Praėjusią savaitę buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių įmonių ir bankų veiklos rezultatai, tačiau tradiciškai neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos biržoje ir kurių beje ir toliau vis labiau mažėja. Šioje apžvalgoje trumpai panagrinėsime prieš savaitę neapžvelgtų kompanijų finansinius veiklos rodiklius ir jų pokyčius.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL), nuosavo kapitalo grąžos (ROE%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visų apžvelgiamų bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai jų atveju metiniai pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti susumavus paskutinių keturių ketvirčių jų atitinkamus rodiklius ir juos palyginus su prieš tai buvusių keturių ketvirčių susumuotais atitinkamais rodikliais. Tuo tarpu Panevėžio statybos trestas, Linas, INVL Baltic Real Estate ir Invalda INVL vis dar nepaskelbė savo praėjusių metų veiklos rezultatų. Tad lentelėje ties šių kompanijų veiklos rezultatų pokyčiais procentine išraiška ir santykiniais finansiniais rodikliais paliekame brūkšniukus. Vilniaus baldų atveju ši įmonė tik nuo 2015 metų rugsėjo pradėjo fiksuoti savo naujus finansinius metus, tad nėra palyginamosios bazės. Be to, iš Rygos biržos pasitraukė statybų bendrovė Latvijas tilti.
Šią apžvalgą pradėsime tradiciškai, t.y. nuo paprastos statistikos. Taigi, per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tarp nagrinėjamų įmonių, kurių veiklos rezultatai yra žinomi, pajamų prieaugiu gali pasigirti dvylika, na o kritimas fiksuotas dvigubai mažiau atveju. Ketvirtį prieš tai šis santykis siekė 11 ir 9, o prieš metus sudarė 9 ir 12. Tad abiem atvejais tuomet padėtis buvo blogesnė, ir tą patį rodo bendra pajamų pokyčių mediana, kuri praėjusį ketvirtį jau siekė 5,1 procento, kai ketvirtį prieš tai buvo mažesnė nei vienas procentas, o prieš metus šis procentinis rodiklis apskritai buvo neigiamas.
EBITDA pelnų pokyčių atveju per praėjusį ketvirtį prieaugį užfiksavo dvylika įmonių, na o kritimas buvo tik dviem atvejais. Aišku, verta pabrėžti, kad kai kurių įmonių EBITDA buvo neigiamas ir šis neigiamas rodiklis dar labiau padidėjo. Per trečią praėjusių metų ketvirtį minimo pelno prieaugiu galėjo pasigirti devynios nagrinėjamos įmonės, na o likusiais penkiais atvejais fiksuotas kritimas. Prieš metus per ketvirtą ketvirtį šis santykis siekė atitinkamai 8 ir 6. Tad, kaip ir pajamų atveju padėtis pagerėjo, tą patį rodo ir bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana, kuri praėjusį ketvirtį jau buvo pastebimai teigiama, kai prieš metus tik nežymiai teigiama.
Tiek paslaugų, tiek pramonės šakų bei energetikos sektoriaus ir alkoholinių gėrimų gamintojų veiklos rezultatų pokyčių medianos tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su 2015 metų ketvirtu ketvirčiu, pagerėjo, o tai žinoma yra pozityvu. Neigiamai išsiskyrė tik finansų sektorius. Ta pati tendencija buvo ir kalbant apie Lietuvos ir Latvijos bendrovių veiklos rezultatų pokyčių medianas, tuo tarpu Estijos bendrovių atveju pajamų pokyčių mediana per praėjusį ketvirtį buvo neigiama ir šis rodiklis lyginant su trečiu ketvirčiu padidėjo, tačiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, jau sumažėjo. Bet štai EBITDA pelnų pokyčių mediana jau buvo teigiama, kai tiek per ankstesnį ketvirtį, tiek per 2015 metų paskutinį ketvirtį šis rodiklis buvo neigiamas.
Taigi, atėjo laikas pakalbėti apie atskiras apžvelgiamas Baltijos biržose esančias kompanijas. Pažvelgus į veiklos rezultatų pokyčius procentine išraiška labai daug žalumos, t.y. gan daug įmonių juos pagerino ir daugeliu atveju pelnai pašoko pastebimai sparčiau už pajamas. Visa eilė kompanijų iš Lietuvos per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidino tiek pajamas, tiek pelnus, t.y. tiek Utenos trikotažas, kurio EBITDA pelnas pašoko net beveik penkis kartus, tiek Vilkyškių pieninė, kurios pelnas pašoko virš trijų kartų, tiek LITGRID bei Lietuvos energijos gamyba, kurių EBITDA pelnai pakilo daugiau nei dvigubai, o Vilniaus degtinės pelnas padidėjo beveik devyniasdešimt procentų. Taip pat pastebimai paaugo ir dviejų Latvijos įmonių pelnai, t.y. Latvijas Gaze ir Latvijas balzams.
Tuo tarpu tų įmonių, kurių veiklos rezultatai suprastėjo, nebuvo itin daug, t.y. nekilnojamo turto projektų plėtotojos Arco Vara, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamintojos iš Lietuvos Gubernijos, estų Skano Group ir šaldytuvų gamintojos Snaigės. Atkreipiame dėmesį, kad pirmų trijų įmonių EBITDA buvo neigiama ir tas neigiamas rodiklis per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, dar labiau padidėjo.
Kaip ir įprasta buvo apskaičiuoti ir apžvelgiamų įmonių pelningumų rodikliai. Bendra EBITDA maržų mediana per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį, tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su 2015 metų ketvirtu ketvirčiu, ūgtelėjo, o tai žinoma yra teigiamas reiškinys. Ta pati tendencija fiksuota ir kalbant apie paslaugų įmonių, alkoholinių gėrimų gamintojų bei energetikos įmonių EBITDA pelningumų medianas. Finansų sektoriaus atstovių padėtis pablogėjo abiem atvejais, na o pramonės šakos atveju lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, EBITDA pelningumas paaugo, tačiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu, smuktelėjo. Trijų Baltijos šalių atveju tiek Lietuvos, tiek Latvijos padėtis abiem atvejais pagerėjo, o Estijos atveju fiksuota priešinga tendencija.
Tarp nagrinėjamų įmonių EBITDA maržos prieaugiu per praėjusį ketvirtį palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus galėjo pasigirti trylika įmonių, kurių duomenys yra žinomi, na o penkiais atvejais fiksuotas kritimas. Per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį didžiausiu EBITDA pelningumu galėjo pasigirti Amber Grid ir Lietuvos energijos gamyba. Arco Vara, Gubernijos, Skano Group minimas rodiklis buvo neigiamas.
Šįkart taip pat buvo apskaičiuotas ir dar vienas pelningumo rodiklis, t.y. turto grąžos arba ROA. Paaiškėjo, jog lyginant su 2015 metų ketvirtu ketvirčiu, bendra ROA rodiklio mediana pašoko nuo 0,7 iki 1,7 procento. Ta pati prieaugio tendencija buvo fiksuojama ir kalbant apie kitus apskaičiuotus ROA medianinius rodiklius, išskyrus finansų sektorių ir estų bendroves, kur padėtis pablogėjo, na o gėrimų gamintojų atveju turto grąžos medianinis rodiklis nepakito. Per minimą laikotarpį šio pelningumo rodiklio prieaugiu galėjo pasigirti dvylika įmonių, o kritimas fiksuotas tik penkiais atvejais. Tarp šioje apžvalgoje figūruojančių įmonių didžiausia turto grąža per praėjusį ketvirtį pasižymėjo Vilniaus baldai, Vilkyškių pieninė ir žiniasklaidos srityje veikianti Ekspress Grupp. Neigiamas ROA rodiklis buvo pas Arco Vara, Guberniją, Skano Group, Snaigę ir Trigon Property Development.
Laikas apžvelgti ir bendrus metinius 2016 metų veiklos rezultatus. Į akis krenta tai, jog vėl daugiau žalios nei raudonos spalvos, na o tą patį patvirtina ir bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos, kurios buvo teigiamos, kai per 2015 metus EBITDA pelnų pokyčių bendra mediana buvo neigiama. Kalbant apie kitus apskaičiuotus medianinius veiklos rezultatų pokyčius, iš esmės visur pažanga išskyrus finansų sektorių ir Estijos įmonių medianinius rodiklius. Taigi tarp nagrinėjamų įmonių per praėjusius metus, palyginus su 2015 metais, pajamų prieaugį užfiksavo dvylika iš jų, na o per pus mažiau atveju fiksuotas kritimas. Per ankstesnius metus šis santykis siekė atitinkamai 11 ir 10. EBITDA pelno prieaugiu galėjo pasigirti trylika įmonių, o nuosmukis fiksuotas tik trim atvejais. Per 2015 metus šis santykis siekė atitinkamai 6 ir 11, t.y. buvo prastesnis.
Tarp šioje apžvalgoje figūruojančių įmonių, faktiškai kaip ir ketvirčio atveju, savo metinius veiklos rezultatus labiausiai pagerino Utenos trikotažas, Vilniaus degtinė, Vilkyškių pieninė bei LITGRID, Amber Grid ir INVL Baltic Farmland, t.y. visos šios įmonės iš Lietuvos. Vėl, kaip ir 2015 metais, pablogėjo estų baldų gamintojos Skano Group, Lietuvos įmonės Gubernija ir Arco vara metiniai veiklos rezultatai. Beje, pastarosios nekilnojamo turto projektų plėtotojos EBITDA per 2016 metus jau buvo neigiamas.
Kalbant apie EBITDA maržų medianas, tai bendra per metus paaugo nuo 12,3 iki 13,5 procento, bei ta pati tendencija buvo fiksuojama ir faktiškai visais kitais atvejais išskyrus finansų sektorių, bei Estijos ir Latvijos įmonių bendras medianines EBITDA maržas. Per metus EBITDA pelningumas padidėjo pas tryliką įmonių, o kritimas fiksuotas tik penkiais atvejais, tad bendros medianinės EBITDA maržos padidėjimas nestebina. Didžiausiu minimu rodikliu pasižymėjo Amber Grid ir INVL Baltic Farmland. Tik Arco Vara įmonės minimas rodiklis per 2016 metus buvo neigiamas, na o Skano Group ir Gubernijos EBITDA maržos nors ir buvo teigiamos, tačiau labai mažos.
Ta pati tendencija, kaip ir kalbant apie apskaičiuotus EBITDA maržų medianinius rodiklius, buvo ir ROA medianinių rodiklių atveju. Jo prieaugiu galėjo pasigirti trylika įmonių, o kritimas fiksuotas septyniais atvejais. Per praėjusius metus didžiausią turto grąžą pademonstravo investicinė kompanija INVL Baltic Farmland, Energijos Skirstymo Operatorius bei Vilniaus degtinė. Tuo tarpu Arco Vara, Gubernijos, INVL Technology, Skano Group ir Trigon Property Development turto grąža per praėjusius metus buvo neigiama.
Pozityvu tai, kad per praėjusius metus sumažėjo beveik visi apskaičiuoti medianiniai įsipareigojimų ir turto santykiniai finansiniai rodikliai. Bendras medianinis smuktelėjo nuo 0,49 iki 0,45 reikšmės. Tik finansų sektoriaus bei Estijos įmonių atveju fiksuotas nežymus šio rodiklio prieaugis. Tarp nagrinėjamų įmonių didžiausiu minimu rodikliu praėjusių metų pabaigoje pasižymėjo latvių įmonė Ditton pievadkezu rūpnica ir Gubernija. Tuo tarpu INVL Technology, Trigon Property Development bei INVL Baltic Farmland įsipareigojimų ir turto santykiniai finansiniai rodikliai buvo itin maži.
Taip pat buvo apskaičiuotas ir bendrojo likvidumo rodiklis. Šio rodiklio mediana per metus nepakito, tuo tarpu tiek pramonės, tiek paslaugų atstovių, bei finansų sektoriaus atstovių šie medianiniai rodikliai smuktelėjo, o alkoholinių gėrimų gamintojos, energetikos atstovės užfiksavo bendrojo likvidumo medianų prieaugius. Kalbant apie tris Baltijos šalis, tiek Lietuvos, tiek Latvijos bendrojo likvidumo medianinis rodiklis paaugo, o Estijos atveju fiksuota priešinga tendencija. Nekilnojamo turto projektų plėtotojos Trigon Property Development, Latvijas Gaze ir Lietuvos energijos gamybos įmonių bendrasis likvidumo rodiklis buvo didžiausias. Tuo tarpu LITGRID, Energijos Skirstymo Operatoriaus, Ditton pievadkezu rūpnica, Gubernijos ir Vilkyškių pieninės įmonių bent praėjusių metų pabaigoje trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą.
