versija spausdinimui
(2)
Besivystančios rinkos ir toliau išlieka investuotojų dėmesio centre bei ir toliau pasižymi dideliu potencialu. Vienos iš tokių - tai BRIC šalys. Šįkart plačiau apžvelgsime dvi iš jų, t.y. Braziliją iš Pietų Amerikos ir Rusiją, kurios dalis išsidėsčiusi Europoje, o kita - Azijoje. Šios dvi besivystančios šalys kažkuo yra panašios, tačiau tuo pačiu ir gana skirtingos.
Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Bendrasis vidaus produktas
Kaip ir įprasta šią apžvalgą - analizę pradedame nuo bendrojo vidaus produkto. Pastaruosius kelis metus abiejuose šalyse vyrauja ta pati tendencija, t.y. mažėja bendrojo vidaus produkto vertė dolerine išraiška. Žinoma, tai susiję dalinai su kritusiomis šių besivystančių šalių valiutų vertėmis. O prieš tai nuo pat šio amžiaus pradžios fiksuotas gan spartus augimas, tiesa, krizė neigiamai paveikė tiek Rusijos, tiek Brazilijos ekonomikas, tačiau po to praėjus keliems metams jos ir toliau dar kurį laiką augo.
Remiantis naujausiais Pasaulio banko turimais duomenimis, 2015 metais Brazilijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė sudarė 1,804 trilijonus dolerių, kas prilygo 2,91 procento pasaulinio bendrojo vidaus produkto vertei, tuo tarpu Rusijos ekonomika yra mažesnė ir tokia buvo per visą nagrinėjamą laikotarpį, t.y. bendrojo vidaus produkto vertė minėtais metais sudarė 1,331 trilijoną dolerių, arba 2,15 procento pasaulinio bendrojo vidaus produkto vertės. Pietų Amerikos atstovės ekonomika yra devinta pagal dydį pasaulyje, o Rusijos - trylikta. Brazilijos bendrojo vidaus produkto vertė dolerine išraiška nuo 2000 metų pašoko 2,8 karto, o mūsų kaimynės dar sparčiau, t.y. net 5,1 karto. Ir jei ne minėtas kritimas, kuris buvo per pastaruosius kelis metus, prieaugis abiem atvejais būtų kur kas įspūdingesnis.
Taigi, populiacija arba gyventojų skaičius. Kaip matome iš pateikto grafiko, Brazilijoje nuo šio amžiaus pradžios gyventojų skaičius itin nuosekliai nuolat ir gan sparčiai auga. Tuo tarpu Rusijoje jis ėmė didėti tik nuo 2010 metų ir iš pradžių itin lėtai, bet po to šis procesas vis labiau įsibėgėjo, o didžiausias prieaugis fiksuotas 2015 metais, kuomet gyventojų padaugėjo 2,6 milijono. Prieš tai nuo šio amžiaus pradžios, iki 2007 metų šioje šalyje gyventojų skaičius mažėjo, t.y. bendrai krito 2,6 procento, arba 3,8 milijono žmonių.
Remiantis pačiais naujausiais duomenimis, Brazilijoje šiuo metu gyvena 206,1 milijonas žmonių, o tuo tarpu Rusijoje beveik dvidešimt devyniais procentais mažiau, t.y. 146,5 milijonai. 2000 metais Brazilijoje gyventojų skaičius siekė 173,45 milijonus, tad jų padaugėjo 18,8 procento, o kitoje šalyje šio amžiaus pradžioje gyveno 146,6 milijonai žmonių, arba faktiškai tiek pat, kiek ir dabar, t.y. tik šimtu tūkstančių daugiau.
Panagrinėjus šalių populiacijos duomenis ir pokyčius, logiškai pereiname prie metinio bendrojo vidaus produkto tenkančio vienam gyventojui rodiklio. Remiantis naujausiais Pasaulio banko turimais duomenimis, vienam brazilui teko 11211,89 doleriai bendrojo vidaus produkto, kas atitinka 89 procentų pasaulinį vidurkį. Rusijoje šis rodiklis buvo kiek mažesnis, t.y. sudarė 11038,82 dolerius, arba 87 procentus pasaulinio vidurkio.
