės išliko tos pačios, t.y. Europos šalys (net 48 procentai) ir Azijos (39 procentai viso importo).
Per 2015 metus Rusija daugiausiai eksportavo į Olandiją (keturiolika procentų viso eksporto), Kiniją (beveik dešimt procentų), Italiją, Vokietiją ir Japoniją. Tuo tarpu daugiausiai prekių ir paslaugų importuota iš Kinijos (penktadalis viso importo vertės), Vokietijos (11 procentų), Amerikos, Baltarusijos ir Italijos.
Per praėjusius metus Brazilija daugiausiai eksportavo žemės ūkio produkciją, t,y. grūdai, vaisiai, sėklos (vienuolika procentų viso eksporto), rūdas, šlakus ir pelenus (8,5 procento), mėsą ir valgomuosius mėsos subproduktus bei mašinas, branduolinius reaktorius, katilus ir mineralinį kurą ir distiliuotus produktus. Daugiausiai į šią Lotynų Amerikos šalį per minimą laikotarpį buvo importuota mašinų, branduolinių reaktorių, katilų (penkiolika procentų visos importo vertės), elektros ir elektroninės įrangos (12 procentų), mineralinio kuro ir distiliuotų produktų bei transporto priemonių (išskyrus geležinkelius ir tramvajų).
Rusija per 2015 metus absoliučiai daugiausiai, t.y. net 63 procentai viso eksporto vertės, eksportavo mineralinio kuro (nafta, dujas, anglis) ir distiliuotų produktų. Geležies ir plieno dalis eksporte sudarė 4,4 procento, be to, daugiausiai eksportuotų grupėje atsidūrė ir kitos žaliavos bei trąšos. Tuo tarpu už didžiausią sumą per minimą laikotarpį į šią šalį buvo importuota kaip ir Brazilijos atveju mašinų, branduolinių reaktorių, katilų (devyniolika procentų visos importo vertės), elektros ir elektroninės įrangos (12 procentų) bei transporto priemonių (išskyrus geležinkelius ir tramvajų).
Kalbant apie einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška, Brazilijos atveju jis per nagrinėjamą laikotarpį faktiškai visada buvo neigiamas, tuo tarpu Rusijos atveju - tik teigiamas. Tačiau mūsų kaimynėje nuo pat 2000 metų šis teigiamas procentinis rodiklis iš esmės nuosekliai mažėja bei artėja prie nulinio lygio.
Brazilijoje minimas rodiklis nuo šio amžiaus pradžios iki 2004 metų augo ir buvo atsidūręs teigiamoje teritorijoje, tačiau po to tendencija kardinaliai pasikeitė ir šis rodiklis ėmė kristi ir su laiku ir vėl atsidūrė neigiamoje zonoje. Nuosmukio dugnas buvo pasiektas 2014 metais, po to šis rodiklis kiek atsitiesė, tačiau ir toliau išlieka neigiamas.
Tiesioginių užsienio investicijų atveju pažvelgus į pateikta paveiksliuką, kuriame atvaizduojama pokyčių dinamika Rusijoje ir Brazilijoje, akivaizdu, jog ji labai panaši. Tuo tarpu kalbant apie tų investicijų vertes milijonais dolerių, tai kai kuriais laikotarpiais jų daugiau tekdavo vienai šaliai, kitais atvejais kitai.
Bendras bruožas yra dar ir tas, kad abi šalys nuolat jų sulaukia.