Pats metas apžvelgti rinkos vertės rodiklius (P/E, P/BV ir P/S). Pažvelgus į bendrus medianinius, tai akivaizdu, jie ištikrųjų, bent šiuo metu, yra labai žemi, tačiau tą iš esmės lemia mažas daugelio apžvelgiamų įmonių akcijų likvidumas, kas atbaido daugelį, ypač stambių investuotojų. Palyginus su OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių atitinkamais medianiniais rinkos vertės rodikliais, jie yra mažesni. Bent šiuo metu mažiausiais medianiniais P/E, P/BV ir P/S rodikliai pasižymi alkoholinių gėrimų gamintojos, o tarp trijų šalių atstovių, Lietuvos ir Estijos minimi rodikliai yra kukliausi.
Tarp apžvelgiamų bendrovių nuo šių metų pradžios pabrango penkiolikos akcijos, na o dešimties atpigo, tad bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama, tačiau mažesnė nei buvo per visus praėjusius metus, kuomet taip pat penkiolikos akcijos pabrango, o dešimties atpigo. Labiausiai šiais metais pabrango energetikos įmonių akcijos, tuo tarpu pramonės šakos atstoviių ir alkoholinių gėrimų gamintojų akcijų kainų pokyčių medianiniai rodikliai bent šiuo metu yra neigiami.
Nuo metų pradžios daugiausiai ūgtelėjo Latvijos įmonės Ditton pievadkezu rūpnica ir Kauno energijos akcijų kainos, t.y. ketvirtadaliu, tuo tarpu labiausiai atpigo Lino (18,4 procento) ir Gubernijos (16,7 procento) akcijos. Atkreipiame dėmesį, kad šių įmonių akcijos yra vienos iš pačių nelikvidžiausių tarp šioje apžvalgoje figūruojančių kompanijų.
OMX Vilnius indeksas pasiekė savo visų laikų rekordinį vertės lygį, kuris buvo užfiksuotas dar 2007 metų spalį, tačiau agresyvesnio bandymo pralaužti šį lygį ir tuo pačiu pakilti iki naujų absoliučiai rekordinių lygių nesulaukėme. Dabar šis indeksas yra savotiškoje konsolidacinėje fazėje po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė kryptis. Nuo metų pradžios jo vertė paaugo tik apie vieną procentą.
Tuo tarpu OMX Tallinn indeksas - priešingai, sugebėjo pralaužti prieš tai buvusį rekordinį pasiektą lygį ir gan agresyviai ūgtelėjo dar auksčiau iki naujų absoliučiai rekordinių lygių. Vis dėl to, anksčiau ar vėliau korekcija yra neišvengiama. Nuo šių metų pradžios jo reikšmė ūgtelėjo 4,4 procento.
OMX Riga indeksas šiuo metu testuoja savo prieš tai 2007 metų spalį pasiektą rekordinį lygį, ir tai daro agresyviau nei mūsų biržos indeksas bei pastaruoju metu bando į viršų išsiveržti iš prieš tai buvusios konsolidacinės fazės. Per artimiausius kelis mėnesius paaiškės, ar jam tai pavyks padaryti. Nuo metų pradžios jo vertė ūgtelėjo daugiausia tarp trijų Baltijos biržų indeksų, t.y. apie šešis procentus.
Po pastebimo Vilkyškių pieninės akcijų kainos augimo, kuris prasidėjo praėjusių metų vasarą, ir kurio metu ji pakilo iki naujo absoliučiai rekordinio lygio, sulaukėme natūralaus garo nuleidimo, t.y. korekcinės - konsolidacinės fazės, kuri ir toliau tęsiasi. Po jos pabaigos paaiškės tolesnė akcijų kainos kryptis.
Skano Group akcijų kaina vis dar išlieka ilgalaikiame nuosmukio, kuris prasidėjo dar 2011 metų rugpjūtį, kanale, tačiau po to kai pasiekė savo prieš tai pasaulinės finansų krizės metu buvusį žemiausią akcijų kainos lygį, bando nuo šio lygio atšokti. Tai labai svarbus momentas, nes jeigu pavyks išsilaikyti virš šio lygio, galime sulaukti didesnio šios įmonės akcijų kainos pakilimo ir bandymo ištrūkti pro viršutinę dalį iš ilgalaikio nuosmukio kanalo.
Nuorodą į pirmąją Baltijos akcijų rinkos apžvalgos dalį
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL), nuosavo kapitalo grąžos (ROE%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visų apžvelgiamų bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai jų atveju metiniai pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti susumavus paskutinių keturių ketvirčių jų atitinkamus rodiklius ir juos palyginus su prieš tai buvusių keturių ketvirčių susumuotais atitinkamais rodikliais. Tuo tarpu Panevėžio statybos trestas, Linas, INVL Baltic Real Estate ir Invalda INVL vis dar nepaskelbė savo praėjusių metų veiklos rezultatų. Tad lentelėje ties šių kompanijų veiklos rezultatų pokyčiais procentine išraiška ir santykiniais finansiniais rodikliais paliekame brūkšniukus. Vilniaus baldų atveju ši įmonė tik nuo 2015 metų rugsėjo pradėjo fiksuoti savo naujus finansinius metus, tad nėra palyginamosios bazės. Be to, iš Rygos biržos pasitraukė statybų bendrovė Latvijas tilti.
Šią apžvalgą pradėsime tradiciškai, t.y. nuo paprastos statistikos. Taigi, per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tarp nagrinėjamų įmonių, kurių veiklos rezultatai yra žinomi, pajamų prieaugiu gali pasigirti dvylika, na o kritimas fiksuotas dvigubai mažiau atveju. Ketvirtį prieš tai šis santykis siekė 11 ir 9, o prieš metus sudarė 9 ir 12. Tad abiem atvejais tuomet padėtis buvo blogesnė, ir tą patį rodo bendra pajamų pokyčių mediana, kuri praėjusį ketvirtį jau siekė 5,1 procento, kai ketvirtį prieš tai buvo mažesnė nei vienas procentas, o prieš metus šis procentinis rodiklis apskritai buvo neigiamas.
EBITDA pelnų pokyčių atveju per praėjusį ketvirtį prieaugį užfiksavo dvylika įmonių, na o kritimas buvo tik dviem atvejais. Aišku, verta pabrėžti, kad kai kurių įmonių EBITDA buvo neigiamas ir šis neigiamas rodiklis dar labiau padidėjo. Per trečią praėjusių metų ketvirtį minimo pelno prieaugiu galėjo pasigirti devynios nagrinėjamos įmonės, na o likusiais penkiais atvejais fiksuotas kritimas. Prieš metus per ketvirtą ketvirtį šis santykis siekė atitinkamai 8 ir 6. Tad, kaip ir pajamų atveju padėtis pagerėjo, tą patį rodo ir bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana, kuri praėjusį ketvirtį jau buvo pastebimai teigiama, kai prieš metus tik nežymiai teigiama.
Tiek paslaugų, tiek pramonės šakų bei energetikos sektoriaus ir alkoholinių gėrimų gamintojų veiklos rezultatų pokyčių medianos tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su 2015 metų ketvirtu ketvirčiu, pagerėjo, o tai žinoma yra pozityvu. Neigiamai išsiskyrė tik finansų sektorius. Ta pati tendencija buvo ir kalbant apie Lietuvos ir Latvijos bendrovių veiklos rezultatų pokyčių medianas, tuo tarpu Estijos bendrovių atveju pajamų pokyčių mediana per praėjusį ketvirtį buvo neigiama ir šis rodiklis lyginant su trečiu ketvirčiu padidėjo, tačiau lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, jau sumažėjo. Bet štai EBITDA pelnų pokyčių mediana jau buvo teigiama, kai tiek per ankstesnį ketvirtį, tiek per 2015 metų paskutinį ketvirtį šis rodiklis buvo neigiamas.
Taigi, atėjo laikas pakalbėti apie atskiras apžvelgiamas Baltijos biržose esančias kompanijas. Pažvelgus į veiklos rezultatų pokyčius procentine išraiška labai daug žalumos, t.y. gan daug įmonių juos pagerino ir daugeliu atveju pelnai pašoko pastebimai sparčiau už pajamas. Visa eilė kompanijų iš Lietuvos per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidino tiek pajamas, tiek pelnus, t.y. tiek Utenos trikotažas, kurio EBITDA pelnas pašoko net beveik penkis kartus, tiek Vilkyškių pieninė, kurios pelnas pašoko virš trijų kartų, tiek LITGRID bei Lietuvos energijos gamyba, kurių EBITDA pelnai pakilo daugiau nei dvigubai, o Vilniaus degtinės pelnas padidėjo beveik devyniasdešimt procentų. Taip pat pastebimai paaugo ir dviejų Latvijos įmonių pelnai, t.y. Latvijas Gaze ir Latvijas balzams.
