Straipsniai » Techninė analizė » Techninės analizės ABC: Rodikliai (3 dalis)

dažnai vien to, ką matome grafikuose, t.y. trendai ir formacijos, japoniškų žvakių formacijos, nepakanka, arba tiesiog mums reikia dar vieno papildomo patvirtinimo ar įrodymo prieš priimant sprendimą. Tokiu atveju yra naudojami taip vadinami rodi
Autorius: traders.lt, Parašyta: 2017-04-08 01:38.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=25139


Pagrindinis techninės analizės įrankis yra grafikas, kuriame būna atvaizduota kompanijų akcijų kainų, žaliavų kainų, obligacijų, valiutų kursų ar kitų finansinių instrumentų kainų - verčių pokyčių dinamika. Tačiau dažnai vien to, ką matome grafikuose, t.y. trendai ir formacijos, japoniškų žvakių formacijos, nepakanka, arba tiesiog mums reikia dar vieno papildomo patvirtinimo ar įrodymo prieš priimant sprendimą. Būtent tokiu atveju yra naudojami taip vadinami rodikliai, kurių iš ties yra daug ir įvairių. Taigi, tęsiame techninės analizės ABC rubriką bei pristatome trečią dalį apie rodiklius naudojamus techninėje analizėje, t.y. šįkart osciliatoriai (generatoriai).

Osciliatoriai

Osciliatoriai (generatoriai) - tai geri įrankiai studijuoti grafikus tuomet, kai rinkoje dominuoja horizontalus trendas arba tendencija. Dažniausiai jie naudojami analizuoti rinkos pagreitį arba perpirkimą ir perpardavimą rinkoje. Pagreitis analitikams rodo du svarbius bruožus susijusius su kainų pokyčiais, t.y. jų kryptį ir stiprumą. Kuo didesnis kryptinis kainų pokytis per laikotarpį, tuo impulso (pagreičio) vertė, o tuo pačiu ir osciliatoriaus, kuris jam atstovauja, yra didesnė. Ekstremalios impulso vertes dažnai lydį trumpalaikius išsekimus rinkoje. Yra daug būdų, kaip apskaičiuoti generatorius, kurie atstovauja pagreičio kaitą. Kai kurie iš jų yra apskaičiuojami atimant esamą kainos vertę iš nurodyto laikotarpio vertės. Daugeliu atveju kainos yra dalinamos tarpusavyje.

Dažnai analitikai naudoja osciliatorius kaip pagalbinę priemonę tomis akimirkomis, kai žino su kokiu trendu jie susiduria. Nors kai kurie generatoriai funkcionuoja kaip trendo indikatoriai, bet dažniausiai jie naudojami apskaičiuojant kaitą ir informavimui apie rinkos išsekimą. Jų atvaizdavimas pateikiamas virš arba žemiau pagrindinio nagrinėjamo instrumento grafiko, kad būtų lengviau bet kuriuo laiku stebėti abiejų grafikų situaciją. Daugeliu atvejų generatorius rodo didelį vertės pokytį tuo metu, kai kainų grafikuose pokyčiai yra nedideli. Tačiau esminiai pokyčiai paprastai sutampa abiejuose grafikuose.

Dalis osciliatorių juda pasiekdami teigiamas ir neigiamas vertes, na o jų grafiko viduryje yra linija, kuri nurodo nulinę vertę, t.y. medianinę vertę, kuri dažnai vadinama pusiausvyros linija. Ji taip pat gali būti ir slenkamojo vidurkio vertė. Tuomet generatoriaus vertė rodo kainų nuokrypius nuo nustatyto vidurkio. Tokiu būdu sukonstruoti generatoriai arba osciliatoriai yra vadinami nukrypimo nuo tendencijos rodikliais, nes jie parodo, kiek daug kaina atitrūko nuo tendencijos, kurią atstovauja slenkamasis vidurkis. Kai pagreitis yra teigiamas, jis nukrypsta nuo nulinės linijos pasiekdamas teigiamas vertes rodydamas vis didesnį kainų augimą. Jei generatorius pasiekia dideles reikšmes, tuomet tai rodo apie galimą kainų augimo sustojimą arba kainų judėjimo krypties pasikeitimą.

Kai kurie osciliatoriai sukonstruoti tokiu būdu, kad jų reikšmės svyruotų nuo 0 iki 100. Ši grupė osciliatorių arba generatorių turi nustatytas minimalias ir maksimalias vertes. Jie vadinami standartizuotais generatoriais.