Antros dalies trumpos išvados:
Nuo pat 2015 metų pradžios bedarbystė Brazilijoje nuosekliai auga bei netgi padvigubėjo, tuo tarpu Rusijoje ji per palyginamąjį laikotarpį visuomet buvo mažesnė ir nuo pat šio amžiaus pradžios iš esmės nuolat, išskyrus krizinį laikotarpį, smuko, t.y. krito daugiau nei dvigubai;
Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2000 metų didėjo abiejose šalyse, tiesa, Brazilijoje šis procesas buvo nuoseklesnis, tačiau Rusijoje šis rodiklis šoktelėjo pastebimai sparčiau. Vis dėl to šiuo metu joje minimalus atlyginimas yra daugiau nei du kartus mažesnis nei Pietų Amerikos šalyje;
Nuo šio amžiaus pradžios Rusijoje vidutinis mėnesinis atlyginimas nuosekliai augo ir gerokai šoktelėjo, na o per palyginamąjį laikotarpį šioje šalyje jis pakilo pastebimai sparčiau nei Brazilijoje;
Darbo jėgos dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis iš esmės nuo pat apžvelgiamo laikotarpio pradžios Rusijoje nuosekliai augo, tačiau nuo praėjusių metų vasaros metu pasiekto piko ėmė mažėti, bet per visą palyginamąjį laikotarpį jis buvo didesnis nei Pietų Amerikos šalyje;
Produktyvumo indeksas Brazilijoje per nagrinėjamą laikotarpį gan pastebimai kito, po nuosmukio jis nuo 2015 metų pabaigos ėmė vėl augti. Tuo tarpu Rusijoje po krizės, kuomet fiksuotas produktyvumo kritimas, jo prieaugis jau buvo perpus mažesnis nei prieš krizę, na o pastaraisiais metais vėl fiksuotas šio rodiklio kritimas;
Nuo 2004 metų Rusijoje pensijinis moterų ir vyrų amžius nebuvo keičiamas ir yra penkiais metais mažesnis nei Pietų Amerikos šalyje;
Per nagrinėjamą laikotarpį abiejose šalyse fiksuotas spartus kainų augimas, tačiau Rusijoje jis buvo kiek didesnis. Bet per pastaruosius kelis metus dėl pablogėjusios ekonominės padėties abi šalys susiduria su sulėtėjusiu kainų augimo tempu;
Metinis maisto kainų prieaugis Rusijoje ir Brazilijoje per palyginamąjį laikotarpį buvo iš esmės panašus ir spartesnis už bendrą metinę infliaciją, tačiau praėjusiais metais ši kainų augimo dinamika pastebimai prislopo ir ši tendencija tęsiasi ir šiais metais;
Pramonės produkcijos prieaugis iki 2008 metų pasaulinės krizės abiejose BRIC šalyse buvo panašus, tačiau po krizės ši augimo dinamika prislopo bei Brazilijoje pastaruosius kelis metus kur kas dažniau fiksuojamas šio rodiklio kritimas;
Per visą palyginamąjį laikotarpį Brazilijoje pramonės gamybinių pajėgumų išnaudojimas visą laiką buvo didesnis, tačiau Rusijoje nuo pat šio amžiaus pradžios iki 2008 metų krizės šis rodiklis gerokai šoktelėjo;
Rusijos užsienio prekybos rezultatas nuo pat šio amžiaus pradžios visuomet buvo teigiamas bei tuo pačiu iš esmės visada didesnis už atitinkamą Brazilijos rodiklį, tačiau po šio rodiklio kritimo sparčiau atsigavo būtent ši šalis;
Pagrindinės Brazilijos užsienio prekybos partnerės - tai Azijos šalys bei Amerikos žemynų atstovės. Pagal šalis - tai Kinija, Amerika ir Argentina;
Rusijos pagrindinės užsienio prekybos partnerės yra Europos bei Azijos šalys. Pagal šalis eksporto srityje Olandija, Kinija, Italija ir Vokietija, o pagal importo - Kinija, Vokietija, Amerika ir Baltarusija;
Per 2016 metus Brazilija daugiausiai eksportavo žemės ūkio, gyvūlininkystės produkciją bei žaliavas, tuo tarpu už didžiausią sumą importuota mašinų, branduolinių reaktorių, katilų, elektros ir elektroninės įrangos bei mineralinio kuro ir distiliuotų produktų;
Per 2015 metus Rusija absoliučiai daugiausiai eksportavo mineralinio kuro (naftą, dujas, anglis) ir distiliuotų produktų. Tuo tarpu importas buvo panašus kaip ir Brazilijos atveju, t.y. mašinos, branduoliniai reaktoriai, katilai, elektros ir elektroninė įranga bei transporto priemonės;
Kalbant apie einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška, Brazilijos atveju jis per nagrinėjamą laikotarpį faktiškai visada buvo neigiamas, tuo tarpu Rusijos atveju - tik teigiamas, tačiau jis nuolat sistemingai mažėja;
Abi BRIC šalys nuolat sulaukia tiesioginių užsienio investicijų, na o jų svyravimų ir pokyčių dinamika taip pat yra gana panaši.
BUS DAUGIAU.
Dar daugiau informacijos ir straipsnių ekonomikos tematika rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Ekonomika (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).