Tuo tarpu tų įmonių, kurių veiklos rezultatai suprastėjo, nebuvo itin daug, t.y. nekilnojamo turto projektų plėtotojos Arco Vara, alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamintojos iš Lietuvos Gubernijos, estų Skano Group ir šaldytuvų gamintojos Snaigės. Atkreipiame dėmesį, kad pirmų trijų įmonių EBITDA buvo neigiama ir tas neigiamas rodiklis per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, dar labiau padidėjo.
Kaip ir įprasta buvo apskaičiuoti ir apžvelgiamų įmonių pelningumų rodikliai. Bendra EBITDA maržų mediana per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį, tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su 2015 metų ketvirtu ketvirčiu, ūgtelėjo, o tai žinoma yra teigiamas reiškinys. Ta pati tendencija fiksuota ir kalbant apie paslaugų įmonių, alkoholinių gėrimų gamintojų bei energetikos įmonių EBITDA pelningumų medianas. Finansų sektoriaus atstovių padėtis pablogėjo abiem atvejais, na o pramonės šakos atveju lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, EBITDA pelningumas paaugo, tačiau lyginant su ankstesniu ketvirčiu, smuktelėjo. Trijų Baltijos šalių atveju tiek Lietuvos, tiek Latvijos padėtis abiem atvejais pagerėjo, o Estijos atveju fiksuota priešinga tendencija.
Tarp nagrinėjamų įmonių EBITDA maržos prieaugiu per praėjusį ketvirtį palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus galėjo pasigirti trylika įmonių, kurių duomenys yra žinomi, na o penkiais atvejais fiksuotas kritimas. Per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį didžiausiu EBITDA pelningumu galėjo pasigirti Amber Grid ir Lietuvos energijos gamyba. Arco Vara, Gubernijos, Skano Group minimas rodiklis buvo neigiamas.
Šįkart taip pat buvo apskaičiuotas ir dar vienas pelningumo rodiklis, t.y. turto grąžos arba ROA. Paaiškėjo, jog lyginant su 2015 metų ketvirtu ketvirčiu, bendra ROA rodiklio mediana pašoko nuo 0,7 iki 1,7 procento. Ta pati prieaugio tendencija buvo fiksuojama ir kalbant apie kitus apskaičiuotus ROA medianinius rodiklius, išskyrus finansų sektorių ir estų bendroves, kur padėtis pablogėjo, na o gėrimų gamintojų atveju turto grąžos medianinis rodiklis nepakito. Per minimą laikotarpį šio pelningumo rodiklio prieaugiu galėjo pasigirti dvylika įmonių, o kritimas fiksuotas tik penkiais atvejais. Tarp šioje apžvalgoje figūruojančių įmonių didžiausia turto grąža per praėjusį ketvirtį pasižymėjo Vilniaus baldai, Vilkyškių pieninė ir žiniasklaidos srityje veikianti Ekspress Grupp. Neigiamas ROA rodiklis buvo pas Arco Vara, Guberniją, Skano Group, Snaigę ir Trigon Property Development.
Laikas apžvelgti ir bendrus metinius 2016 metų veiklos rezultatus. Į akis krenta tai, jog vėl daugiau žalios nei raudonos spalvos, na o tą patį patvirtina ir bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos, kurios buvo teigiamos, kai per 2015 metus EBITDA pelnų pokyčių bendra mediana buvo neigiama. Kalbant apie kitus apskaičiuotus medianinius veiklos rezultatų pokyčius, iš esmės visur pažanga išskyrus finansų sektorių ir Estijos įmonių medianinius rodiklius. Taigi tarp nagrinėjamų įmonių per praėjusius metus, palyginus su 2015 metais, pajamų prieaugį užfiksavo dvylika iš jų, na o per pus mažiau atveju fiksuotas kritimas. Per ankstesnius metus šis santykis siekė atitinkamai 11 ir 10. EBITDA pelno prieaugiu galėjo pasigirti trylika įmonių, o nuosmukis fiksuotas tik trim atvejais. Per 2015 metus šis santykis siekė atitinkamai 6 ir 11, t.y. buvo prastesnis.