Minimas rodiklis tiek vienoje, tiek kitoje šalyje nuo šio amžiaus pradžios iki pat 2008 metų krizės nuosekliai ir sparčiai augo. Žinoma, per krizę kelis metus jis krito, tačiau po to vėl pajudėjo į viršų, bet per pastaruosius kelis metus jis tiek Brazilijoje, tiek Rusijoje smunka. 2000 metais vienam rusui teko 6491,01 doleris bendrojo vidaus produkto, o brazilui - daugiau, t.y. 8753,28 doleriai. Ir iš esmės per visą nagrinėjamą laikotarpį šis rodiklis Pietų Amerikos šalyje buvo didesnis. Taigi, per šešiolika metų bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam brazilui pakilo virš dvidešimt aštuonių procentų, o kitoje šalyje - pastebimai sparčiau, t.y. net septyniasdešimt procentų.
Kalbant apie analizuojamų dviejų BRIC šalių ekonomikų augimą, bendra yra tai, kad nuo šio amžiaus pradžios iki pat paskutinės pasaulinės ekonomikos krizės jis abiem atvejais buvo itin spartus, tačiau Rusijoje bendrasis vidaus produktas kur kas dažniau augdavo net daugiau nei penkiais procentais per metus. Bet kita vertus, Pietų Amerikos atstovės bendrasis vidaus produktas per 2008 metų krizę krito kur kas mažiau bei po krizės atsigavo sparčiau ir labiau. Tuo tarpu Rusijoje po krizės ekonomikos augimas jau buvo akivaizdžiai lėtesnis.
Per pastaruosius kelis metus abiems šalims bendra buvo tai, jog jos atsidūrė recesijos būsenoje. Tiesa, Brazilijoje šis reiškinys prasidėjo anksčiau ir bendrasis vidaus produktas krito labiau, tuo tarpu Rusijos ekonomika pastaraisiais ketvirčiais jau atsigauna ir per paskutinį praėjusių metų ketvirtį netgi užfiksuotas nedidelis metinis prieaugis. Pietų Amerikos šalyje recesija vis dar išlieka, tačiau pats ekonomikos nuosmukis mažėja.
Viešoji skola ir biudžetas
Taigi, atėjo laikas pažvelgti į abiejų nagrinėjamų šalių biudžetus. Čia padėtis skirtinga, nes Brazilijos biudžetas per visą nagrinėjamą laikotarpį buvo deficitinis, tuo tarpu kitoje šalyje nuo pat šio amžiaus pradžios iki paskutinės pasaulinės ekonominės krizės jis buvo perteklinis, t.y. biudžeto pajamos viršijo jo išlaidas. Bet krizė, o vėliau ekonominės sankcijos padarė neigiamą poveikį, t.y. Rusijos biudžetas irgi tapo deficitinis.
Brazilijoje nuo 2000 metų iki 2003 metų, šalies biudžeto deficitas lyginant su bendrojo vidaus produkto verte didėjo, na o po to jis kiek smuktelėjo ir iš esmės stabilizavo, tačiau 2014 metais jis pašoko dvigubai, o dar kitais metais ūgtelėjo dar labiau, tiesa, per praėjusius metus šios šalies biudžeto deficitas lyginant su bendrojo vidaus produkto verte jau sumažėjo, t.y. krito 10,2 iki 8,9 procento.
Tuo tarpu Rusijoje biudžeto deficitas ūgtelėjo trečius metus iš eilės, t.y. per 2016 metus jis pakilo nuo 2,6 iki 3,7 procento bendrojo vidaus produkto vertės, bet šis rodiklis išlieka gerokai mažesnis nei Pietų Amerikos valstybės. Kaip minėta, nuo pat nagrinėjamo laikotarpio pradžios Rusijos biudžetas buvo perteklinis, na o labiausiai pajamos išlaidas viršijo 2005 metais, kuomet perteklius sudarė net beveik dešimt procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Dėl kilusios pasaulinės krizės, kas lėmė pastebimą naftos, dujų ir kitų žaliavų kritimą, gerokai smuktelėjo ir šios valstybės biudžeto pajamos, tad susidarė deficitas, tačiau šis laikotarpis truko tik du metus.