Po pirmosios dalies (nuoroda į pirmą dalį) pristatome antrąją dalį apie dvi BRIC šalis. Nagrinėsime pagrindinius šių valstybių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Darbo rinka
Taigi, bedarbystė - dar vienas svarbus makroekonominis rodiklis. Deja, tačiau Brazilijos atveju pateikti duomenys tik nuo 2012 metų vidurio. Remiantis naujausiais duomenimis, šiuo metu bedarbystė minimoje Pietų Amerikos šalyje sudaro 13,6 procento, ir yra gerokai, t.y. daugiau nei du kartus didesnė nei Rusijoje, kur ji siekia tik 5,3 procento. Verta atkreipti dėmesį, kad prieš tai abiejuose šalyse kelis metus fiksuotas ekonomikos nuosmukis - recesija. Nuo 2012 metų vidurio bedarbystė Brazilijoje visuomet buvo didesnė nei nagrinėjamoje šalyje iš Europos, t.y. pirmuoju atveju ji viršijo šešis procentus, o antruoju atveju - buvo mažesnė nei šeši procentai.
Pietų Amerikos šalyje minimas rodiklis nuosekliai pradėjo augti nuo pat 2015 metų pradžios, kuomet bedarbystė dar sudarė tik 6,8 procento, t.y. buvo dvigubai mažesnė nei dabar. Žinoma, tai tiesiogiai susiję su pablogėjusia ekonomine padėtimi. Tuo tarpu Rusijoje per minimą laikotarpį nepaisant fiksuoto bendrojo vidaus produkto nuosmukio, kuris tiesa buvo pastebimai mažesnis nei Brazilijoje, bedarbystės rodiklis svyravo labai mažam diapazone, t.y. tarp 5 - 6 procentų. Bendrai Rusijoje bedarbystė nuo pat šio amžiaus pradžios, kuomet šioje šalyje buvo krizė, nuosekliai mažėjo. Štai 2000 metais ji sudarė 12,1 procento, o 2008 metų gegužę, t.y. prieš pasaulinę finansų krizę jau sudarė tik 5,4 procento, arba sumažėjo daugiau nei du kartus. Žinoma, jog kriziniu laikotarpiu bedarbystė šioje šalyje staigiai šoktelėjo ir viršijo devynis procentus, tačiau užsibaigus šiam nepalankiam laikotarpiui ji vėl ėmė nuosekliai mažėti ir jau 2012 metų viduryje pasiekė prieš krizinį lygį, na o vėliau, kaip buvo minėta, šis rodiklis stabilizavosi.
Kalbant apie darbo rinką apžvelgsime ir minimalų mėnesinį darbo užmokestį Rusijoje ir Brazilijoje. Taigi, Pietų Amerikos šalyje minimalus atlyginimas remiantis naujausiais duomenimis sudaro 937 realus bei buvo padidintas nuo šių metų pradžios, t.y. prieš tai siekė 880 realų. Tuo tarpu Rusijoje remiantis naujausiais duomenimis minimalus atlyginimas siekia 7500 rublių bei buvo padidintas praėjusių metų viduryje, t.y. anksčiau jis sudarė 6204 rublius. Remiantis birželio devintos dienos vakare buvusiu Brazilijos realo ir Rusijos rublio kursu (17,4 rublio už realą), mūsų kaimynėje minimalus atlyginimas sudaro 431 realą, arba yra 2,2 karto mažesnis nei nagrinėjamoje Pietų Amerikos šalyje.
Pažvelgus į pateiktus grafikus matome, kad abiejose šalyse nuo pat šio amžiaus pradžios minimalus atlyginimas augo, tiesa, Brazilijoje šis procesas vyko nuosekliau. Tuo tarpu Rusijoje šis rodiklis itin sparčiai šoktelėjo prieš paskutinę buvusią pasaulinę krizę, t.y. 2005 metais minimalus atlyginimas šioje valstybėje dar siekė tik 720 rublių, o jau 2009 metais sudarė 4330 rublių. Kriziniu laikotarpiu šis rodiklis šioje šalyje nekito, na o po poros metu vėl pradėjo augti. Taigi šio amžiaus pradžioje Brazilijoje minimalus mėnesinis atlyginimas sudarė vos 136 realus, o tai reiškia, kad nuo to laikotarpio jis pašoko 6,9 karto. Tuo tarpu Rusijoje šis rodiklis remiantis pateiktais duomenimis 2000 metais sudarė vos 132 rublius, o tai reiškia, kad per septyniolika metų jis pašoko net 56,8 karto, t.y. gerokai labiau nei nagrinėjamoje Lotynų Amerikos šalyje.