Osciliatoriai labiausiai naudingi tada, kai pasiekia savo ekstremalias vertes. Kai jie pasiekia savo minimalias vertes, tai reiškia, jog rinka yra išparduota. Na o tomis akimirkomis, kai jie pasiekia maksimalias vertes, turime perpirktą rinką. Tai reiškia, kad kainų pokyčiai buvo gana dideli arba tam tikrą atstumą įveikė gana greitai ir tai yra įspėjimas prieš galimą korekciją, konsolidaciją arba trendo pasikeitimą. Tais momentais, kuomet trendas yra labai stiprus, gali būti problemų nustatant optimalius rinkos išsekimo lygius. Tuomet osciliatoriaus vertės gana ilgai pasiekia aukštus lygius bei tuo pačiu duoda gana daug klaidingų signalų. Tokiais atvejais, geriausias variantas gali būti pakeisti laikotarpio trukmę, kuri naudojama skaičiuojant osciliatoriaus rodiklį.

Pasirinkto laikotarpio trukmė, kuri naudojama skaičiuojant osciliatorių, lemia jo jautrumą rinkos kainų pokyčiams. Ji dažniausiai pateikiama kaip dienų skaičius, bei tai taip pat gali būti minutės, valandos arba savaitės. Panašiai kaip ir ankstesniuose straipsniuose aptartų vidurkių atveju, trumpesnių laikotarpių generatoriai yra labiau jautresni ir netgi maži kainų pokyčiai gali pastebimai paveikti jų vertes, tuo tarpu ilgesnio laikotarpio atitinkamai svyruoja mažiau. Daugeliui osciliatorių yra naudojami tam tikros konkrečios trukmės laikotarpiai, kurie paprasčiausiai yra populiariausi ir dažniausiai naudojami. Tačiau praktikoje laikotarpį naudojamą generatoriaus skaičiavimui reikia pasirinkti priklausomai nuo laiko, kurį naudodami ketiname stebėti kainų pokyčius bei priklausomai nuo investicijų polinkio. Generatoriai, kuriems skaičiuoti buvo pasirinktas per trumpas laikotarpis, rodys daug klaidingų signalų, tuo tarpu tie, kurių laikotarpiai bus pernelyg ilgi, gali neparodyti svarbių momentų, kurie galėtų būti panaudoti rinkoje.

Kitas gana svarbus būdas kaip galima panaudoti osciliatorius, tai divergencijų arba skirtumų tarp osciliatoriaus grafiko ir pasirinkto aktyvo kainos grafiko paieška. Divergencija - tai situacija kai pasirinkto instrumento kaina pasiekia naują viršūnę arba dugną ir tai nauja viršūnę arba dugnu nėra patvirtinama osciliatoriaus grafike. Osciliatoriaus viršūnė yra žemesnė už ankstesnę arba dugnas yra aukščiau už ankstesnį. Tai reiškia, kad nauja viršūnė arba dugnas buvo pasiekti esant mažesniam postūmiui arba impulsui, ir tokie pokyčiai yra dažnai pirmieji tendencijos pasikeitimo požymiai. Žinoma, viena divergencija arba išsiskyrimas gali būti tik laikimas pagreičio susilpnėjimas ar trumpa korekcija, bet tai signalas, kad reikia atidžiau stebėti tolesnius pokyčius rinkoje. Esant labai stipriems trendams arba tendencijoms, dažnai susiduriame su keliomis iš eilės divergencijomis prieš tai, kai rinkoje pasikeis tendencijos kryptis.


RSI (Relative Strength Index)

RSI (Relative Strength Index) - tai santykinio stiprumo indeksas. Pirmą kart jį savo knygoje New Concepts In Technical Trading Systems, kuri buvo išleista 1978 metais, pristatė J. Wells Wilder. RSI dažnai laikomas geriausiu osciliatoriu. Patyręs analitikas gali, remiantis RSI elgesio pagrindu, nustatyti svarbiausius bruožus rinkoje. Šis rodiklis yra ypač populiarus ir dažnai naudojamas ateities sandorių rinkose bei kartu su MACD arba ROC rodikliais.

RSI yra tipiškas išlyginto pagreičio rodiklis. Norint apskaičiuoti šį rodiklį visų pirma reikia atlikti santykinio stiprumo (RS) skaičiavimą. Tai daroma padalinus per pasirinktą laikotarpį buvusių uždarymo augimo kainų vidurkį iš uždarymo kritimo kainų vidurkio per tą patį laikotarpį. Vėliau RSI apskaičiuojamas pagal šią formulę: RSI = 100 – [100 / (1 + RS)]

Šiuo atveju santykinio stiprumo vertė yra svarbiausia. Kita formulės dalis yra skirta tik normalizuoti rodiklio svyravimo intervalą. Devynių dienų RS yra apskaičiuojamas dalijant vidutinį augimą per pastarąsias devynias dienas iš vidutinio kritimo per tas pačias devynias dienas. Pavyzdžiui, jei šiandieninė uždarymo kaina yra didesnė nei uždarymo kaina praėjusią dieną, tai šią dieną mes laikome augimo ir atvirkščiai. Jei devynių dienų laikotarpis apima penkias augimo dienas, buvęs prieaugis per šias dienas yra susumuojamas ir padalinamas iš devynių, analogiškai daroma su likusiomis keturiomis kritimo dienomis per kurias buvę praradimai susumuojami ir padalinami iš devynių. Taigi, dalinant vidutinį augimą iš vidutinio kritimo yra apskaičiuojamas santykinis stiprumas (RS).

