Autorius: traders.lt, Parašyta: 2017-05-03 19:33.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=25245
Vaistai, medikamentai - tai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, nes su jais mes visi esame susidūrę. Pasaulyje yra daug vaistų ir kitų farmacijos produktų gamintojų, kaip ir daug įvairių skirtingų ligų ir tuo pačiu vaistų. Taigi, šįkart mūsų dėmesio centre būtent farmacijos rinkos atstovės, kurių įvairias (fundamentalę ir techninę) analizes mes ir atliksime.
Šioje apžvalgoje mes išskyrėme septynias bendroves, t.y. Grindeks, Olainfarm, KRKA, Pfizer, AstraZeneca, Novo Nordisk ir Novartis.
Trumpas kompanijų pristatymas
Grindeks - tai Latvijos farmacijos bendrovė, kuri specializuojasi širdies ir kraujagyslių, nervų ir priešvėžinių vaistų gydomosiose grupėse. Įmonės produkcija eksportuojama į septyniasdešimt pasaulio šalių, o eksportas sudaro devyniasdešimt procentų visos apyvartos. Pagrindinės rinkos tai Baltijos ir Europos sąjungos šalys, Rusija bei kitos NVS šalys, Amerika, Kanada, Japonija ir kitos šalys.
Olainfarm - tai didžiausias chemijos - farmacijos gamintojas Baltijos šalyse. Pagrindinė šios Latvijos įmonės veikla aukštos kokybės biologiškai aktyvių ir kitų cheminių junginių per organinės sintezės gamyba bei gatavų medikamentų gamyba daugiausia tablečių ir kapsulių formoje. Pagrindinės eksporto rinkos yra Nepriklausomų Valstybių sandraugos šalys (Rusija, Ukraina ir Baltarusija), ten eksportuojama daugiau nei pusę visos produkcijos. Tuo pačiu auga eksportas į Europos sąjungos šalis.
KRKA - tai Slovėnijoje įkurta kompanija, kuri specializuojasi generinių vaistinių preparatų tyrimų, vystymo, gamybos ir tiekimo srityse. Šiuo metu KRKA produktai, gaminami moderniose gamyklose Europoje, tiekiami į septyniasdešimt šalių visame pasaulyje. Kompanijos tikslas - aukštos kokybės generiniai vaistiniai preparatai, turintys pridėtinę vertę.
Pfizer - tai didžiausia pasaulyje vaistų gamintoja, įsikūrusi Niujorko mieste. Amerikos kompanijos visame pasaulyje siūlomų produktų portfelį sudaro vaistiniai preparatai, skiepai bei daugybė puikiai pasaulyje žinomų plataus vartojimo sveikatos priežiūros produktų.
AstraZeneca - tai britų ir švedų tarptautinė farmacijos ir biofarmacijos bendrovė. Ši kompanija ieško, atranda, sukuria, pagamina ir pateikia rinkai šešioms sveikatos priežiūros sritims – vėžio, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, skrandžio ir žarnyno ligų, infekcinių, neurologinių susirgimų, kvėpavimo takų ligų ir uždegiminių ligų gydymui – skirtus vaistus, kurie patenka į viso pasaulio rinkas.
Novo Nordisk - tai Danijos tarptautinė farmacijos bendrovė, kuri savo produktus parduoda daugiau nei 165 pasaulio šalyse. Kompanija gamina bei parduota vaistus ir paslaugas. Pagrindiniai produktai yra diabeto ir nutukimo priežiūros vaistai ir įrenginiai bei biofarmacija.
Novartis - tai viena iš didžiausių farmacijos bendrovių, kuri yra įsikūrusi Šveicarijoje bei kuri teikia sprendimus spręsti besikeičiančius pacientų poreikius visame pasaulyje. Kompanija yra sutelkusi dėmesį bei kuria ir gamina novatoriškus patentuotus vaistus, generinius ir biologiškai panašius vaistus bei akių priežiūros prietaisus.
Santykinių finansinių rodiklių apžvalga ir analizė
Atlikdami santykinių finansinių rodiklių apžvalgą ir analizę mes orientavomės į laikotarpį tarp 2011 ir 2016 metų, o konkrečiai į metinius veiklos finansinius rezultatus. Kaip ir įprasta buvo apskaičiuoti įvairaus pobūdžio santykiniai finansiniai rodikliai, kad šiuo atveju pasirinktas kompanijas galima būtų kuo labiau ir objektyviau palyginti bei padaryti išvadas. Pabrėžiame, kad visi duomenys paimti iš oficialių bendrovių pateiktų metinių finansinių ataskaitų.
Pažvelgus į pateiktą paveikslėlį, kuriame diagramų pavidalu atvaizduoti nagrinėjamų farmacijos bendrovių EBITDA pelningumų pokyčiai, akivaizdžiai matosi, kad iš esmės per visą laikotarpį didžiausiu minimu santykiniu finansiniu pelningumo rodikliu pasižymėjo kompanija iš Danijos Novo Nordisk. Tuo tarpu priešingoje pusėje atsidūrė įmonė iš mūsų kaimyninės Latvijos, t.y. Grindeks, kurios pelningumas nuo pat 2011 metų buvo mažiausias, tiesa, per paskutinius dvejus metus jis ėmė augti ir praėjusiais metais šį mažiausio pelningumo titulą perėmė kita vaistų gamintoja iš tos pačios šalies Olainfarm, be to, praėjusiais metais dar labiau sumažėjo ir KRKA EBITDA marža.
Pastaruosius trejus metus taip pat mažėjo ir minimas Amerikos vaistų gamintojos Pfizer rodiklis, kuris prieš tai buvo vienas iš didžiausių tarp pasirinktų farmacijos bendrovių. 2011 metais didžiausiu EBITDA pelningumu galėjo pasigirti AstraZeneca, tačiau po to iki pat 2014 metų šis rodiklis nuosekliai mažėjo, bet per paskutinius dvejus metus jis atsitiesė ir praėjusiais metais būtent šios įmonės marža buvo antra pagal dydį tarp visų septynių kompanijų. Tuo tarpu Šveicarijos kompanijos Novartis EBITDA marža per visą nagrinėjamą laikotarpį mažiausiai kito bei labiausiai atitiko bendrą šio rodiklio vidurkį.
Taip pat atliekant šią apžvalgą buvo apskaičiuotas ir kitas pelningumo rodiklis, t.y. turto grąžos arba ROA. Ir absoliuti lyderė pagal šį rodiklį buvo ta pati vaistų gamintoja iš Danijos, kuriuos ROA rodiklis per visą nagrinėjamą laikotarpį buvo absoliučiai didžiausias ir iš esmės beveik visą laiką nuosekliai augo, kas žinoma, yra pozityvu. Pastaruosius trejus metus Grindeks minimas rodiklis buvo vienas iš mažiausių, o 2014 metais jis netgi buvo neigiamas, tačiau po to ėmė atsitiesti. Tuo pačiu prie šios bendrovės dar galima pridėti ir AstraZeneca, kur irgi vyravo panaši tendencija. Tiesa, praėjusiais metais dar mažesnius turto grąžos rodiklius pasiekė tiek Pfizer, tiek ir Novartis, be to, trečius metus iš eilės smuktelėjo ir minimas KRKA rodiklis.
Kitos Latvijos įmonės Olainfarm turto grąža, kuri per 2011 - 2014 metų laikotarpį buvo viena iš didžiausių tarp nagrinėjamų įmonių, t.y. užėmė antrą vietą po jau minėtos Novo Nordisk, praėjusiais metais taip pat gan pastebimai smuktelėjo. Per pasirinktą nagrinėjamą laikotarpį beveik visų farmacijos bendrovių ROA rodikliai gan nemažai svyravo.
Įsipareigojimų ir turto santykis - tai dar vienas svarbus santykinis finansinis rodiklis kurį mes apskaičiavome. Iš esmės per visą nagrinėjamą laikotarpį didžiausiu minimu rodikliu pasižymėjo AstraZeneca farmacijos bendrovė, be to, jis nuosekliai augo, t.y. 2011 metais siekė 0.56, o jau praėjusių metų pabaigoje - 0.73, t.y. septyniasdešimt tris procentus turto sudarė įsipareigojimai. Dar vienos Vakarų bendrovės Pfizer minimas rodiklis buvo antras pagal dydį, o per analizuotą laikotarpį jis paaugo nuo 0.56 iki 0.65.
Kitoje bendro vidurkio pusėje atsidūrė KRKA, kurios minimas rodiklis beveik per visą laikotarpį buvo mažiausias bei tik labai nežymiai kito. Be to, dviejų Latvijos vaistų gamintojų įsipareigojimų ir turto rodikliai taip pat buvo vieni iš mažiausių ir tuo pačiu žemiau šio rodiklio bendro vidurkio, kurio reikšmė 2011 metais siekė 0.41, o praėjusių metų pabaigoje jau sudarė 0.46, t.y. nors paaugo, tačiau nežymiai. Akivaizdu, jog taip vadinamų Vakarų bendrovių turto sudėtyje įsipareigojimai sudaro didesnę dalį nei Rytų Europos ar Balkanų atstovių ir taip buvo per visą nagrinėtą laikotarpį.