Tarp šioje apžvalgoje figūruojančių įmonių, faktiškai kaip ir ketvirčio atveju, savo metinius veiklos rezultatus labiausiai pagerino Utenos trikotažas, Vilniaus degtinė, Vilkyškių pieninė bei LITGRID, Amber Grid ir INVL Baltic Farmland, t.y. visos šios įmonės iš Lietuvos. Vėl, kaip ir 2015 metais, pablogėjo estų baldų gamintojos Skano Group, Lietuvos įmonės Gubernija ir Arco vara metiniai veiklos rezultatai. Beje, pastarosios nekilnojamo turto projektų plėtotojos EBITDA per 2016 metus jau buvo neigiamas.
Kalbant apie EBITDA maržų medianas, tai bendra per metus paaugo nuo 12,3 iki 13,5 procento, bei ta pati tendencija buvo fiksuojama ir faktiškai visais kitais atvejais išskyrus finansų sektorių, bei Estijos ir Latvijos įmonių bendras medianines EBITDA maržas. Per metus EBITDA pelningumas padidėjo pas tryliką įmonių, o kritimas fiksuotas tik penkiais atvejais, tad bendros medianinės EBITDA maržos padidėjimas nestebina. Didžiausiu minimu rodikliu pasižymėjo Amber Grid ir INVL Baltic Farmland. Tik Arco Vara įmonės minimas rodiklis per 2016 metus buvo neigiamas, na o Skano Group ir Gubernijos EBITDA maržos nors ir buvo teigiamos, tačiau labai mažos.
Ta pati tendencija, kaip ir kalbant apie apskaičiuotus EBITDA maržų medianinius rodiklius, buvo ir ROA medianinių rodiklių atveju. Jo prieaugiu galėjo pasigirti trylika įmonių, o kritimas fiksuotas septyniais atvejais. Per praėjusius metus didžiausią turto grąžą pademonstravo investicinė kompanija INVL Baltic Farmland, Energijos Skirstymo Operatorius bei Vilniaus degtinė. Tuo tarpu Arco Vara, Gubernijos, INVL Technology, Skano Group ir Trigon Property Development turto grąža per praėjusius metus buvo neigiama.
Pozityvu tai, kad per praėjusius metus sumažėjo beveik visi apskaičiuoti medianiniai įsipareigojimų ir turto santykiniai finansiniai rodikliai. Bendras medianinis smuktelėjo nuo 0,49 iki 0,45 reikšmės. Tik finansų sektoriaus bei Estijos įmonių atveju fiksuotas nežymus šio rodiklio prieaugis. Tarp nagrinėjamų įmonių didžiausiu minimu rodikliu praėjusių metų pabaigoje pasižymėjo latvių įmonė Ditton pievadkezu rūpnica ir Gubernija. Tuo tarpu INVL Technology, Trigon Property Development bei INVL Baltic Farmland įsipareigojimų ir turto santykiniai finansiniai rodikliai buvo itin maži.
Taip pat buvo apskaičiuotas ir bendrojo likvidumo rodiklis. Šio rodiklio mediana per metus nepakito, tuo tarpu tiek pramonės, tiek paslaugų atstovių, bei finansų sektoriaus atstovių šie medianiniai rodikliai smuktelėjo, o alkoholinių gėrimų gamintojos, energetikos atstovės užfiksavo bendrojo likvidumo medianų prieaugius. Kalbant apie tris Baltijos šalis, tiek Lietuvos, tiek Latvijos bendrojo likvidumo medianinis rodiklis paaugo, o Estijos atveju fiksuota priešinga tendencija. Nekilnojamo turto projektų plėtotojos Trigon Property Development, Latvijas Gaze ir Lietuvos energijos gamybos įmonių bendrasis likvidumo rodiklis buvo didžiausias. Tuo tarpu LITGRID, Energijos Skirstymo Operatoriaus, Ditton pievadkezu rūpnica, Gubernijos ir Vilkyškių pieninės įmonių bent praėjusių metų pabaigoje trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą.