Šio osciliatoriaus vertė visuomet yra tarp 0 ir 100. Pusiausvyros lygis yra 50 ir atitinka pagreičio pusiausvyrą. Pastovios vertikalios svyravimo ribos padeda lengviau užfiksuoti pirkimo ir pardavimo signalus, rinkoje esantį perpirkimą arba perpardavimą bei divergencijas arba skirtumus. Klaidinantis yra santykinio stiprumo pavadinimas, nes tai gali lemti išvadą, kad RSI yra naudojamas lyginti dvi rinkas. Tiesą sakant, kalba vyksta apie esamos rinkos lyginimą su jos elgesiu praeityje. Kokia ilga yra ta praeitis priklauso nuo to laikotarpio, kuris naudojamas apskaičiuojant osciliatorių. Kuo šis laikotarpis yra trumpesnis, tuo rodiklis yra jautresnis kainų pokyčiams bei greičiau pasieks perpirkimo ir perpardavimo lygius bei generuos signalus. Populiariausi laikotarpiai, kurie naudojami RSI rodiklio skaičiavimui, tai 9, 14, 25, ir 28 prekybos sesijos. Tuo tarpu šio rodiklio kūrėjas J. Welles Wilder rekomenduojama naudoti keturiolikos dienų laikotarpį.

Kadangi RSI rodiklis svyruoja pastoviose svyravimo ribose, tad galima indekso reikšmei nustatyti perpirkimo ir perpardavimo lygius. J. Welles Wilder rekomenduoja perpirkimo rinkoje lygį nustatyti ties 70 reikšme, na o perpardavimo - ties 30 reikšme. Kartais kai RSI rodikliui skaičiuoti yra naudojamas trumpesnis laikotarpis, tuomet perpirkimo ir perpardavimo lygiai yra nustatomi atitinkamai ties 80 ir 20. Taip pat šios linijos gali būti perkeliamos į minimus lygius tuomet, kai rinkoje yra labai stiprus trendas. Kuomet osciliatorius grafike kerta nustatytus perpardavimo ir perpirkimo lygius, tai laikoma įspėjimu apie galimą trendo pasikeitimą. Vien tai, kad generatorius pasiekia minėtas vertes, tai dar nėra jokie reikšmingi signalai, nes esant stiprioms tendencijoms jis šiose srityse gali likti gana ilgą laiką.

Patikimiausias pirkimo signalas, kurį generuoja RSI yra tas, kai osciliatorius išeidamas iš išpardavimo zonos savo grafike iš apačios pramuša 30 lygį. Pardavimo signalas yra tuomet, kai šis indeksas iš viršaus kertą 70 reikšmę arba lygį ir tuo pačiu palieka perpirkimo zoną. Dažnai prieš palikdamas perpirkimo arba perpardavimo zonas RSI rodiklis generuoja kelis signalus. Rodiklio grafiką galima analizuoti naudojant pagrindinę trendo teoriją, pavyzdžiui, naudojant palaikymo ar pasipriešinimo linijas, arba kanalus. Pirmasis silpnėjančio impulso arba pagreičio signalas, tai viršūnės, kuri yra žemiau už buvusią prieš tai, suformavimas. Kitas signalas, kuris dažnai naudojamas RSI atveju, tai divergencijos arba skirtumai tarp osciliatoriaus verčių ir analizuojamo instrumento kainų. Kai instrumento, pavyzdžiui, akcijos kaina pasiekia naują maksimumą, o tuo metu RSI nepasiekia naujos aukštesnės vertės palyginus su ta, kuri buvo prieš tai suformavus viršūnę, tuomet tokia situacija gali būti laikoma kitu svarbiu įspėjimu apie silpnėjantį pagreitį arba impulsą. Ypač svarbūs signalai, kurie atsiranda perpirkimo ir perpardavimo zonose. Daugeliu atvejų, prieš tai kai generatorius palieka perpardavimo arba perpirkimo zoną, jis sugeneruoja net keletą divergencijų.

RSI rodiklio naudojimo pavyzdys:




Pabrėžiame, kad tai tik trumpa bendra teorinė dalis, na o tai, kas jums patiems individualiai tiks geriausiai priimant investicinius ar spekuliacinius - prekybinius sprendimus galite sužinoti tik išbandę praktiškai, pavyzdžiui, naudojant demo versiją.

Pradedantiems pavyzdys, kaip MetaTrader 4 platformoje rasti ir nusistatyti norimus rodiklius:





Bus daugiau...


Dar daugiau straipsnių techninės analizės tema rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Techninė analizė bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą.

Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais