Straipsniai » Apžvalgos » Baltijos akcijų rinkos apžvalga (2 dalis)

Praėjusią savaitę buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių įmonių veiklos rezultatai, tačiau neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos biržoje.
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2017-06-07 18:13.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=25422


Praėjusią savaitę buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių įmonių veiklos rezultatai, tačiau neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos biržoje. Šioje apžvalgoje tradiciškai trumpai panagrinėsime prieš savaitę neapžvelgtų kompanijų finansinius veiklos rodiklius ir jų pokyčius.

Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.

Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp apžvelgiamų įmonių savo ketvirčio ataskaitų nuo 2016 metų neskelbia Panevėžio Statybos Trestas ir Linas. Tuo tarpu Invalda INVL, INVL Baltic Farmland, INVL Technology ir INVL Baltic Real Estate taip pat neskelbia ketvirčio ataskaitų ir praneša tik preliminarius neišsamius duomenis.

Taigi, kaip įprasta paprasta statistika. Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tarp apžvelgiamų kompanijų savo pajamas sugebėjo padidinti trylika, na o kritimas fiksuotas septyniais atvejais. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 14 ir 7, o ketvirtį prieš tai sudarė 12 ir 6, t.y. iš esmės padėtis mažai kito, tačiau bendra pajamų pokyčių mediana nors per pirmą šių metų ketvirtį išliko teigiama, tačiau sumažėjo tiek lyginant su 2016 metų pirmu, tiek ir su ketvirtu ketvirčiais.

Kalbant apie EBITDA pelną, tai jo prieaugiu per praėjusį ketvirtį galėjo pasigirti devynios kompanijos, o kritimas fiksuotas penkiais atvejais. Praėjusių metų pirmąjį ketvirtį šio pelno prieaugiu galėjo džiaugtis aštuonios nagrinėjamos bendrovės, o nuosmukis fiksuotas septyniais atvejais, kai per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį šis santykis siekė atitinkamai 12 ir 2. Nors lyginant su 2016 metų pirmu ketvirčiu padėtis pagerėjo, tačiau bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana procentine išraiška sumažėjo, tas pats pasakytina ir lyginant su ankstesniu ketvirčiu, o tai yra negatyvu.

Pramonės šakos narių veiklos rezultatų pokyčių bendros medianos per praėjusį ketvirtį buvo teigiamos, kai prieš metus neigiamos, be to, jos ūgtelėjo ir lyginant su ankstesniu ketvirčiu. Tuo tarpu paslaugų srityje fiksuota visiškai priešinga tendencija, t.y. tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų pokyčių medianos tapo neigiamos. Energetikos sektoriuje vertinant medianinius veiklos rezultatų pokyčius padėtis pablogėjo tiek lyginant su praėjusių metų pirmu, tiek ir su ketvirtu ketvirčiais. Apžvelgiamų finansų srities atstovių padėtis per praėjusį ketvirtį, lyginant su 2016 metų tuo pačiu laikotarpiu, pablogėjo, tačiau palyginus su ankstesniu ketvirčiu, kiek pasitaisė. Kalbant apie analizuojamus alkoholio gėrimų gamintojus, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos biržose, tai bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana per metus paaugo, tačiau lyginant su praėjusių metų ketvirtu ketvirčiu, smuktelėjo, o pajamų srityje viskas buvo atvirkščiai.

Tarp trijų Baltijos šalių vertinant veiklos rezultatų pokyčių bendras medianas pozityviausiai išsiskyrė mūsų šalies atstovės, tačiau abiem atvejais, tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų pokyčių medianos buvo mažesnės. Estijos atveju, palyginus su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, padėtis taip pat pablogėjo, tuo tarpu lyginant su ankstesniu ketvirčiu, sumažėjo tik teigiama EBITDA pelnų pokyčių mediana. Latvijos įmonių atveju, per praėjusį ketvirtį, palyginus su pirmu 2016 metų ketvirčiu, veiklos rezultatų pokyčių medianos pasitaisė, tačiau lyginant su ketvirtu praėjusių metų ketvirčiu, abiem atvejais fiksuotas žymus kritimas.