Kalbant apie abiejų BRIC šalių viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinį procentinį rodiklį, bendra yra tai, jog per pastaruosius kelerius metus jis didėja. Tačiau Rusijos atveju viešiosios skolos ir bendrojo vidaus produkto procentinis santykis yra gerokai mažesnis. Brazilijoje šis rodiklis jau auga trečius metus iš eilės ir praėjusių metų pabaigoje šalies viešoji skola jau sudarė 69,49 procento metinio bendrojo vidaus produkto vertės, kai 2015 metų pabaigoje jis dar siekė 65,45 procento, o prieš trejus metus sudarė tik 51,54 procento. Duomenys apie Brazilijos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinį rodiklį yra turimi nuo 2006 metų, kuomet jis siekė 55,48 procento. Per kitus trejus metus jis paaugo iki 59,21 procento, tačiau 2010 metais krito iki kiek mažiau nei penkiasdešimt dviejų procentų bei trejus metus labai mažai kito.
Rusijos viešoji skola nuo pat šio amžiaus pradžios iki 2008 metų, t.y. prieš pasaulinę finansų ir ekonominę krizę, nuosekliai ir gan pastebimai mažėjo. Minimas rodiklis per šį laikotarpį susitraukė nuo beveik šešiasdešimties iki vos 6,5 procento šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Tai buvo susiję tiek su paspartėjusiu valstybės ekonomikos augimu, tiek ir su tuo, jog pastebimai pagerėjo šalies ir jos finansų valdymas. Tačiau nuo to laiko prasidėjo nauja - priešinga tendencija, t.y. šis rodiklis ėmė augti. Iš pradžių tai buvo susiję su pasauline finansų ir ekonomine krize, na o po to savo neigiamą poveikį padarė šiai šaliai pritaikytos ekonominės sankcijos, kas lėmė mažesnes biudžeto pajamas, t.y. per laikotarpį nuo 2008 iki 2015 metų Rusijos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis šoktelėjo nuo 6,5 iki 17,7 procento, arba beveik tris kartus. Nors praėjusių metų duomenys nėra žinomi, tačiau galima net neabejoti, jos jis dar labiau ūgtelėjo.
Pirmos dalies trumpos išvados:
Pietų Amerikos valstybės metinė bendrojo vidaus produkto vertė nuo pat 2000 metų buvo visą laiką didesnė už Rusijos, tačiau pastarosios ekonomika per šešiolika metų paaugo sparčiau. Vis dėl to, per paskutinius kelis metus jų abiejų bendrojo vidaus produkto vertė dolerine išraiška mažėja;
Nuo šio amžiaus pradžios Brazilijoje gyventojų skaičius, kuris yra pastebimai didesnis nei lyginamoje šalyje, nuolat nuosekliai ir sparčiai augo, tuo tarpu Rusijoje iš pradžių fiksuotas kritimas, tačiau po to jis irgi ėmė didėti, na o bendrai per šešiolika metų gyventojų skaičius šioje šalyje iš esmės nepakito;
Vienam rusui tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis yra mažesnė nei kitoje nagrinėjamoje šalyje, tačiau mūsų kaimynėje šis rodiklis nuo 2000 metų pakilo pastebimai labiau;
Iki pasaulinės krizės abi BRIC šalys itin sparčiai augo, tačiau Rusijos ekonomikos prieaugis buvo didesnis, bet krizės metu būtent šios šalies bendrasis vidaus produktas krito labiau. Per pastaruosius kelis metus abi valstybės susidūrė su recesija, tačiau po truputį atsigauna, o mūsų kaimynė atsitiesia sparčiau;
Brazilijos biudžetas nuo pat šio amžiaus pradžios visą laiką buvo deficitinis, tuo tarpu Rusijoje prieš paskutinę pasaulinę krizę jis buvo perteklinis, tačiau per pastaruosius trejus metus biudžeto deficitas nuosekliai auga, bet išlieka mažesnis už pirmosios valstybės;
Rusijos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis yra gerokai mažesnis už Brazilijos, bet šiuo metu abiem atvejais fiksuojama jo augimo tendencija, o pirmojoje šalyje ji prasidėjo gerokai anksčiau.
Dar daugiau informacijos ir straipsnių ekonomikos tematika rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Ekonomika (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).
Nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Bendrasis vidaus produktas
Kaip ir įprasta šią apžvalgą - analizę pradedame nuo bendrojo vidaus produkto. Pastaruosius kelis metus abiejuose šalyse vyrauja ta pati tendencija, t.y. mažėja bendrojo vidaus produkto vertė dolerine išraiška. Žinoma, tai susiję dalinai su kritusiomis šių besivystančių šalių valiutų vertėmis. O prieš tai nuo pat šio amžiaus pradžios fiksuotas gan spartus augimas, tiesa, krizė neigiamai paveikė tiek Rusijos, tiek Brazilijos ekonomikas, tačiau po to praėjus keliems metams jos ir toliau dar kurį laiką augo.
Remiantis naujausiais Pasaulio banko turimais duomenimis, 2015 metais Brazilijos metinio bendrojo vidaus produkto vertė sudarė 1,804 trilijonus dolerių, kas prilygo 2,91 procento pasaulinio bendrojo vidaus produkto vertei, tuo tarpu Rusijos ekonomika yra mažesnė ir tokia buvo per visą nagrinėjamą laikotarpį, t.y. bendrojo vidaus produkto vertė minėtais metais sudarė 1,331 trilijoną dolerių, arba 2,15 procento pasaulinio bendrojo vidaus produkto vertės. Pietų Amerikos atstovės ekonomika yra devinta pagal dydį pasaulyje, o Rusijos - trylikta. Brazilijos bendrojo vidaus produkto vertė dolerine išraiška nuo 2000 metų pašoko 2,8 karto, o mūsų kaimynės dar sparčiau, t.y. net 5,1 karto. Ir jei ne minėtas kritimas, kuris buvo per pastaruosius kelis metus, prieaugis abiem atvejais būtų kur kas įspūdingesnis.
Taigi, populiacija arba gyventojų skaičius. Kaip matome iš pateikto grafiko, Brazilijoje nuo šio amžiaus pradžios gyventojų skaičius itin nuosekliai nuolat ir gan sparčiai auga. Tuo tarpu Rusijoje jis ėmė didėti tik nuo 2010 metų ir iš pradžių itin lėtai, bet po to šis procesas vis labiau įsibėgėjo, o didžiausias prieaugis fiksuotas 2015 metais, kuomet gyventojų padaugėjo 2,6 milijono. Prieš tai nuo šio amžiaus pradžios, iki 2007 metų šioje šalyje gyventojų skaičius mažėjo, t.y. bendrai krito 2,6 procento, arba 3,8 milijono žmonių.
Remiantis pačiais naujausiais duomenimis, Brazilijoje šiuo metu gyvena 206,1 milijonas žmonių, o tuo tarpu Rusijoje beveik dvidešimt devyniais procentais mažiau, t.y. 146,5 milijonai. 2000 metais Brazilijoje gyventojų skaičius siekė 173,45 milijonus, tad jų padaugėjo 18,8 procento, o kitoje šalyje šio amžiaus pradžioje gyveno 146,6 milijonai žmonių, arba faktiškai tiek pat, kiek ir dabar, t.y. tik šimtu tūkstančių daugiau.
Panagrinėjus šalių populiacijos duomenis ir pokyčius, logiškai pereiname prie metinio bendrojo vidaus produkto tenkančio vienam gyventojui rodiklio. Remiantis naujausiais Pasaulio banko turimais duomenimis, vienam brazilui teko 11211,89 doleriai bendrojo vidaus produkto, kas atitinka 89 procentų pasaulinį vidurkį. Rusijoje šis rodiklis buvo kiek mažesnis, t.y. sudarė 11038,82 dolerius, arba 87 procentus pasaulinio vidurkio.
