Straipsniai » Apžvalgos » Skandinavijos akcijų rinkos apžvalga


Autorius: traders.lt, Parašyta: 2017-05-14 19:31.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=25312


Skandinavijos šalys yra visai šalia mūsų ir dažnai jos laikomos sektinu pavyzdžiu Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims. Šių Šiaurės šalių ekonomikos laikosi ir plėtojasi puikiai bei jos tinkamai valdomos ir prižiūrimos. Atsižvelgus į tai, yra gan patrauklu investuoti į Švedijos, Suomijos bei Danijos įmonių ir bankų akcijas, tad šįkart kaip ir įprasta jums pristatome Skandinavijos akcijų rinkos apžvalga.

OMX NORDIC 40

OMX NORDIC 40 - tai indeksas, kurį sudaro keturiasdešimt didžiausių bendrovių ir bankų, kurių akcijomis aktyviausiai prekiaujama bei jos yra likvidžiausios Šiaurės arba Skandinavijos šalių Kopenhagos, Helsinkio bei Stokholmo biržose. Būtent šis indeksas ir bus pagrindinis orientyras šioje apžvalgoje.

Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Skandinavijos šalių (Švedijos, Suomijos ir Danijos) kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.

Atkreipiame dėmesį, kad nuo praėjusių metų Carlsberg kompanija skelbia tik savo pusmečio ir metines finansines ataskaitas.

Pažvelgę į lentelėje pateiktus pirmojo šių metų ketvirčio minimą indeksą sudarančių didžiųjų Skandinavijos įmonių ir bankų veiklos rezultatų pokyčius, t.y. pajamų ir EBITDA pelnų, matome daug žalios spalvos, kas yra pozityvu, nes absoliučiai daugelis iš jų juos pagerino. Tradiciškai paprasta statistika. Per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, net trisdešimt keturios OMX NORDIC 40 indekso atstovės padidino savo pajamas, na o vos šešiais atvejais fiksuotas kritimas. Prieš metus šis santykis buvo gerokai prastesnis, t.y. siekė atitinkamai 16 ir 24, o per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį sudarė 28 ir 12. Kad padėtis abiem atvejais pagerėjo rodo ir bendra pajamų pokyčių mediana. Prieš metus per pirmą ketvirtį ji buvo neigiama, o dabar jau teigiama, be to, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, ji irgi ūgtelėjo.

Stulpelyje, kuris rodo praėjusio ketvirčio EBITDA pelnų pokyčius procentine išraiška, irgi itin daug žalios spalvos, t.y. trisdešimt vienos apžvelgiamo indekso atstovės EBITDA pelnas ūgtelėjo, o penkių smuktelėjo. Kai kuriais atvejais pelnų pokyčių procentine išraiška nėra įmanoma apskaičiuoti, nes EBITDA arba tapo neigiama, arba prieš metus buvo neigiama, o dabar tapo teigiama. Praėjusių metų pirmą ketvirtį minimo pelno prieaugiu galėjo pasigirti kur kas mažiau įmonių ir bankų, t.y. tik 20, o penkiolikos EBITDA pelnas krito. Ketvirtį prieš tai šis santykis sudarė 28 ir 11. Taigi, kad padėtis pagerėjo rodo ir bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana, kuri procentine išraiška paaugo.

Tiek pramonės, tiek paslaugų bei finansų sektoriaus atstovių veiklos rezultatų pokyčių medianos per pirmą šių metų ketvirtį buvo teigiamos, kai prieš metus jos iš esmės buvo neigiamos. Be to, teigiami procentiniai pokyčiai lyginant su ankstesnio ketvirčio tais pačiais rodikliais, ūgtelėjo. Trijų Skandinavijos šalių, t.y. Švedijos, Suomijos ir Danijos pajamų ir EBITDA pelnų bendros pokyčių medianos irgi per praėjusį ketvirtį buvo teigiamos ir lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, visais trim atvejais buvo pagerintos, na o didžiausiais medianiniais procentiniais pokyčiais tarp valstybių išsiskyrė Švedijos atstovės.

