Autorius: traders.lt, Parašyta: 2017-03-15 21:16.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=25003
Beveik visos Baltijos biržose kotiruojamos bendrovės ir visi bankai paskelbė savo praėjusio ketvirčio ir bendrus metinius veiklos finansinius rezultatus. Kaip ir įprasta, buvo ir tų kompanijų, kurios savo veiklos rezultatus pastebimai pagerino, bei tuo pačiu buvo ir tų, kurių veiklos rezultatai pablogėjo, arba pakito nežymiai. Tad šioje apžvalgoje tradiciškai sudėkime visus taškus ant i.
OMX Baltic Benchmark GI
Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio ir bendrus metinius veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų (lentelėje trumpinys Paj) pokyčiai, tiek EBITDA pelnų (lentelėje trumpinys EBD) pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL), nuosavo kapitalo grąžos (ROE%) bei turto grąžos (ROA%) rodiklius.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visų OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių bendrovių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tai jų atveju metiniai pajamų ir EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti susumavus paskutinių keturių ketvirčių jų atitinkamus rodiklius ir juos palyginus su prieš tai buvusių keturių ketvirčių susumuotais atitinkamais rodikliais. Tuo tarpu šio indekso narės Rokiškio sūris ir Žemaitijos pienas vis dar nepakeitė savo praėjusių metų finansinių veiklos rezultatų. Pirmoji kompanija pranešė, kad ketina tai padaryti tik balandžio šeštą dieną, t.y. paskelbti iškart audituotus veiklos rezultatus. Tad lentelėje ties šių kompanijų veiklos rezultatų pokyčiais procentine išraiška ir santykiniais finansiniais rodikliais paliekame brūkšniukus.
Be to, OMX Baltic Benchmark GI indekso sudėtyje įvyko pokyčiai. Į jį buvo įtraukta žemės ūkio srityje veikianti grupė iš Lietuvos AUGA group. Iš indekso iškrito Latvijas Gaze ir pieno produktų gamintoja Vilkyškių pieninė.
Kaip ir įprasta iš pradžių trumpai apžvelkime statistiką. Taigi, per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tarp minimo indekso atstovių keturiolikos pajamos paaugo, na o vienuolikos smuktelėjo. Ketvirtį prieš tai šis santykis siekė atitinkamai 15 ir 9, o prieš metus sudarė 18 ir 9, tad akivaizdu, jog per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį padėtis kiek pablogėjo. Tačiau nepaisant to bendra pajamų pokyčių mediana procentine išraiška ūgtelėjo.
EBITDA pelnų atveju, jų prieaugiu per praėjusį ketvirtį galėjo pasigirti tik devynios OMX Baltic Benchmark GI indekso narės, o kritimas fiksuotas net penkiolikoje atveju. Prieš metus šis santykis siekė atitinkamai 16 ir 8, o per trečią praėjusių metų ketvirtį - 17 ir 8, t.y. abiem atvejais padėtis suprastėjo. Bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana procentine išraiška tik tą patvirtina, nes ji tapo neigiama, kai prieš metus ir ketvirtį prieš tai buvo teigiama.
Pažvelgus į pramonės atstovių veiklos rezultatų pokyčių medianas, jos abiem atvejais pagerėjo, kai paslaugų atveju viskas buvo priešingai. Nors maisto produktų gamintojų atstovių atveju pajamų pokyčių medianos neigiama reikšmė sumažėjo, tačiau EBITDA pelnų pokyčių mediana ir vėl tapo neigiama, o finansų sektoriaus bendra pajamų pokyčių mediana tapo neigiama, o EBITDA pelnų pokyčių mediana buvo teigiama, kai prieš metus neigiama, tačiau lyginant su trečiu ketvirčiu, teigiamas procentinis pokytis sumažėjo.
Kalbant apie trijų Baltijos šalių atstovių veiklos rezultatų pokyčių mediana, labiausiai pablogėjo Lietuvos įmonių padėtis, nes tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų pokyčių medianos tapo neigiamos, kai prieš metus jos buvo teigiamos, o ketvirtį prieš tai tik pajamų pokyčių mediana buvo neigiama. Estijos atstovių pajamų pokyčių mediana buvo nežymiai neigiama, kai prieš metus teigiama, tačiau EBITDA pelnų pokyčių mediana buvo neutrali, kai prieš metus - neigiama. Latvijos atveju pajamų pokyčių mediana ūgtelėjo, tuo tarpu pelnų tapo neigiama.
Per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį labiausiai savo veiklos rezultatus pagerino estiškas bankas LHV Group, kuris nutraukė savo veiklą mūsų šalyje. Pagerėjo ir kitos Estijos įmonės Harju Elekter, Latvijos bendrovių Valmieras stikla skiedra ir Grindeks veiklos rezultatai. Visai atvejais EBITDA pelnai ūgtelėjo sparčiau už pajamas, o tai žinoma yra pozityvu. Taip pat pajamų ir EBITDA pelnų prieaugiu per minimą laikotarpį gali pasigirti ir Olympic Entertainment Group bei SAF Tehnika, tačiau abiem atvejais pajamos ūgtelėjo sparčiau nei pelnai. Beveik tris kartus šoktelėjo Šiaulių Banko EBITDA pelnas, nors pajamos nežymiai smuktelėjo. Būtent du OMX Baltic Benchmark GI indekso bankai iš esmės labiausiai išsiskyrė pagal EBITDA pelnų augimą.
Deja, tačiau per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį buvo keletas Baltijos šalių įmonių, kurių veiklos rezultatai pastebimai pablogėjo. Visų pirma tai žemės ūkio srityje veikianti įmonė Linas Agro Group, kita kompanija iš Lietuvos Klaipėdos Nafta bei Estijos nekilnojamo projektų plėtotoja Pro Kapital Grupp ir pieno produktų gamintoja Pieno Žvaigždės. Pajamos smuktelėjo, o pelnai, dėl kiek mažiau kritusių išlaidų, iš kurių kai kurios netgi paaugo, susitraukė dar labiau, o tai žinoma yra neigiamas reiškinys. Tuo tarpu AUGA group grupės pajamos smuktelėjo labiau už pelną. Taip pat pastebimai krito tokių įmonių kaip Merko Ehitus, Olainfarm EBITDA pelnai, o PRFoods atveju EBITDA netgi buvo neigiama.
Taigi, atėjo laikas apžvelgti EBITDA pelningumą, kurio bendra mediana per praėjusį ketvirtį siekė 14,4 procento, kai prieš metus sudarė tik 11,5 procento, o ketvirtį prieš tai siekė 17,2 procento. Per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, tiek pramonės, tiek paslaugų šakų atstovių EBITDA maržų medianos smuktelėjo, taip pat kaip ir maisto produktų gamintojų atstovių, kas žinoma yra neigiamas reiškinys, tuo tarpu finansų sektoriaus atveju fiksuotas šio rodiklio prieaugis. Latvijos ir Lietuvos įmonių EBITDA pelningumų medianos ūgtelėjo, o Estijos įmonių atveju fiksuotas kritimas.
Per minimą laikotarpį tarp OMX Baltic Benchmark GI indekso narių EBITDA maržos prieaugiu galėjo pasigirti devynios, o net šešiolikoje atveju fiksuotas šio rodiklio kritimas. Didžiausiu EBITDA pelningumu per praėjusį ketvirtį pasižymėjo vandens tiekėja Tallinna Vesi, du bankai, t.y. Šiaulių Bankas ir LHV Group bei Latvijos įmonė Latvijas kugnieciba. PRFoods įmonės minimas rodiklis per praėjusį ketvirtį buvo neigiamas, kai prieš metus buvo teigiamas. Mažiausias šis rodiklis buvo pas Linas Agro Group, ir pas dvi Estijos statybų bendroves.
Kalbant apie ROA arba turto grąžos rodiklį, per ketvirtį praėjusių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, faktiškai visais medianiniais šio rodiklio atvejais fiksuotas kritimas, o tai žinoma yra neigiamas reiškinys. Finansų sektoriaus minima mediana nepakito, o tuo tarpu Latvijos įmonių atveju vietoj neigiamos mediana tapo teigiama. Bendra minimo rodiklio mediana per nagrinėjamą laikotarpį susitraukė nuo 1,8 iki vos 0,6 procento. Tarp analizuojamų įmonių ir bankų šio rodiklio prieaugiu galėjo pasigirti tik devynios, o kritimas fiksuotas net penkiolikoje atveju.