Minimas rodiklis tiek vienoje, tiek kitoje šalyje nuo šio amžiaus pradžios iki pat 2008 metų krizės nuosekliai ir sparčiai augo. Žinoma, per krizę kelis metus jis krito, tačiau po to vėl pajudėjo į viršų, bet per pastaruosius kelis metus jis tiek Brazilijoje, tiek Rusijoje smunka. 2000 metais vienam rusui teko 6491,01 doleris bendrojo vidaus produkto, o brazilui - daugiau, t.y. 8753,28 doleriai. Ir iš esmės per visą nagrinėjamą laikotarpį šis rodiklis Pietų Amerikos šalyje buvo didesnis. Taigi, per šešiolika metų bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam brazilui pakilo virš dvidešimt aštuonių procentų, o kitoje šalyje - pastebimai sparčiau, t.y. net septyniasdešimt procentų.
Kalbant apie analizuojamų dviejų BRIC šalių ekonomikų augimą, bendra yra tai, kad nuo šio amžiaus pradžios iki pat paskutinės pasaulinės ekonomikos krizės jis abiem atvejais buvo itin spartus, tačiau Rusijoje bendrasis vidaus produktas kur kas dažniau augdavo net daugiau nei penkiais procentais per metus. Bet kita vertus, Pietų Amerikos atstovės bendrasis vidaus produktas per 2008 metų krizę krito kur kas mažiau bei po krizės atsigavo sparčiau ir labiau. Tuo tarpu Rusijoje po krizės ekonomikos augimas jau buvo akivaizdžiai lėtesnis.
Per pastaruosius kelis metus abiems šalims bendra buvo tai, jog jos atsidūrė recesijos būsenoje. Tiesa, Brazilijoje šis reiškinys prasidėjo anksčiau ir bendrasis vidaus produktas krito labiau, tuo tarpu Rusijos ekonomika pastaraisiais ketvirčiais jau atsigauna ir per paskutinį praėjusių metų ketvirtį netgi užfiksuotas nedidelis metinis prieaugis. Pietų Amerikos šalyje recesija vis dar išlieka, tačiau pats ekonomikos nuosmukis mažėja.
Viešoji skola ir biudžetas
Taigi, atėjo laikas pažvelgti į abiejų nagrinėjamų šalių biudžetus. Čia padėtis skirtinga, nes Brazilijos biudžetas per visą nagrinėjamą laikotarpį buvo deficitinis, tuo tarpu kitoje šalyje nuo pat šio amžiaus pradžios iki paskutinės pasaulinės ekonominės krizės jis buvo perteklinis, t.y. biudžeto pajamos viršijo jo išlaidas. Bet krizė, o vėliau ekonominės sankcijos padarė neigiamą poveikį, t.y. Rusijos biudžetas irgi tapo deficitinis.
Brazilijoje nuo 2000 metų iki 2003 metų, šalies biudžeto deficitas lyginant su bendrojo vidaus produkto verte didėjo, na o po to jis kiek smuktelėjo ir iš esmės stabilizavo, tačiau 2014 metais jis pašoko dvigubai, o dar kitais metais ūgtelėjo dar labiau, tiesa, per praėjusius metus šios šalies biudžeto deficitas lyginant su bendrojo vidaus produkto verte jau sumažėjo, t.y. krito 10,2 iki 8,9 procento.
Tuo tarpu Rusijoje biudžeto deficitas ūgtelėjo trečius metus iš eilės, t.y. per 2016 metus jis pakilo nuo 2,6 iki 3,7 procento bendrojo vidaus produkto vertės, bet šis rodiklis išlieka gerokai mažesnis nei Pietų Amerikos valstybės. Kaip minėta, nuo pat nagrinėjamo laikotarpio pradžios Rusijos biudžetas buvo perteklinis, na o labiausiai pajamos išlaidas viršijo 2005 metais, kuomet perteklius sudarė net beveik dešimt procentų šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Dėl kilusios pasaulinės krizės, kas lėmė pastebimą naftos, dujų ir kitų žaliavų kritimą, gerokai smuktelėjo ir šios valstybės biudžeto pajamos, tad susidarė deficitas, tačiau šis laikotarpis truko tik du metus.