Kaip matome iš lentelėje pateiktų duomenų, labai daug apžvelgiamų įmonių ir bankų sugebėjo per pirmą šių metų ketvirtį padidinti tiek pajamas, tiek EBITDA pelnus. Kaip ir ketvirtį prieš tai itin pastebimai savo veiklos rezultatus pagerino metalų kasybos bendrovė Boliden. Tiesa, šįkart pelno prieaugis buvo perpus mažesnis, tačiau vis tiek išliko įspūdingas, t.y. siekė virš aštuoniasdešimt procentų, o pajamų prieaugis padidėjo, kai prieš metus abiem atvejais fiksuotas kritimas. Visa tai tiesiogiai susiję su ūgtelėjusiomis metalų kainomis, kas ir pagerino minimos įmonės veiklos rezultatus.

Be to, ir vėl eilinį ketvirtį iš eilės gerokai savo veiklos rezultatus padidino ir Danijos bendrovė Genmab, kuri veikia biotechnologijų srityje. Kitoms minimos šalies atstovėms, t.y. Vestas Wind Systems ir DSV taip pat pavyko gerokai kilstelti tiek savo pajamas, tiek pelnus. Tuo tarpu statybos bendrovės Skanska EBITDA pelnas per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pašoko net virš penkių kartų, tačiau tai susiję su tuo, kad prieš metus buvo patirtos vienkartinio pobūdžio išlaidos ir nurašymai, kas neigiamai paveikė pelną. Atkreiptinas dėmesys, jog visais paminėtais atvejais pelnai pakilo sparčiau už pajamas.

Ir vėl, t.y. jau net ketvirtą ketvirtį iš eilės pablogėjo švedų Ericsson veiklos rezultatai, o EBITDA netgi tapo neigiama, tad akivaizdu, jog padėtis šiuo atveju ir toliau prastėja. Tuo tarpu Nokia atveju viskas buvo atvirkščiai, t.y. EBITDA tapo teigiama. Be to, per pirmą šių metų ketvirtį tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų kritimu pasižymėjo ir telekomunikacijų įmonė Telia Company bei vaistų gamintoja AstraZeneca. Abiem atvejais pelnai krito mažiau nei pajamos.



Laikas apžvelgti EBITDA pelningumą. Taigi, bendra EBITDA maržų mediana per praėjusį ketvirtį sudarė 20,2 procento, kai prieš metus siekė 18,2 procento, tačiau ketvirtį prieš tai ji buvo didesnė ir sudarė 22,7 procento. Ta pati tendencija fiksuota pramonės ir paslaugų šakų atveju bei ir finansų sektoriuje, kurio atstovės būtent ir pasižymi didžiausiu EBITDA pelningumu. Kalbant apie atskiras Skandinavijos šalis, Danijos ir Suomijos atveju irgi fiksuota ta pati prieš tai minėta tendencija, tuo tarpu Švedijos atstovių EBITDA maržų mediana abiem atvejais ūgtelėjo, tačiau Danijos atstovės, kurios sudaro OMX NORDIC 40, per praėjusį ketvirtį pasižymėjo didžiausiu minimu rodikliu.

Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, EBITDA pelningumo prieaugiu galėjo pasigirti net dvidešimt devynios apžvelgiamos įmonės ir bankai, o kritimas fiksuotas tik vos aštuoniais atvejais. Didžiausiu minimu rodikliu per praėjusį ketvirtį tradiciškai pasižymėjo didieji Skandinavijos bankai. Be to, itin didele EBITDA marža, kuri siekė faktiškai penkiasdešimt procentų, galėjo pasigirti vaistų gamintoja Novo Nordisk, o Fortum atveju jis siekė virš keturiasdešimt procentų. Ericsson EBITDA marža per praėjusį ketvirtį buvo neigiama ir sudarė beveik penkiolika procentų, kai prieš metus šis rodiklis buvo teigiamas, na o mažiausiais teigiamais minimais rodikliais pasižymėjo statybų milžinė Skanska ir suomių Nokia.