Žinoma, verta panagrinėti ir vidutinį mėnesinį atlyginimą. Deja, tačiau kalbant apie šį rodiklį Brazilijoje, yra pateikti duomenys tik nuo 2012 metų pradžios, be to, šios atveju pateikiamas realus vidutinis mėnesinis atlyginimas. Taigi, minėtų metų pradžioje jis šioje valstybėje sudarė 2010 realų, na o remiantis naujausiais duomenimis siekia 2107 realus, tad nuo 2012 metų jis pakilo tik beveik penkiais procentais. Didžiausias šis rodiklis buvo 2014 metų kovą, kuomet sudarė 2133 realus, tačiau po to Brazilijoje vidutinis realus mėnesinis atlyginimas ėmė mažėti ir praėjusių metų pradžioje pasiekė nuosmukio dugną ties 2034 realais ir nuo to laiko pajudėjo į viršų.
Rusijos atveju vidutinis mėnesinis atlyginimas nuosekliai augo nuo pat šio amžiaus pradžios. Šiuo metu šioje šalyje šis rodiklis sudaro 38483 rublius, kai 2000 metų pradžioje sudarė vos 1830 rublių, t.y. vidutinis mėnesinis atlyginimas mūsų kaimynėje pašoko net dvidešimt vieną kartą. Nuo 2012 metų pradžios, t.y. per palyginamąjį laikotarpį su Brazilija, tiesa, jos atveju pateikiamas realus vidutinis mėnesinis atlyginimas, šis rodiklis ūgtelėjo 61,2 procento, arba gerokai sparčiau nei Pietų Amerikos šalyje.
Kalbant apie darbo rinką apžvelkime ir darbo jėgos dalyvavimo joje rodiklį. Šiuo atveju duomenys apie Braziliją yra pateikti tik nuo 2012 metų. Taigi, nuo to laikotarpio iki dabar šis rodiklis minimoje valstybėje mažai svyravo. Nuo 2013 metų vidurio iki 2015 metų pradžios jis krito nuo 61,7 iki 60,9 procento, tačiau po to atsitiesė ir šiuo metu sudaro 61,6 procento.
Rusijoje dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis per palyginamąjį laikotarpį visuomet buvo didesnis. Šio amžiaus pradžioje mūsų kaimyninėje šalyje minimas rodiklis sudarė 65,5 procento ir po to krito bei 2002 metų pradžioje siekė 64,2 procento, tačiau nuo to laiko jis laipsniškai pajudėjo į viršų bei praėjusių metų vasarą pasiekė 70,3 procento, tačiau vėliau ėmė mažėti ir remiantis naujausiais duomenimis sudaro 68,8 procento.
Produktyvumas - tai dar vienas svarbus darbo rinkos rodiklis. Brazilijoje produktyvumo indeksas nuo šio amžiaus pradžios iki 2003 metų sumažėjo perpus, tačiau nuo to laiko pajudėjo nuosekliai į viršų, tiesa, kiek labiau buvo kritęs kriziniu laikotarpiu, na o pikas buvo pasiektas 2011 metų viduryje, t.y. šis indeksas nuo to laiko pašoko daugiau nei keturis kartus iki 181.87 punktų. Tačiau po to šioje šalyje minimas rodiklis ėmė mažėti ir 2015 metų pabaigoje buvo nusmukęs netgi žemiau šimto punktų. Vis dėl to jis atsitiesė ir šiuo metu siekia 136.18 punktų.
Rusijos atveju duomenys apie produktyvumą yra pateikiami nuo 2004 metų. Taigi, kaip matome iš pateikto grafiko, produktyvumas šioje šalyje iki pat 2008 metų pasaulinės krizės gan pastebimai (5-8 procentais) augo. Kriziniu laikotarpiu fiksuotas šio rodiklio nuosmukis, na o po to produktyvumo prieaugis Rusijoje jau buvo maždaug perpus mažesnis nei prieš krizę, o remiantis naujausiais duomenis, 2015 metais apskritai fiksuotas šio rodiklio kritimas.
Žinoma, nagrinėjant Rusijos ir Brazilijos darbo rinkos rodiklius reiktų paminėti ir pensijinį amžių. Taigi, nuo pat 2004 metų mūsų kaimynėje tiek vyrų, tiek moterų išėjimo į pensiją amžius nekito ir remiantis pateiktais duomenimis sudaro atitinkamai 60 ir 55 metus, kai Brazilijoje, kur duomenys yra turimi tik nuo 2014 metų, jis abiem atvejais yra penkiais metais didesnis ir per paskutinius trejus metus irgi nekito.