Kalbant apie abiejų BRIC šalių viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinį procentinį rodiklį, bendra yra tai, jog per pastaruosius kelerius metus jis didėja. Tačiau Rusijos atveju viešiosios skolos ir bendrojo vidaus produkto procentinis santykis yra gerokai mažesnis. Brazilijoje šis rodiklis jau auga trečius metus iš eilės ir praėjusių metų pabaigoje šalies viešoji skola jau sudarė 69,49 procento metinio bendrojo vidaus produkto vertės, kai 2015 metų pabaigoje jis dar siekė 65,45 procento, o prieš trejus metus sudarė tik 51,54 procento. Duomenys apie Brazilijos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinį rodiklį yra turimi nuo 2006 metų, kuomet jis siekė 55,48 procento. Per kitus trejus metus jis paaugo iki 59,21 procento, tačiau 2010 metais krito iki kiek mažiau nei penkiasdešimt dviejų procentų bei trejus metus labai mažai kito.
Rusijos viešoji skola nuo pat šio amžiaus pradžios iki 2008 metų, t.y. prieš pasaulinę finansų ir ekonominę krizę, nuosekliai ir gan pastebimai mažėjo. Minimas rodiklis per šį laikotarpį susitraukė nuo beveik šešiasdešimties iki vos 6,5 procento šalies metinio bendrojo vidaus produkto vertės. Tai buvo susiję tiek su paspartėjusiu valstybės ekonomikos augimu, tiek ir su tuo, jog pastebimai pagerėjo šalies ir jos finansų valdymas. Tačiau nuo to laiko prasidėjo nauja - priešinga tendencija, t.y. šis rodiklis ėmė augti. Iš pradžių tai buvo susiję su pasauline finansų ir ekonomine krize, na o po to savo neigiamą poveikį padarė šiai šaliai pritaikytos ekonominės sankcijos, kas lėmė mažesnes biudžeto pajamas, t.y. per laikotarpį nuo 2008 iki 2015 metų Rusijos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis šoktelėjo nuo 6,5 iki 17,7 procento, arba beveik tris kartus. Nors praėjusių metų duomenys nėra žinomi, tačiau galima net neabejoti, jos jis dar labiau ūgtelėjo.
Pirmos dalies trumpos išvados:
Pietų Amerikos valstybės metinė bendrojo vidaus produkto vertė nuo pat 2000 metų buvo visą laiką didesnė už Rusijos, tačiau pastarosios ekonomika per šešiolika metų paaugo sparčiau. Vis dėl to, per paskutinius kelis metus jų abiejų bendrojo vidaus produkto vertė dolerine išraiška mažėja;
Nuo šio amžiaus pradžios Brazilijoje gyventojų skaičius, kuris yra pastebimai didesnis nei lyginamoje šalyje, nuolat nuosekliai ir sparčiai augo, tuo tarpu Rusijoje iš pradžių fiksuotas kritimas, tačiau po to jis irgi ėmė didėti, na o bendrai per šešiolika metų gyventojų skaičius šioje šalyje iš esmės nepakito;
Vienam rusui tenkanti bendrojo vidaus produkto dalis yra mažesnė nei kitoje nagrinėjamoje šalyje, tačiau mūsų kaimynėje šis rodiklis nuo 2000 metų pakilo pastebimai labiau;
Iki pasaulinės krizės abi BRIC šalys itin sparčiai augo, tačiau Rusijos ekonomikos prieaugis buvo didesnis, bet krizės metu būtent šios šalies bendrasis vidaus produktas krito labiau. Per pastaruosius kelis metus abi valstybės susidūrė su recesija, tačiau po truputį atsigauna, o mūsų kaimynė atsitiesia sparčiau;
Brazilijos biudžetas nuo pat šio amžiaus pradžios visą laiką buvo deficitinis, tuo tarpu Rusijoje prieš paskutinę pasaulinę krizę jis buvo perteklinis, tačiau per pastaruosius trejus metus biudžeto deficitas nuosekliai auga, bet išlieka mažesnis už pirmosios valstybės;
Rusijos viešosios skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis rodiklis yra gerokai mažesnis už Brazilijos, bet šiuo metu abiem atvejais fiksuojama jo augimo tendencija, o pirmojoje šalyje ji prasidėjo gerokai anksčiau.
Dar daugiau informacijos ir straipsnių ekonomikos tematika rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Ekonomika (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).