Bent per praėjusį ketvirtį didžiausiu ROA rodikliu pasižymėjo mažmenine prekyba drabužiais užsiimanti Apranga, Latvijos įmonė SAF Tehnika, kazino tinklo valdytoja Olympic Entertainment Group bei Baltika. Tuo tarpu PRFoods, Latvijas kugnieciba, Linas Agro Group, Pro Kapital Grupp ir Silvano Fashion Group turto grąža buvo neigiama.
Metas apžvelgti visų praėjusių metų veiklos rezultatus. Taigi, vėl ta pati statistika, per praėjusius metus pajamų prieaugį fiksavo net šešiolika OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių, o kritimas užfiksuotas tik devyniais atvejais. Per 2015 metus šis santykis buvo pozityvesnis, t.y. siekė atitinkamai 20 ir 7. Nieko stebėtino, jog bendra pajamų pokyčių teigiama mediana kiek sumažėjo. EBITDA pelno prieaugį per 2016 metus užfiksavo trylika minimo indekso narių, o dvylikoje atveju fiksuotas kritimas. Prieš metus šis santykis siekė 19 ir 8. Tad atsižvelgiant į tai bendros EBITDA pelnų pokyčių medianos kritimas nestebina, t.y. ji smuktelėjo nuo 11,1 iki 3,3 procento.
Pramonės įmonių veiklos rezultatų pokyčių medianos procentine išraiška per praėjusius metus apskritai tapo neigiamos, kai per 2015 metus šie rodikliai buvo teigiami, tuo tarpu paslaugų šakos atstovių atveju minimi medianiniai rodikliai iš esmės nepakito. Maisto sektoriaus pajamų pokyčių mediana išliko neigiama, tačiau kiek sumažėjo, o teigiama EBITDA pelnų pokyčių mediana gerokai sumažėjo. Finansų atstovių atveju viskas buvo atvirkščiai, tiesa, abi medianos išliko teigiamos.
Tarp Baltijos šalių atstovių Lietuvos įmonių medianiniai veiklos rezultatų pokyčiai tapo neigiami, kai per 2015 metus jie buvo teigiami. Tiesa, atkreipiame dėmesį, kad dviejų įmonių iš Lietuvos, t.y. Rokiškio Sūrio ir Žemaitijos Pieno veiklos rezultatai dar nėra žinomi, tad tai gali pakoreguoti minimus Lietuvos įmonių bendrus medianinius veiklos rezultatų pokyčių rodiklius. Estijos atstovių teigiami procentiniai pokyčiai sumažėjo, o Latvijos įmonių atveju per 2016 metus pajamų pokyčių teigiama mediana padidėjo, o EBITDA pelnų pajudėjo priešinga linkme.
Per 2016 metus labiausiai savo veiklos rezultatus pagerino du bankai įeinantys į apžvelgiamo indekso sudėtį, vaistų gamintoja iš Latvijos Grindeks bei lošimo tinklų valdytoja Olympic Entertainment Group. Taip pat verta pažymėti Baltika kompanijos EBITDA pelno šuolį, kuris pakilo daugiau nei du kartus. Tuo tarpu tiek pelnų, tiek pajamų didžiausiu kritimu per minimą laikotarpį pasižymėjo tos pačios bendrovės kaip ir ketvirtojo ketvirčio atveju, t.y. Linas Agro Group, Klaipėdos Nafta, Pieno Žvaigždės ir AUGA group. Be to, pirmais trim atvejais pelnai krito sparčiau už pajamas. Per praėjusius metus pastebimiau smuktelėjo ir Olainfarm bei Merko Ehitus EBITDA pelnai.