Per mūsų pasirinktą analizuojamą laikotarpį mažiausiu bendruoju likvidumo pasižymėjo dvi išsivysčiusių šalių bendrovės, t.y. Novartis ir AstraZeneca. Be to, žemiau bendrojo šio rodiklio vidurkio per visą laikotarpį buvo ir Novo Nordisk bendrasis likvidumas. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinių dviejų minimų vaistų gamintojų bendrasis likvidumas per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo.
Nuo 2011 iki 2016 metų didžiausiu nagrinėjamu santykiniu finansiniu rodikliu galėjo pasigirti dvi farmacijos bendrovės iš mūsų kaimyninės šalies Latvijos, t.y. Grindeks ir Olainfarm, tiesa, jų minimas rodiklis svyravo. Be to, per visą analizuojamą laikotarpį didesniu už vidurkį bendruoju likvidumu galėjo pasigirti ir Slovėnijos vaistų gamintoja KRKA. Atkreipiame dėmesį, kad per visą nagrinėjamą laikotarpį nei vienos farmacijos bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai neviršijo trumpalaikio turto, tiesa, praėjusių metų pabaigoje išimtimi tapo AstraZeneca, kurios minimas rodiklis nuo 2011 metų nuosekliai mažėjo.
Pagal turto apyvartumo rodiklį nuo pat analizuojamo laikotarpio pradžios absoliučiai dominavo kompanija iš Danijos Novo Nordisk, kurios minimas rodiklis iš esmės išliko gana stabilus, o antroje pozicijoje atsidūrė Olainfarm, kurios atveju jis irgi gana mažai kito.
Tuo tarpu mažiausiu turto apyvartumu nuo pat 2011 metų pasižymėjo Amerikos vaistų gamybos milžinė Pfizer. Jos minimas rodiklis per visą analizuojamą laikotarpį irgi išliko gana stabilus. Kitų dviejų taip vadinamų Vakarų šalių, t.y. Novartis ir AstraZeneca turto apyvartumo rodikliai irgi buvo vieni iš žemiausių, tuo tarpu Slovėnijos vaistų gamintojos minimas rodiklis iš esmės per visą laikotarpį atitiko bendrą šio rodiklio vidurkio reikšmę.
Kadangi nagrinėjamos kompanijos yra gamybinės, t.y. gamina vaistus, tad dar vienas svarbus rodiklis šiuo atveju yra atsargų apyvartumas, kuris parodo, kaip efektyviai jos valdo savo turimas atsargas. Didžiausiu minimu rodikliu per visą laikotarpį pasižymėjo trys farmacijos bendrovės, t.y. Grindeks, Novartis ir AstraZeneca. Tiesa, visų jų atsargų apyvartumas per analizuoją laikotarpį karts nuo karto gan nemažai susvyruodavo.
Tuo tarpu tokių kompanijų kaip Novo Nordisk, Olainfarm ir amerikiečių Pfizer atsargų apyvartumo rodikliai nuo pat 2011 metų buvo mažiausi bei žemiau bendro šio rodiklio vidurkio.
Šioje apžvalgoje dar buvo apskaičiuotas ir grynųjų pinigų srautų iš veiklos bei pajamų santykinis finansinis rodiklis, kuris parodo kokią procentinę pajamų dalį sudaro grynieji pinigų srautai iš veiklos. Didžiausiu minimu rodikliu per mūsų nagrinėjamą laikotarpį pasižymėjo dvi vaistų gamintojos, t.y. Pfizer ir kompanija iš Danijos, kuri beje paskutinius trejus metus lyderiauja ir jos šis rodiklis iš esmės visuomet nuosekliai augo.
Tuo tarpu Latvijos įmonės Grindeks grynųjų pinigų srautų iš veiklos ir pajamų santykinis rodiklis procentine išraiška nuo pat 2011 metų buvo pats mažiausias. Kiek didesniu, tačiau vis tiek žemiau vidurkio, minimu rodikliu pasižymėjo ir kita bendrovė iš šios šalies. Per nagrinėjamą laikotarpį arčiausiai bendrojo šio rodiklio vidurkio buvo Novartis duomenys.
Kaip ir įprasta, pateikiame rinkos vertės rodiklius, t.y. P/E, P/S ir P/BV, kurie yra esamuoju laikotarpiu. Pažvelgę į pateiktą lentelę matome, kad mažiausiais minimais rodikliais bent šiuo metu pasižymi Grindeks bendrovė, t.y. jos akcijos lyginant su konkurentėmis, de facto yra pačios pigiausios ir labiausiai neįvertintos. Palyginimui, kitos Latvijos įmonės visi trys pateikti rodikliai yra daugiau nei dvigubai didesni. Tuo pačiu verta pabrėžti, jog visų trijų taip vadinamų besivystančių šalių kompanijų rinkos vertės rodikliai yra mažesni už bendrus vidurkius.
