versija spausdinimui
(0)
Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, kad per paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginus su lapkričiu, euro zonoje krito pramonės produkcija, be to, ji susitraukė labiau nei laukta, tuo tarpu mūsų šalyje užfiksuotas prieaugis.
Per minimą laikotarpį pramonės produkcija euro zonoje smuktelėjo 1,6 procento, kai laukta, jog kris vidutiniškai 1,5 procento. Europos sąjungoje gruodį veiklos apimtys pramonėje smuktelėjo vienu procentu, o Lietuvoje paaugo 1,1 procento.
Mėnesį prieš tai pramonės produkcija euro zonoje ūgtelėjo 1,5 procento, Europos sąjungoje - 1,6 procento, o mūsų šalyje pakilo 0,6 procento.
Gruodį euro zonoje metinis pramonės produkcijos prieaugis siekė du procentus, Europos sąjungoje sudarė 2,9 procento. Lapkritį buvo atitinkamai 3,2 ir 3,1 procento. Ekonomistai prognozavo, jog per paskutinį praėjusių metų mėnesį metinis pramonės produkcijos prieaugis euro zonoje sudarys vidutiniškai 1,7 procento.
Tuo tarpu Lietuvoje metinis pramonės produkcijos prieaugis gruodį palyginus su ankstesniu mėnesiu pašoko nuo 1,8 iki 5,2 procento.
Per mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba krito 3,3 procento, energijos - 1,4 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1,2 procento, tarpinių prekių sumažėjo 0,2 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių padidėjo 2,9 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba smuko 2,2 procento, energijos - 1,4 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0,8 procento, tuo tarpu tarpinių prekių nepakito, o ilgalaikio vartojimo pasistiebė 2,7 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, labiausiai pramonės produkcija gruodį krito Airijoje (11,7 procento), Vokietijoje (3,1 procento) bei Čekijoje, kur ji susitraukė 2,2 procento. Labiausiai šis rodiklis paaugo Kroatijoje (3,9 procento) bei Graikijoje ir Maltoje, kur pakilo po 2,4 procento.
Kalbant apie metinį pokytį, labiausiai euro zonoje per šį laikotarpį paaugo energijos gamyba, t.y. net 6,5 procento, ilgalaikio vartojimo prekių padidėjo 3,9 procento, tarpinių prekių - 3,4 procento, o kasdieninio vartojimo paaugo 0,1 procento, tuo tarpu kapitalo prekių gamyba smuktelėjo 0,1 procento. Europos sąjungoje per metus energijos gamyba pakilo 5,4 procento, tarpinių prekių - 4,6 procento, ilgalaikio vartojimo prekių padidėjo 4,5 procento, kasdieninio vartojimo - 1,4 procento ir kapitalo prekių - 1,1 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per šį laikotarpį labiausiai pramonės veiklos apimtys pašoko Kroatijoje (14,9 procento), Latvijoje (11,5 procento) ir Danijoje (11,1 procento). Tuo tarpu kritimas fiksuotas Liuksemburge (5,1 procento), Airijoje (1,8 procento) bei Vokietijoje ir Švedijoje, kur smuktelėjo po 0,8 procento.
Per minimą laikotarpį pramonės produkcija euro zonoje smuktelėjo 1,6 procento, kai laukta, jog kris vidutiniškai 1,5 procento. Europos sąjungoje gruodį veiklos apimtys pramonėje smuktelėjo vienu procentu, o Lietuvoje paaugo 1,1 procento.
Mėnesį prieš tai pramonės produkcija euro zonoje ūgtelėjo 1,5 procento, Europos sąjungoje - 1,6 procento, o mūsų šalyje pakilo 0,6 procento.
Gruodį euro zonoje metinis pramonės produkcijos prieaugis siekė du procentus, Europos sąjungoje sudarė 2,9 procento. Lapkritį buvo atitinkamai 3,2 ir 3,1 procento. Ekonomistai prognozavo, jog per paskutinį praėjusių metų mėnesį metinis pramonės produkcijos prieaugis euro zonoje sudarys vidutiniškai 1,7 procento.
Per mėnesį euro zonoje kapitalo prekių gamyba krito 3,3 procento, energijos - 1,4 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 1,2 procento, tarpinių prekių sumažėjo 0,2 procento, o ilgalaikio vartojimo prekių padidėjo 2,9 procento.
Europos sąjungoje per minimą laikotarpį kapitalo prekių gamyba smuko 2,2 procento, energijos - 1,4 procento, kasdieninio vartojimo prekių - 0,8 procento, tuo tarpu tarpinių prekių nepakito, o ilgalaikio vartojimo pasistiebė 2,7 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, labiausiai pramonės produkcija gruodį krito Airijoje (11,7 procento), Vokietijoje (3,1 procento) bei Čekijoje, kur ji susitraukė 2,2 procento. Labiausiai šis rodiklis paaugo Kroatijoje (3,9 procento) bei Graikijoje ir Maltoje, kur pakilo po 2,4 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių per šį laikotarpį labiausiai pramonės veiklos apimtys pašoko Kroatijoje (14,9 procento), Latvijoje (11,5 procento) ir Danijoje (11,1 procento). Tuo tarpu kritimas fiksuotas Liuksemburge (5,1 procento), Airijoje (1,8 procento) bei Vokietijoje ir Švedijoje, kur smuktelėjo po 0,8 procento.