Per pirmą šių metų ketvirtį buvo net keletas įmonių, kurios itin pastebimai pagerino savo veiklos rezultatus. Visų pirma tai pieno produktų gamintoja iš Lietuvos Vilkyškių pieninė, kurios EBITDA pelnas pašoko net 140 kartų, o pajamos pakilo dviem trečdaliais. Latvijos kompanija HansaMatrix, kuri veikia elektronikos srityje, irgi gan pastebimai pagerino veiklos rezultatus, t.y. jos EBITDA pelnas pašoko beveik tris kartus. Penktą ketvirtį iš eilės gerokai tiek pajamas, tiek pelną padidino ir dar viena įmonė iš Lietuvos, t.y. Utenos trikotažas, o Vilniaus degtinė - jau net šeštą ketvirtį iš eilės. Per praėjusį ketvirtį Vilniaus baldų EBITDA pelnas pakilo beveik šešiasdešimt keturiais procentais, tuo tarpu Latvijos kompanijos Ditton pievadkezu rūpnica EBITDA apskritai tapo teigiama, kai per 2016 metų pirmą ketvirtį ji buvo neigiama. Verta pabrėžti, kad visais atvejais pelnai ūgtelėjo gerokai labiau nei pajamos.

Tačiau kaip ir įprasta, tarp apžvelgiamų įmonių buvo ir tų, kurių veiklos rezultatai pakito neigiama linkme. Visų pirma tai Estijos nekilnojamo turto projektų plėtotoja Arco Vara, kurios pajamos susitraukė net beveik septyniasdešimt procentų, o EBITDA tapo neigiama. Be to, tiek pajamų, tiek pelnų kritimą fiksavo Amber Grid, Energijos Skirstymo Operatorius, Kauno energija bei Latvijas Gaze.



Bendra EBITDA maržų mediana per pirmą šių metų ketvirtį sudarė 12,4 procento, kai prieš metus buvo mažesnė ir siekė 9,8 procento, o per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį buvo didesnė ir siekė 15,7 procento. Ta pati tendencija fiksuota ir pramonės srityje, tuo tarpu paslaugų srityje ir energetikoje abiem atvejais EBITDA maržų medianos ūgtelėjo. Alkoholinių gėrimų gamintojų bendra minima marža abiem atvejais susitraukė, finansų sektoriaus tapo neigiama, kai prieš metus buvo teigiama.

Tarp trijų šalių didžiausia bendra EBITDA marža buvo pas Latvijos atstoves, na o mažiausiu minimu rodikliu pasižymėjo Estijos įmonės. Pirmosios šalies atveju jis abiem atvejais ūgtelėjo, Lietuvos per metus paaugo, tačiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu, fiksuotas kritimas, kai Estijos atveju viskas buvo atvirkščiai.

Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tarp apžvelgiamų įmonių EBITDA pelningumus sugebėjo kilstelti trylika, na o kritimas fiksuotas tik keturiais atvejais. Didžiausiu minimu rodikliu galėjo pasigirti kompanija iš Lietuvos Amber Grid (67,9 procento), Lietuvos energijos gamyba (45,2 procento) ir Kauno energija, kurios EBITDA marža siekė beveik trisdešimt šešis procentus. Arco Vara ir Gubernijos minimas rodiklis per pirmą šių metų ketvirtį buvo neigiamas.

Taip pat buvo apskaičiuotas ir turto grąžos, arba ROA rodiklis. Kalbant apie bendrą medianinį, tai vyravo ta pati tendencija kaip ir EBITDA maržos atveju, t.y. lyginant su buvusiu prieš metus, jis paaugo, tuo tarpu lyginant su ankstesniu ketvirčiu, fiksuotas kritimas. Tas pats ir pramonės šakoje, tuo tarpu paslaugų įmonių, alkoholinių gėrimų gamintojų ir energetikos atstovių ROA mediana abiem atvejais susitraukė, o finansų įmonių šis rodiklis per metus nepakito, tačiau lyginant su ketvirtu praėjusių metų ketvirčiu, fiksuotas prieaugis. Tarp trijų Baltijos šalių didžiausia ROA rodiklio mediana išsiskyrė Latvijos atstovės, o Estijos atveju šis rodiklis buvo neigiamas. Pirmosios šalies minimas rodiklis paaugo abiem atvejais, Lietuvos tik lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, o Estijos - atvirkščiai.