Infliacija
Abi nagrinėjamos šalys yra sparčiai besivystančios, tad natūralu, jog jose infliacija arba kainų prieaugis yra spartesnis nei, pavyzdžiui, brandžiose valstybėse. Šio amžiaus pradžioje infliacija Rusijoje buvo gerokai didesnė nei Lotynų Amerikos šalyje. Tačiau nuo to laiko metinis kainų prieaugis mūsų kaimynėje ėmė mažėti ir netgi buvo tokių laikotarpių, kai infliacijos šuoliai Brazilijoje lemdavo, jog būtent šioje šalyje šis rodiklis būdavo didesnis.
Vis dėl to iš esmės kainų prieaugis Rusijoje per nagrinėjamą laikotarpį buvo spartesnis nei Brazilijoje. Kalbant apie pastaruosius kelis metus, tai ir ten, ir ten nuo maždaug 2014 metų pradėtas fiksuoti kainų augimo paspartėjimas, kuris piką Rusijoje pasiekė 2015 metų pirmoje pusėje,kuomet metinė infliacija sudarė net beveik septyniolika procentų, na o Pietų Amerikos šalyje paskutinio kainų prieaugio pikas pasiektas praėjusių metų pradžioje, kuomet infliacija sudarė 10,7 procento. Nuo pasiektų aukštumų kainų prieaugio dinamika abiejuose šalyse ėmė nuosekliai mažėti ir praėjusį mėnesį metinė infliacija Brazilijoje jau siekė tik 3,6 procento, o Rusijoje buvo kiek didesnė bei sudarė 4,1 procento. Infliacijos augimo dinamikos lėtėjimas tiesiogiai susijęs su pablogėjusia abiejų šalių ekonomine padėtimi.
Kalbant apie maisto kainų prieaugius, tai matome, kad abiem atvejais jos augo sparčiau už bendrą infliacijos rodiklį. Rusijos atveju duomenys apie maisto kainų pokyčius yra pateikiami tik nuo 2010 metų. Taigi, per palyginamąjį laikotarpį šio tipo infliacija tiek Rusijoje, tiek Brazilijoje buvo panaši, tiesa, mūsų kaimynėje daugiau staigesnių ir didesnių maisto produktų kainų pokyčių į vieną ar į kitą pusę, na o paskutinis toks fiksuotas 2015 metų pradžioje, kuomet metinis šios prekių grupės kainų prieaugis buvo netgi didesnis nei dvidešimt penki procentai, kai Brazilijoje tuo pat metu sudarė tik apie devynis procentus.
Praėjusiais metais nagrinėjamose šalyse maisto kainų metinis prieaugis nuosekliai mažėjo ir remiantis naujausiais duomenimis Rusijoje siekė tik 3,7 procento, o Pietų Amerikos šalyje - 2,36 procento.
Pramonės produkcija
Pažvelgus į paveikslėlį, kuriame pavaizduota abiejų BRIC šalių pramonės produkcijos pokyčių dinamika, matome kad per visą mūsų nagrinėjamą laikotarpį ji iš esmės buvo panaši bei tuo pačiu nebuvo išvengta didesnių svyravimų į abi puses, t.y. tiek dideli prieaugiai, tiek ir kai kuriais atvejais buvo fiksuojami pramonės produkcijos apimčių sumažėjimai.
Nuo pat šio amžiaus pradžios iki 2008 metų pasaulinės krizės tiek Rusijoje, tiek Brazilijoje fiksuotas gan spartus pramonės prieaugis, kuris dažnai procentine išraiška būdavo ir dviženklis. Kriziniu laikotarpiu pramonės produkcijos apimtys abiejose šalyse susitraukė labai panašiai, tačiau po to gan greit sulaukėme atsigavimo, kuris beje Brazilijoje buvo didesnis. Vis dėl to vėliau tiek Rusijos, tiek Pietų Amerikos valstybės minimo rodiklio prieaugio dinamika jau buvo mažesnė nei prieš krizę ir be to, Brazilijoje kur kas dažniau imtas fiksuoti pramonės nuosmukis, kuris būdavo didesnis nei kitoje BRIC šalyje. Ypač tai pasakytina apie praėjusių metų pradžią. Per visus praėjusius metus Lotynų Amerikos šalyje nuolat traukėsi pramonės veiklos apimtys, kai mūsų kaimynėje nors ir nedidelis, tačiau fiksuotas augimas. Šių metų pradžioje kurį laiką Brazilijoje fiksuotas atsigavimas ir augimas, tuo tarpu Rusijoje - priešinga tendencija, tačiau per pastaruosius kelis mėnesius padėtis ir vėl pasikeitė.
