versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė naujausius duomenis apie pramonės produkciją. Paaiškėjo, jog ji tiek Lietuvoje, tiek Europos sąjungoje bei euro zonoje ūgtelėjo, tačiau pastarojoje prieaugis buvo mažesnis nei laukta.
Per pirmą šių metų mėnesį, palyginus su gruodžiu, euro zonoje pramonės produkcijos apimtys pakilo 0,9 procento, kai prognozuota, jog ūgtelės vidutiniškai 1,3 procento. Mėnesį prieš tai fiksuotas 1,2 procento kritimas.
Europos sąjungoje per sausį pramonės veiklos apimtys pakilo 0,5 procento, o mūsų šalyje ūgtelėjo 1,9 procento. Gruodį Europos sąjungoje fiksuotas 0,7 procento pramonės kritimas, o Lietuvoje tuo tarpu šis rodiklis paaugo 1,2 procento.
Kalbant apie metinį pokytį, tai euro zonoje sausį fiksuota, kad per metus pramonės produkcijos apimtys pakilo 0,6 procento. Ekonomistai tikėjosi, jog metinis prieaugis sudarys vidutiniškai 0,9 procento. Mėnesį prieš tai jis siekė 2,5 procento.
Europos sąjungoje metinis prieaugis sulėtėjo nuo 3,3 iki 1,3 procento, o mūsų šalyje buvo priešingai, t.y. paspartėjo nuo 6 iki 8,4 procento.
Per sausio mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba paaugo 2,8 procento, energijos - 1,9 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių smuktelėjo 0,7 procento, o ilgalaikio vartojimo ir tarpinių prekių gamyba sumažėjo po 0,4 procento. Europos sąjungoje per tą patį laikotarpį kapitalo prekių gamyba pakilo 2,4 procento, energijos - 1,5 procento, tačiau kasdieninio vartojimo prekių gamyba smuktelėjo 1,5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių - 0,9 procento, o tarpinių prekių sumažėjo 0,4 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, per pirmą šių metų mėnesį pramonės produkcija labiausiai ūgtelėjo Airijoje (3,4 procento), Vokietijoje (3,3 procento) bei Graikijoje, kur pakilo 2,5 procento. Didžiausias nuosmukis fiksuotas Kroatijoje (6,8 procento), Danijoje (4,6 procento) ir Bulgarijoje (3,9 procento).
Remiantis Eurostat duomenimis, per metus euro zonoje labiausiai paaugo energijos gamyba, t.y. net 6,9 procento, ilgalaikio vartojimo prekių padidėjo 1,5 procento, tarpinių prekių - 0,8 procento, tuo tarpu kasdieninio vartojimo prekių gamyba smuktelėjo 2,6 procento, o kapitalo prekių - 0,8 procento. Europos sąjungoje per metus energijos gamyba pašoko 5,6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių gamyba pakilo dviem procentais, tarpinių prekių - 1,7 procento, kapitalo prekių - 0,8 procento, o kasdieninio vartojimo prekių gamyba susitraukė 2,2 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per minimą laikotarpį pramonė sparčiausiai paaugo mūsų šalyje (8,4 procento), Graikijoje (7,4 procento) bei Estijoje, kur ji ūgtelėjo 6,7 procento. Didžiausias šio rodiklio kritimas fiksuotas Airijoje (8,6 procento), Bulgarijoje (1,2 procento) ir Liuksemburge (0,9 procento).
Per pirmą šių metų mėnesį, palyginus su gruodžiu, euro zonoje pramonės produkcijos apimtys pakilo 0,9 procento, kai prognozuota, jog ūgtelės vidutiniškai 1,3 procento. Mėnesį prieš tai fiksuotas 1,2 procento kritimas.
Europos sąjungoje per sausį pramonės veiklos apimtys pakilo 0,5 procento, o mūsų šalyje ūgtelėjo 1,9 procento. Gruodį Europos sąjungoje fiksuotas 0,7 procento pramonės kritimas, o Lietuvoje tuo tarpu šis rodiklis paaugo 1,2 procento.
Kalbant apie metinį pokytį, tai euro zonoje sausį fiksuota, kad per metus pramonės produkcijos apimtys pakilo 0,6 procento. Ekonomistai tikėjosi, jog metinis prieaugis sudarys vidutiniškai 0,9 procento. Mėnesį prieš tai jis siekė 2,5 procento.
Europos sąjungoje metinis prieaugis sulėtėjo nuo 3,3 iki 1,3 procento, o mūsų šalyje buvo priešingai, t.y. paspartėjo nuo 6 iki 8,4 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, kurių duomenys yra žinomi, per pirmą šių metų mėnesį pramonės produkcija labiausiai ūgtelėjo Airijoje (3,4 procento), Vokietijoje (3,3 procento) bei Graikijoje, kur pakilo 2,5 procento. Didžiausias nuosmukis fiksuotas Kroatijoje (6,8 procento), Danijoje (4,6 procento) ir Bulgarijoje (3,9 procento).
Tarp Europos sąjungos šalių per minimą laikotarpį pramonė sparčiausiai paaugo mūsų šalyje (8,4 procento), Graikijoje (7,4 procento) bei Estijoje, kur ji ūgtelėjo 6,7 procento. Didžiausias šio rodiklio kritimas fiksuotas Airijoje (8,6 procento), Bulgarijoje (1,2 procento) ir Liuksemburge (0,9 procento).