Per praėjusį ketvirtį, palyginus su 2016 metų pirmu ketvirčiu, turto grąžos rodiklio prieaugiu tarp analizuojamų kompanijų galėjo pasigirti dvylika iš jų, o kritimas fiksuotas devyniais atvejais. Didžiausiu ROA rodikliu per minimą laikotarpį išsiskyrė Kauno energija, be to, didesnėmis turto grąžomis galėjo pasigirti ir Invalda bei Vilniaus baldai. Net penkių įmonių ROA rodiklis per pirmą šių metų ketvirtį buvo neigiamas, t.y. Arco Vara, Gubernijos, INVL Technology, Snaigės ir Trigon Property Development.

Kaip įprasta pateikiame ir keturis santykinius finansinius rinkos vertės rodiklius, t.y. P/E, P/BV ir P/S. Pažvelgus į apskaičiuotus bendrus medianinius, akivaizdu, jog absoliučios daugumos apžvelgiamų įmonių akcijos yra neįvertintos, tačiau kita vertus, taip yra visų pirma todėl, jog daugelis iš jų yra nelikvidžios, todėl į jas nėra linkę investuoti stambūs žaidėjai. Bent šiuo metu mažiausiais minimais rinkos vertės rodikliais pasižymi alkoholinių gėrimų gamintojos, o didžiausiais - energetikos sektoriaus atstovės. Tarp trijų šalių Estijos ir Lietuvos medianiniai P/E, P/BV ir P/S rodikliai yra kukliausi.

Ir pabaigai statistika apie apžvelgiamų kompanijų akcijų kainų pokyčius. Taigi, šiais metais rinkos vertės prieaugiais gali pasigirti net aštuoniolika iš jų, o akcijų kainų kritimas fiksuotas šešiais atvejais. Per visus 2016 metus šis santykis siekė atitinkamai 15 ir 10, t.y. buvo kiek blogesnis, ir tą liudija bendra akcijų kainų pokyčių mediana, kuri šiais metais yra daugiau nei dvigubai didesnė. Labiausiai pabrango finansų sektoriaus atstovių nuosavybės vertybiniai popieriai, o alkoholinių gėrimų gamintojų bendra akcijų kainų pokyčių mediana šiais metais yra neigiama. Labiausiai pakilo nagrinėtų Estijos įmonių akcijų kainos, o mažiausiai - mūsų šalies.

Nuo šių metų pradžios labiausiai šoktelėjo Utenos trikotažo kapitalizacija, t.y. net 62,5 procento, o Kauno energijos bei kitos nelikvidžios bendrovės, t.y. Ditton pievadkezu rūpnica akcijos pabrango po penkiasdešimt procentų. Priešingoje barikadų pusėje atsidūrė Gubernija, kurios rinkos vertė krito virš keturiasdešimt procentų, be to, pastebimiau, t.y. daugiau nei penktadaliu atpigo Lino nuosavybės vertybiniai popieriai.


OMX Vilnius indeksas išlieka ilgalaikiame augimo kanale ir balandžio mėnesį pakilo iki naujo rekordinio lygio, t.y. viršijo dar 2007 metų rugsėjį buvusį pasiektą visų laikų aukščiausią lygį. Praėjusį mėnesį šis augimas toliau tęsėsi. Kol kas galimų augimo pabaigos ženklų nematyti.




OMX Tallinn indeksas taip pat išlieka ilgalaikiame augimo kanale, tačiau savo visų laikų rekordinį lygį viršijo anksčiau, t.y. dar praėjusių metų pabaigoje. Šiuo metu jis yra atsidūręs savotiškoje konsolidacinėje fazėje, po kurios pabaigos turėtų paaiškėti tolimesnė šio indekso kryptis.




OMX Riga indeksas išlieka augimo kanale, kuris prasidėjo dar 2015 metų pradžioje. Kovo mėnesį indekso reikšmė pakilo iki naujo absoliučiai rekordinio lygio, kuris ir toliau yra nuosekliai gerinamas. Kol kas nematyti jokių aiškių šios tendencijos pabaigos ženklų.




Nuoroda į pirmąją Baltijos akcijų rinkos apžvalgos dalį