Kalbant apie pramonės produkcija, žinoma, jog verta apžvelgti ir jos pajėgumų panaudojimą. Taigi, per visą palyginamąjį laikotarpį Brazilijoje šis rodiklis visuomet buvo didesnis. Nuo 2003 metų gamybos pajėgumų pramonėje rodiklis iš esmės Pietų Amerikos šalyje augo, krizės laikotarpiu smuktelėjus pasaulinei paklausai tuo pačiu natūraliai sumažėjo ir jis. Po krizės šis rodiklis vėl ūgtelėjo ir kurį laiką laikėsi prieš kriziniame lygyje, tačiau nuo pat 2013 metų vidurio jis Brazilijoje ėmė nuosekliai mažėti ir nuo praėjusių metų pradžios iš esmės stabilizavosi.
Rusijoje pajėgumų išnaudojimas pramonėje nuo pat 2000 metų nuosekliai augo, t.y. pakilo nuo vos 47 procentų iki prieš pasaulinę krizę buvusio 65 procentų lygio. Krizės laikotarpiu kaip ir Brazilijoje fiksuotas kritimas, tačiau vėliau šis rodiklis atsistatė iki krizinio lygio ir stabilizavosi bei mažai svyravo.
Prekyba
Prekybos skiltyje iš kart mūsų visų dėmesys nukrypsta į užsienio prekybos balansą. Taigi, Rusijos atveju ši šalis per visą nagrinėją laikotarpį už didesnę sumą eksportavo nei importavo, be to, teigiamas balansas iš esmės visuomet buvo didesnis. Abiejų valstybių užsienio prekybos perteklius nuo pat šio amžiaus pradžios iki paskutinės kilusios pasaulinės krizės nuosekliai didėjo. Kriziniu laikotarpiu, žinoma, kurį laiką fiksuotas kritimas.
Po krizės Rusijos teigiamas užsienio prekybos rezultatas dar sugebėjo pakilti iki naujų rekordinių lygių, o Brazilijoje buvo pasiekta prieš krizę buvusi padėtis, tačiau po to abi valstybės susidūrė su šio rodiklio kritimu, o Pietų Amerikos šalyje netgi itin dažnai fiksuotas neigiamas užsienio prekybos rezultatas, t.y. ši šalis ėmė daugiau importuoti nei eksportuoti. Vis dėl to, Brazilijoje padėtis pradėjo gerėti nuo 2015 metų pradžios bei netrukus šios valstybės užsienio prekybos balansas ir vėl tapo teigiamas ir tokiu išliko iki šiol. Rusijoje ši užsienio prekybos pertekliaus mažėjimo tendencija buvo nutraukta tik praėjusių metų viduryje, po ko sulaukėme šio rodiklio ūgtelėjimo.
Remiantis turimais naujausiais duomenimis, praėjusiais metais Brazilija daugiausiai eksportavo savo prekių ir paslaugų į Azijos šalis (keturiasdešimt procentų eksporto) ir į Amerikos žemynus (35 procentai viso eksporto). Tuo tarpu į šią šalį daugiausiai importuota iš Amerikos žemynų (36 procentai viso importo) bei iš Azijos, t.y. kiek daugiau nei trečdalis viso importo vertės.
Per 2016 metus didžiausia Brazilijos eksporto dalis teko Kinijai (devyniolika procentų), Amerikai (trylika procentų) ir kaimyninei Argentinai, kur nukeliavo 7,3 procento viso eksporto vertės. Kalbant apie importą į šią Pietų Amerikos šalį, prekybos partneriai tie patys, t.y. daugiausiai importuota prekių ir paslaugų iš Amerikos (aštuoniolika procentų), Kinijos (17 procentų), ir Argentinos bei Vokietijos, kurioms teko po 6,7 procento viso Brazilijos importo vertės.