Be to, apskaičiavome ir ROA arba turto grąžos rodiklį. Kalbant apie bendra šio rodiklio mediana, tai fiksuota ta pati tendencija kaip ir EBITDA maržos atveju, t.y. lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu, ROA mediana paaugo, tačiau lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, ji smuktelėjo. Tas pats buvo ir pramonės bei paslaugų atstovių medianų atveju, tuo tarpu finansų sektoriaus atstovių turto grąžos mediana per pirmą šių metų ketvirtį sudarė 0,2 procento, t.y. buvo tokia pati kaip ir ketvirtį prieš tai, tačiau dvigubai didesnė nei prieš metus. Švedijos ir Danijos įmonių atveju ROA rodiklio medianos pakito taip pat kaip ir bendros medianos atveju, tuo tarpu Suomijos įmonių turto grąžos mediana per metus nepakito.

Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ROA rodiklio prieaugiu galėjo pasigirti dvidešimt OMX NORDIC 40 indekso atstovių, na o dešimties šis rodiklis krito. Didžiausia turto grąža per pirmą šių metų ketvirtį tarp didžiųjų Skandinavijos įmonių ir bankų pasižymėjo vaistų gamintoja iš Danijos Novo Nordisk, kurios rodiklis siekė 10,8 procento, kai prieš metus buvo didesnis ir sudarė 11,5 procento. Be to, itin dideliu ROA rodikliu gali pasigirti Pandora ir Coloplast, na o neigiamas minimas rodiklis buvo pas Ericsson ir Nokia.

Kalbant apie rinkos vertės santykinius finansinius rodiklius (P/E, P/BV ir P/S), jų bendros medianos bet šiuo metu iš esmės yra vidutinės. Didžiausiais minimais medianiniais rodikliais pasižymi pramonės ir Danijos atstovės, o mažiausiais kaip ir įprasta finansų sektoriaus narės. Tarp trijų Skandinavijos šalių Suomijos rinkos vertės medianiniai rodikliai bent šiuo metu yra kukliausi.

Kaip ir įprasta apžvalgą užbaigsime įmonių ir bankų akcijų kainų pokyčiais, kur vyrauja ryški žalia pavasariška spalva. Iš keturiasdešimties šioje apžvalgoje nagrinėjamo indekso atstovių, vos šešių akcijos nuo šių metų pradžios atpigo, o visų kitų pabrango. Per praėjusius metus šis santykis siekė atitinkamai 12 ir 28, t.y. buvo kiek prastesnis ir ta rodo bendra akcijų kainų pokyčių mediana, kuri šiais metais siekia 12,8 procento, kai per 2016 metus sudarė 12,4 procento. Labiausiai per 2017 metus pabrango pramonės įmonių akcijos, o tarp šalių, Danijos atstovių akcijos, o mažiausiai paslaugų ir Suomijos įmonių.

Šiais metais didžiausia investicine grąža pasižymi automobilių gamintojos Volvo akcijos, kurios jau spėjo pabrangti 36 procentais. Be to, kiek daugiau nei trečdaliu ūgtelėjo Vestas Wind Systems rinkos vertė. Tuo tarpu didžiausia autsaiderė bent šiuo metu yra papuošalų gamintoja Pandora, kurios kapitalizacija nuo šių metų pradžios jau susitraukė kiek daugiau nei ketvirtadaliu.


OMX NORDIC 40 indeksas po korekcijos, kuri užsibaigė praėjusių metų lapkritį, ir toliau kyla bei tuo pačiu priartėjo prie prieš korekciją pasiekto visų laikų aukščiausio lygio, kuris netrukus bus testuojamas. Neatmestina, kad galime sulaukti lokalios korekcijos.




Volvo akcijų kaina kovą pro viršutinę dalį ištrūko iš horizontalaus konsolidacinio kanalo ir pajudėjo į viršų bei pasiekė prieš tai dar 2007 metų vasarą pasiektą savo visų laikų rekordinį lygį, kurį dabar kaip tik testuoja, po ko turėtų paaiškėti tolesnė šios įmonės akcijų kainos kryptis.




Pandora akcijų kaina ir toliau išlieka korekcinėje fazėje, kuri prasidėjo prieš metus. Kol kas vis dar nematyti pirmųjų korekcijos pabaigos ženklų.