Didžiausiu akcijos kainos ir pelno tenkančio vienai akcijai santykiniu finansiniu rodikliu (P/E) pasižymi Pfizer ir Novartis, o Novo Nordisk akcijos kainos ir pajamų (P/S) bei akcijos kainos ir buhalterinės vertės (P/BV) santykiniai finansiniai rodikliai yra patys didžiausi. Akivaizdu, jog išsivysčiusių šalių vaistų gamintojų minimi rinkos vertės rodikliai yra aukštesni už atitinkamus besivystančių šalių rodiklius.
Taigi, labiausiai šiais metais džiūgauti gali tie, kurie turi Grindeks akcijų, nes jų kaina nuo metų pradžios pakilo labiausiai tarp apžvelgiamų septynių farmacijos bendrovių, t.y. net trisdešimt devyniais procentais. Antroje pozicijoje kita Rygos biržos atstovė Olainfarm, kurios rinkos vertė per minimą laikotarpį pakilo virš septyniolikos procentų. Abiem atvejais prieaugiai viršija bendrąjį vidurkį. Tuo tarpu vienintelės KRKA akcijos nuo šių metų pradžios atpigo.
Per praėjusius metus didžiausia investicine grąža pasižymėjo Olainfarm akcijos, kurios pabrango beveik penktadaliu, o labiausiai atpigo Danijos farmacijos bendrovės nuosavybės vertybiniai popieriai, t.y. net trisdešimt septyniais procentais. Verta atkreipti dėmesį, kad per praėjusius metus vaistų gamintojų akcijų kainų pokyčių bendras vidurkis buvo neigiamas. Per paskutinius trejus metus daugiausiai pabrango tos pačios Olainfarm įmonės akcijos, o kitos Latvijos bendrovės nuosavybės vertybiniai popieriai atpigo labiausiai.
Techninė analizė
Po ištrūkimo iš nuosmukio kanalo ir dvigubo dugno suformavimo, Grindeks akcijų kaina atsitiesė ir gan pastebimai atšoko. Tačiau po tokio spartaus ir pastebimo akcijų kainos pakilimo anksčiau ar vėliau galime sulaukti lokalios korekcijos, t.y. pelnų realizavimo.
Olainfarm akcijų kaina išlieka augimo kanale, kuris prasidėjo dar praėjusių metų pradžioje, na o po to kai paaiškėjo, jog ištrūkimas iš horizontalaus konsolidacinio kanalo pro jo viršutinę dalį buvo tvarus, akcijų kaina pajudėjo dar labiau aukštyn link naujų absoliučiai rekordinių lygių.
KRKA akcijų kaina šiuo metu yra horizontaliame konsolidaciniame kanale, kuris prasidėjo dar 2014 metų pradžioje. Prieš tai buvę keli bandymai ištrūkti iš jo pro viršutinę dalį buvo nesėkmingi. Na o dabar šios įmonės akcijų kaina artėja prie apatinės kanalo dalies, kuri netrukus gali būti patestuota ir būtent nuo to priklausys tolesnė kainos kryptis.
Pfizer akcijų kaina vis dar iš esmės išlieka korekciniame etape, kuris prasidėjo dar 2015 metų rugpjūtį, tačiau tikėtina, kad anksčiau ar vėliau galime sulaukti bandymo pakilti, tad būtina atidžiai stebėti padėtį.
Praėjusių metų liepos mėnesį AstraZeneca įmonės akcijų kaina ištrūko iš konsolidacinio kanalo bei pakilo iki absoliučiai rekordinio lygio, tačiau po to sulaukėme lokalios korekcijos, arba pelnų realizavimo. Bet šis etapas užsibaigė ties ilgalaikio augimo kanalo apatine linija, po ko sulaukėme atšokimo ir tikėtina prasidėjo naujas kainos augimo etapas.
Novo Nordisk akcijų kaina vis dar išlieka nuosmukio arba korekcijos kanale, kuris prasidėjo dar praėjusių metų pradžioje. Tačiau po konsolidacinio etapo šios įmonės akcijų kaina šį mėnesį pabandė atšokti. Ar tai bus tvarus reiškinys, kuris užbaigs korekcinį etapą, sužinosime per artimiausius kelis mėnesius, bet kokiu atveju būtina atidžiai stebėti padėtį.
Novartis akcijų kaina vasario mėnesį ištrūko iš nuosmukio arba korekcinio kanalo, kuris tęsėsi nuo pat 2015 metų vidurio, bei pajudėjo į viršų. Tikėtina, jog jau galėjo prasidėti naujas šios įmonės akcijų kainos augimo etapas.