Rusijos atveju duomenys apie užsienio prekyba yra tik 2015 metų. Taigi, tais metais ši šalis daugiausiai prekių ir paslaugų eksportavo į Europą (net 55,9 procento viso eksporto) ir į Azijos šalis (37 procentai). Kalbant apie importą į Rusiją, prekybos partnerės išliko tos pačios, t.y. Europos šalys (net 48 procentai) ir Azijos (39 procentai viso importo).
Per 2015 metus Rusija daugiausiai eksportavo į Olandiją (keturiolika procentų viso eksporto), Kiniją (beveik dešimt procentų), Italiją, Vokietiją ir Japoniją. Tuo tarpu daugiausiai prekių ir paslaugų importuota iš Kinijos (penktadalis viso importo vertės), Vokietijos (11 procentų), Amerikos, Baltarusijos ir Italijos.
Per praėjusius metus Brazilija daugiausiai eksportavo žemės ūkio produkciją, t,y. grūdai, vaisiai, sėklos (vienuolika procentų viso eksporto), rūdas, šlakus ir pelenus (8,5 procento), mėsą ir valgomuosius mėsos subproduktus bei mašinas, branduolinius reaktorius, katilus ir mineralinį kurą ir distiliuotus produktus. Daugiausiai į šią Lotynų Amerikos šalį per minimą laikotarpį buvo importuota mašinų, branduolinių reaktorių, katilų (penkiolika procentų visos importo vertės), elektros ir elektroninės įrangos (12 procentų), mineralinio kuro ir distiliuotų produktų bei transporto priemonių (išskyrus geležinkelius ir tramvajų).
Rusija per 2015 metus absoliučiai daugiausiai, t.y. net 63 procentai viso eksporto vertės, eksportavo mineralinio kuro (nafta, dujas, anglis) ir distiliuotų produktų. Geležies ir plieno dalis eksporte sudarė 4,4 procento, be to, daugiausiai eksportuotų grupėje atsidūrė ir kitos žaliavos bei trąšos. Tuo tarpu už didžiausią sumą per minimą laikotarpį į šią šalį buvo importuota kaip ir Brazilijos atveju mašinų, branduolinių reaktorių, katilų (devyniolika procentų visos importo vertės), elektros ir elektroninės įrangos (12 procentų) bei transporto priemonių (išskyrus geležinkelius ir tramvajų).
Kalbant apie einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška, Brazilijos atveju jis per nagrinėjamą laikotarpį faktiškai visada buvo neigiamas, tuo tarpu Rusijos atveju - tik teigiamas. Tačiau mūsų kaimynėje nuo pat 2000 metų šis teigiamas procentinis rodiklis iš esmės nuosekliai mažėja bei artėja prie nulinio lygio.
Brazilijoje minimas rodiklis nuo šio amžiaus pradžios iki 2004 metų augo ir buvo atsidūręs teigiamoje teritorijoje, tačiau po to tendencija kardinaliai pasikeitė ir šis rodiklis ėmė kristi ir su laiku ir vėl atsidūrė neigiamoje zonoje. Nuosmukio dugnas buvo pasiektas 2014 metais, po to šis rodiklis kiek atsitiesė, tačiau ir toliau išlieka neigiamas.
Tiesioginių užsienio investicijų atveju pažvelgus į pateikta paveiksliuką, kuriame atvaizduojama pokyčių dinamika Rusijoje ir Brazilijoje, akivaizdu, jog ji labai panaši. Tuo tarpu kalbant apie tų investicijų vertes milijonais dolerių, tai kai kuriais laikotarpiais jų daugiau tekdavo vienai šaliai, kitais atvejais kitai.
Bendras bruožas yra dar ir tas, kad abi šalys nuolat jų sulaukia.