Pats metas apžvelgti rinkos vertės rodiklius (P/E, P/BV ir P/S). Pažvelgus į bendrus medianinius, tai akivaizdu, jie ištikrųjų, bent šiuo metu, yra labai žemi, tačiau tą iš esmės lemia mažas daugelio apžvelgiamų įmonių akcijų likvidumas, kas atbaido daugelį, ypač stambių investuotojų. Palyginus su OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių atitinkamais medianiniais rinkos vertės rodikliais, jie yra mažesni. Bent šiuo metu mažiausiais medianiniais P/E, P/BV ir P/S rodikliai pasižymi alkoholinių gėrimų gamintojos, o tarp trijų šalių atstovių, Lietuvos ir Estijos minimi rodikliai yra kukliausi.
Tarp apžvelgiamų bendrovių nuo šių metų pradžios pabrango penkiolikos akcijos, na o dešimties atpigo, tad bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama, tačiau mažesnė nei buvo per visus praėjusius metus, kuomet taip pat penkiolikos akcijos pabrango, o dešimties atpigo. Labiausiai šiais metais pabrango energetikos įmonių akcijos, tuo tarpu pramonės šakos atstoviių ir alkoholinių gėrimų gamintojų akcijų kainų pokyčių medianiniai rodikliai bent šiuo metu yra neigiami.
Nuo metų pradžios daugiausiai ūgtelėjo Latvijos įmonės Ditton pievadkezu rūpnica ir Kauno energijos akcijų kainos, t.y. ketvirtadaliu, tuo tarpu labiausiai atpigo Lino (18,4 procento) ir Gubernijos (16,7 procento) akcijos. Atkreipiame dėmesį, kad šių įmonių akcijos yra vienos iš pačių nelikvidžiausių tarp šioje apžvalgoje figūruojančių kompanijų.
OMX Vilnius indeksas pasiekė savo visų laikų rekordinį vertės lygį, kuris buvo užfiksuotas dar 2007 metų spalį, tačiau agresyvesnio bandymo pralaužti šį lygį ir tuo pačiu pakilti iki naujų absoliučiai rekordinių lygių nesulaukėme. Dabar šis indeksas yra savotiškoje konsolidacinėje fazėje po kurios pabaigos paaiškės tolimesnė kryptis. Nuo metų pradžios jo vertė paaugo tik apie vieną procentą.
Tuo tarpu OMX Tallinn indeksas - priešingai, sugebėjo pralaužti prieš tai buvusį rekordinį pasiektą lygį ir gan agresyviai ūgtelėjo dar auksčiau iki naujų absoliučiai rekordinių lygių. Vis dėl to, anksčiau ar vėliau korekcija yra neišvengiama. Nuo šių metų pradžios jo reikšmė ūgtelėjo 4,4 procento.
OMX Riga indeksas šiuo metu testuoja savo prieš tai 2007 metų spalį pasiektą rekordinį lygį, ir tai daro agresyviau nei mūsų biržos indeksas bei pastaruoju metu bando į viršų išsiveržti iš prieš tai buvusios konsolidacinės fazės. Per artimiausius kelis mėnesius paaiškės, ar jam tai pavyks padaryti. Nuo metų pradžios jo vertė ūgtelėjo daugiausia tarp trijų Baltijos biržų indeksų, t.y. apie šešis procentus.
Po pastebimo Vilkyškių pieninės akcijų kainos augimo, kuris prasidėjo praėjusių metų vasarą, ir kurio metu ji pakilo iki naujo absoliučiai rekordinio lygio, sulaukėme natūralaus garo nuleidimo, t.y. korekcinės - konsolidacinės fazės, kuri ir toliau tęsiasi. Po jos pabaigos paaiškės tolesnė akcijų kainos kryptis.
Skano Group akcijų kaina vis dar išlieka ilgalaikiame nuosmukio, kuris prasidėjo dar 2011 metų rugpjūtį, kanale, tačiau po to kai pasiekė savo prieš tai pasaulinės finansų krizės metu buvusį žemiausią akcijų kainos lygį, bando nuo šio lygio atšokti. Tai labai svarbus momentas, nes jeigu pavyks išsilaikyti virš šio lygio, galime sulaukti didesnio šios įmonės akcijų kainos pakilimo ir bandymo ištrūkti pro viršutinę dalį iš ilgalaikio nuosmukio kanalo.
Nuorodą į pirmąją Baltijos akcijų rinkos apžvalgos dalį