Pereinam prie pelningumo rodiklių. Visų pirma EBITDA marža. Taigi, bendra šio rodiklio mediana per metus paaugo nuo 13,2 iki 14,6 procento. Pramonės, paslaugų ir finansų atstovių atveju EBITDA pelningumų medianiniai rodikliai taip pat paaugo, tuo tarpu maisto sektoriaus atveju fiksuotas kritimas. Tiek Lietuvos, tiek Latvijos bendros EBITDA maržų medianos taip pat padidėjo, o Estijos atveju fiksuota priešinga tendencija. Per 2016 metus šio rodiklio prieaugiu galėjo pasigirti vienuolika apžvelgiamo indekso atstovių, o didesniosios dalies, t.y. keturiolikoje atveju fiksuotas kritimas, bet nepaisant to, kaip minėta bendra EBITDA maržų mediana pakilo.
Didžiausiu EBITDA pelningumu per praėjusius metus gali pasigirti Šiaulių Bankas, Tallinna Vesi, Latvijas kugnieciba ir LHV Group. Mažiausias šis rodiklis buvo pas Linas Agro Group, Estijos statybų bendrovę Nordecon bei pas Baltika.
Turto grąžos rodiklio medianos per 2016 metus, kaip ir ketvirto ketvirčio atveju, beveik visais atvejais smuktelėjo. Bendra ROA rodiklio mediana per metus susitraukė nuo 4,4 iki 3,7 procento. Tuo tarpu finansų sektoriaus atstovių minimas rodiklis pakilo nuo 1,4 iki 2,1 procento, o Latvijos įmonių ūgtelėjo nuo 4,1 iki 5,3 procento. Per praėjusius metus, palyginus su 2015 metais, turto grąžos prieaugiu galėjo pasigirti aštuonios OMX Baltic Benchmark GI indekso narės, o septyniolikos atveju fiksuotas kritimas. Didžiausiu dviženkliu ROA rodikliu pasižymėjo Estijos kazino tinklų valdytoja Olympic Entertainment Group, Lietuvos grupė Apranga ir Silvano Fashion Group. Tuo tarpu per praėjusius metus Latvijas kugnieciba, Pro Kapital Grupp ir Linas Agro Group minimas rodiklis buvo neigiamas.
Įsipareigojimų ir turto santykis, tai dar vienas svarbus rodiklis, kuris buvo apskaičiuotas. Taigi, pažvelgus į medianinius įsipareigojimų ir turto rodiklius mes matome, kad visai atvejais fiksuotas augimas, t.y. įsipareigojimų dalis turto struktūroje padidėjo. Bendras medianinis rodiklis paaugo nuo 0,39 iki 0,47 reikšmės, tuo tarpu finansų sektoriuje fiksuotas nežymus kritimas nuo 0,9 iki 0,89 reikšmės. Verta pabrėžti, kad bendras medianinis Baltijos šalių įmonių bei bankų įsipareigojimų ir turto rodiklis yra mažesnis tiek už Amerikos Dow Jones Industrial Average indekso atstovių, tiek už Skandinavijos šalių OMX NORDIC 40 indekso atstovių atitinkamus rodiklius.
Dviejų bankų, t.y. Šiaulių Banko ir LHV Group minimas santykinis rodiklis buvo didžiausias tarp visų apžvelgiamų OMX Baltic Benchmark GI indekso narių. Gan aukštu šiuo rodikliu pasižymi ir Baltika. Mažiausiai įsipareigojimų lyginant su turtu praėjusių metų pabaigoje turėjo Silvano Fashion Group, SAF Tehnika, Olympic Entertainment Group ir Harju Elekter.
Bendrojo likvidumo bendras medianinis rodiklis per praėjusius metus krito, ta pati tendencija fiksuota ir pramonės, maisto produktų gamintojų atveju, tuo tarpu paslaugų įmonių minimas medianinis rodiklis paaugo. Kalbant apie Baltijos šalis, tai Lietuvos ir Estijos įmonių bendrojo likvidumo medianiniai rodikliai susitraukė, o Latvijos - pakilo. Tarp apžvelgiamų įmonių didžiausiu minimu rodikliu 2016 metų pabaigoje pasižymėjo SAF Tehnika, Silvano Fashion Group ir Tallinna Vesi. Tuo tarpu Grigeo Grigiškių, Tallink Grupp ir Telia Lietuva atvejais bent praėjusių metų pabaigoje fiksuota, kad jų trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą.