Antros dalies trumpos išvados:
Nuo pat 2015 metų pradžios bedarbystė Brazilijoje nuosekliai auga bei netgi padvigubėjo, tuo tarpu Rusijoje ji per palyginamąjį laikotarpį visuomet buvo mažesnė ir nuo pat šio amžiaus pradžios iš esmės nuolat, išskyrus krizinį laikotarpį, smuko, t.y. krito daugiau nei dvigubai;
Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2000 metų didėjo abiejose šalyse, tiesa, Brazilijoje šis procesas buvo nuoseklesnis, tačiau Rusijoje šis rodiklis šoktelėjo pastebimai sparčiau. Vis dėl to šiuo metu joje minimalus atlyginimas yra daugiau nei du kartus mažesnis nei Pietų Amerikos šalyje;
Nuo šio amžiaus pradžios Rusijoje vidutinis mėnesinis atlyginimas nuosekliai augo ir gerokai šoktelėjo, na o per palyginamąjį laikotarpį šioje šalyje jis pakilo pastebimai sparčiau nei Brazilijoje;
Darbo jėgos dalyvavimo darbo rinkoje rodiklis iš esmės nuo pat apžvelgiamo laikotarpio pradžios Rusijoje nuosekliai augo, tačiau nuo praėjusių metų vasaros metu pasiekto piko ėmė mažėti, bet per visą palyginamąjį laikotarpį jis buvo didesnis nei Pietų Amerikos šalyje;
Produktyvumo indeksas Brazilijoje per nagrinėjamą laikotarpį gan pastebimai kito, po nuosmukio jis nuo 2015 metų pabaigos ėmė vėl augti. Tuo tarpu Rusijoje po krizės, kuomet fiksuotas produktyvumo kritimas, jo prieaugis jau buvo perpus mažesnis nei prieš krizę, na o pastaraisiais metais vėl fiksuotas šio rodiklio kritimas;
Nuo 2004 metų Rusijoje pensijinis moterų ir vyrų amžius nebuvo keičiamas ir yra penkiais metais mažesnis nei Pietų Amerikos šalyje;
Per nagrinėjamą laikotarpį abiejose šalyse fiksuotas spartus kainų augimas, tačiau Rusijoje jis buvo kiek didesnis. Bet per pastaruosius kelis metus dėl pablogėjusios ekonominės padėties abi šalys susiduria su sulėtėjusiu kainų augimo tempu;
Metinis maisto kainų prieaugis Rusijoje ir Brazilijoje per palyginamąjį laikotarpį buvo iš esmės panašus ir spartesnis už bendrą metinę infliaciją, tačiau praėjusiais metais ši kainų augimo dinamika pastebimai prislopo ir ši tendencija tęsiasi ir šiais metais;
Pramonės produkcijos prieaugis iki 2008 metų pasaulinės krizės abiejose BRIC šalyse buvo panašus, tačiau po krizės ši augimo dinamika prislopo bei Brazilijoje pastaruosius kelis metus kur kas dažniau fiksuojamas šio rodiklio kritimas;
Per visą palyginamąjį laikotarpį Brazilijoje pramonės gamybinių pajėgumų išnaudojimas visą laiką buvo didesnis, tačiau Rusijoje nuo pat šio amžiaus pradžios iki 2008 metų krizės šis rodiklis gerokai šoktelėjo;
Rusijos užsienio prekybos rezultatas nuo pat šio amžiaus pradžios visuomet buvo teigiamas bei tuo pačiu iš esmės visada didesnis už atitinkamą Brazilijos rodiklį, tačiau po šio rodiklio kritimo sparčiau atsigavo būtent ši šalis;
Pagrindinės Brazilijos užsienio prekybos partnerės - tai Azijos šalys bei Amerikos žemynų atstovės. Pagal šalis - tai Kinija, Amerika ir Argentina;
Rusijos pagrindinės užsienio prekybos partnerės yra Europos bei Azijos šalys. Pagal šalis eksporto srityje Olandija, Kinija, Italija ir Vokietija, o pagal importo - Kinija, Vokietija, Amerika ir Baltarusija;
Per 2016 metus Brazilija daugiausiai eksportavo žemės ūkio, gyvūlininkystės produkciją bei žaliavas, tuo tarpu už didžiausią sumą importuota mašinų, branduolinių reaktorių, katilų, elektros ir elektroninės įrangos bei mineralinio kuro ir distiliuotų produktų;
Per 2015 metus Rusija absoliučiai daugiausiai eksportavo mineralinio kuro (naftą, dujas, anglis) ir distiliuotų produktų. Tuo tarpu importas buvo panašus kaip ir Brazilijos atveju, t.y. mašinos, branduoliniai reaktoriai, katilai, elektros ir elektroninė įranga bei transporto priemonės;
Kalbant apie einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykį procentine išraiška, Brazilijos atveju jis per nagrinėjamą laikotarpį faktiškai visada buvo neigiamas, tuo tarpu Rusijos atveju - tik teigiamas, tačiau jis nuolat sistemingai mažėja;
Abi BRIC šalys nuolat sulaukia tiesioginių užsienio investicijų, na o jų svyravimų ir pokyčių dinamika taip pat yra gana panaši.
BUS DAUGIAU.
Dar daugiau informacijos ir straipsnių ekonomikos tematika rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Ekonomika (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).