versija spausdinimui
(0)
Šiandien į posėdį susirinkę Europos Centrinio banko atstovai nusprendė euro zonoje ir toliau nekeisti savo vykdomos pinigų politikos. Tai atitiko rinkos dalyvių lūkesčius, tačiau nepaisant to euras ėmė silpnėti dolerio atžvilgiu.
Bazinė palūkanų norma ir toliau sudarys euro zonoje nulį procentų, palūkanų norma už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau išliks neigiama bei sudarys 0,4 procento, o ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nekinta bei sieks 0,25 procento.
Valdančioji taryba ir toliau mano, kad Europos Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdomos turto pirkimo programos.
Kaip rašoma Europos Centrinio banko pranešime, kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad valdančioji taryba patvirtino, jog turto už naują sumą – 60 mlrd. eurų per mėnesį – bus perkama iki 2017 metų gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį.
Grynieji pirkimai bus vykdomi kartu reinvestuojant lėšas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę.
Euro zonos šalių vyriausybės ir toliau turi įgyvendinti reformas, kad ekonomikos augimas būtų subalansuotas ir tvarus, teigė Mario Draghi.
Savo kalboje Europos Centrinio banko vadovas pažymėjo, kad po paskutinio kovo pradžioje įvykusio posėdžio pasirodę naujausi makroekonominiai duomenys patvirtino, jog euro zonoje ir toliau tebesitęsiantis ciklinis ekonomikos atsigavimas ir augimas tampa solidesnis bei tuo pačiu sumažėjo su tuo susijusi neigiama rizika. Tačiau infliacijos augimo tendencija dar nėra tvari. Tad atsižvelgiant į tai ir toliau yra reikalinga pritaikoma ekspansinė monetarinė politika, be to, jei atsiras poreikis, ji gali būti ir vėl labiau sušvelninta.
Buvo pažymėta, kad bendroje valiutos sąjungoje didėja užimtumas, kas tuo pačiu lemia realių pajamų augimą ir vartojimo didėjimą.
Minimo banko vadovas paklaustas spaudos konferencijos metu ar rinkimai ir jų rezultatai turėjo poveikį jų sprendimams dėl pinigų politikos, atsakė, kad jie niekad nepriima sprendimus remdamiesi rinkimais ar jų rezultatais.
Jis atsisakė komentuoti politikų pasisakymus apie Centrinio banko vykdomą pinigų politiką kai žurnalistas paklausė ką jis mano apie Vokietijos finansų ministro kritiką Centrinio banko politikos atžvilgiu.
Šiandieninio posėdžio metu euro zonos Centrinio banko atstovai nediskutavo apie itin ekspansinės monetarinės politikos nutraukimą ir kada tai galėtų pradėti įgyvendinti, sakė Mario Draghi.
Bazinė palūkanų norma ir toliau sudarys euro zonoje nulį procentų, palūkanų norma už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau išliks neigiama bei sudarys 0,4 procento, o ribinio skolinimosi palūkanų norma irgi nekinta bei sieks 0,25 procento.
Valdančioji taryba ir toliau mano, kad Europos Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdomos turto pirkimo programos.
Kaip rašoma Europos Centrinio banko pranešime, kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad valdančioji taryba patvirtino, jog turto už naują sumą – 60 mlrd. eurų per mėnesį – bus perkama iki 2017 metų gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį.
Grynieji pirkimai bus vykdomi kartu reinvestuojant lėšas, gautas iš pagal TPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį ir (arba) trukmę.
Euro zonos šalių vyriausybės ir toliau turi įgyvendinti reformas, kad ekonomikos augimas būtų subalansuotas ir tvarus, teigė Mario Draghi.
Savo kalboje Europos Centrinio banko vadovas pažymėjo, kad po paskutinio kovo pradžioje įvykusio posėdžio pasirodę naujausi makroekonominiai duomenys patvirtino, jog euro zonoje ir toliau tebesitęsiantis ciklinis ekonomikos atsigavimas ir augimas tampa solidesnis bei tuo pačiu sumažėjo su tuo susijusi neigiama rizika. Tačiau infliacijos augimo tendencija dar nėra tvari. Tad atsižvelgiant į tai ir toliau yra reikalinga pritaikoma ekspansinė monetarinė politika, be to, jei atsiras poreikis, ji gali būti ir vėl labiau sušvelninta.
Buvo pažymėta, kad bendroje valiutos sąjungoje didėja užimtumas, kas tuo pačiu lemia realių pajamų augimą ir vartojimo didėjimą.
Minimo banko vadovas paklaustas spaudos konferencijos metu ar rinkimai ir jų rezultatai turėjo poveikį jų sprendimams dėl pinigų politikos, atsakė, kad jie niekad nepriima sprendimus remdamiesi rinkimais ar jų rezultatais.
Jis atsisakė komentuoti politikų pasisakymus apie Centrinio banko vykdomą pinigų politiką kai žurnalistas paklausė ką jis mano apie Vokietijos finansų ministro kritiką Centrinio banko politikos atžvilgiu.
Šiandieninio posėdžio metu euro zonos Centrinio banko atstovai nediskutavo apie itin ekspansinės monetarinės politikos nutraukimą ir kada tai galėtų pradėti įgyvendinti, sakė Mario Draghi.