Kaip ir įprasta pateikiame tris rinkos vertės rodiklius, t.y. P/E, P/BV ir P/S. Bendri medianiniai rodikliai yra gana žemi ir pastebimai žemesni už didžiųjų Amerikos bei Skandinavijos šalių įmonių ir bankų atitinkamus bendrus medianinius rodiklius. Tad akivaizdu, jog Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark GI indekso narių akcijos yra neįvertintos pakankamai ir tą dalinai lemia sumažėjęs likvidumas Baltijos biržose. Mažiausiais P/BV ir P/S medianiais rodikliais pasižymi maisto produktų gamintojos, o mažiausias P/E rodiklis yra pas finansų sektoriaus atstoves. Tarp Baltijos šalių Latvijos įmonių minėti trys rinkos vertės medianiniai rodikliai bent šiuo metu yra kukliausi.
Tradiciškai apžvalgą užbaigiame įmonių ir bankų akcijų kainų pokyčiais. Pažvelgus į lentelės stulpelį, kuris rodo, kaip per šiuos metus pakito nagrinėjamo indekso atstovių akcijų kainos, akivaizdu, jog daug žalios spalvos. Taigi, didesniosios dalies, t.y. septyniolikos akcijos pabrango, vienos įmonės akcijų kaina nepakito, na o tik devynių nuosavybės vertybiniai popieriai atpigo. Per visus praėjusius metus pabrango devyniolikos akcijos, o tik aštuonių atpigo. Tad nestebina, kad tiek šiais metais, tiek per praėjusius metus bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama, tiesa, bent nuo šių metų pradžios ji sudaro tik 1,6 procento, kai per 2016 metus buvo dviženklė.
Labiausiai pabrango pramonės įmonių akcijos, mažiausiai ūgtelėjo finansų atstovių rinkos vertės. Tarp Baltijos šalių bent šiuo metu didžiausiu kainų prieaugiu vertinant medianinius rodiklius gali pasigirti Latvijos įmonės, o mažiausiu - mūsų šalies atstovės.
Didžiausią investicinę grąžą šiais metais demonstruoja Harju Elekter, kurios akcijos pabrango daugiau nei penktadaliu. Be to, dviženklį procentinį kainos prieaugį fiksuoja ir Šiaulių Banko bei Tallinna Kaubamaja akcijos. Bent kol kas didžiausia autsaiderė yra Klaipėdos Nafta, kurios kapitalizacija nuo šių metų pradžios smuktelėjo apie trylika procentų.
Harju Elekter akcijų kaina po pastebimo kilimo, kuris didžiausias buvo per sausio mėnesį, ūgtelėjo iki ilgalaikio konsolidacinio kanalo viršutinės ribos, kurią dabar testuoja, po ko turėtų paaiškėti tolesnė akcijų kainos kryptis, t.y. jei sulauksime tvaraus kanalo viršutinės ribos pralaužimo, šios bendrovės akcijos gali brangti dar labiau, tačiau bent šiuo metu neatmestina ir kiek didesnės korekcijos galimybė.
Klaipėdos Naftos akcijos po to kai liepą pasiekė savo visų laikų aukščiausią kainos lygį, pradėjo pigti, sulaukėme korekcijos, na o po to, kai nepavyko pasilikti virš ilgalaikės pasipriešinimo linijos, šios įmonės akcijų kainos kritimas - korekcija dar labiau įsibėgėjo. Kol kas ženklų, kurie rodytų jos pabaigą, vis dar nematyti, tačiau būtina atidžiai stebėti padėtį.
Po įspūdingo brangimo Silvano Fashion Group akcijos vis dar yra korekcinėje fazėje, kuri prasidėjo praėjusių metų pabaigoje. Kol kas nematyti aiškių ženklų apie korekcijos pabaigą, neatmestina, jog ji dar gali prasitęsti.
Baltika akcijų kaina vis dar išlieka virš ilgalaikio nuosmukio linijos, naujo dugno paieškos neprasidėjo, kas yra teigiamas reiškinys. Esame savotiškoje konsolidacinėje fazėje, tad būtina stebėti padėtį, nes tikėtinas dar didesnis kainos atšokimas.
Dar daugiau apžvalgų rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Apžvalgos (bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą).
