versija spausdinimui
(0)
Pagrindinis techninės analizės įrankis yra grafikas, kuriame būna atvaizduota kompanijų akcijų kainų, žaliavų kainų, obligacijų, valiutų kursų ar kitų finansinių instrumentų kainų - verčių pokyčių dinamika. Tačiau dažnai vien to, ką matome grafikuose, t.y. trendai ir formacijos, japoniškų žvakių formacijos, nepakanka, arba tiesiog mums reikia dar vieno papildomo patvirtinimo ar įrodymo prieš priimant sprendimą. Būtent tokiu atveju yra naudojami taip vadinami rodikliai, kurių iš ties yra daug ir įvairių. Kai kurių investuotojų ar prekiautojų veiklos finansų rinkose strategijose šie rodikliai netgi vaidina svarbiausią vaidmenį. Taigi, tęsiame techninės analizės ABC rubriką bei pristatome antrą dalį apie rodiklius naudojamus techninėje analizėje.
MACD (Moving Average Convergence/Divergence)
Tai vienas iš populiariausių rodiklių, kuris taip pat dažnai naudojamas prekybinėse sistemose. Jis yra sukurtas apskaičiuojant skirtumą tarp dviejų eksponentinių judančių vidurkių. Dažniausiai tai rezultatas, kuris gaunamas dvidešimt šešių dienų slenkamąjį eksponentinį vidurkį atėmus iš dvylikos dienų slenkamojo eksponentinio vidurkio. Grafinis šio matematinio veiksmo atvaizdavimas - tai rodiklis, kuris svyruoja apie nulį ir kuris susikerta su signaline linija.
Populiarumas MACD indikatoriaus yra susijęs su dideliu jo generuojamų signalų naudingumu, be to, juos lengva aiškinti ir suprasti, tuo pačiu rodiklį galima naudoti tiek stabilizacijos laikotarpiais, tiek esant pastebimam kainų augimui arba kritimui. Nors MACD rodiklio generuojami signalai pasižymi gana dideliu patikimumu, esminis trūkumas yra tame, jog jie vėluoja. Todėl šis indikatorius labiau naudingas atliekant ilgesnio laikotarpio investicijas.
Kaip matome pateiktame paveikslėlyje, MACD rodiklio grafikas yra žemiau grafiko, kuris atvaizduoja kainos pokytį. Apatiniame grafike išskiriami tokie elementai: MACD indikatorius (raudona linija), signalo linija (žalia linija), be to, yra ir diagrama (pilki stulpeliai) bei pardavimo ir pirkimo signalai (atitinkamai raudonos ir žalios spalvos žymekliai). Signalo linija yra grafinis devynių dienų MACD indikatoriaus paprasto slenkamojo vidurkio (apskaičiuoto pagal MACD, o ne kainą) atvaizdavimas, tuo tarpu stulpeliai grafiniu būdu pateikia skirtumus tarp šių dviejų vidurkių.
Pirkimo signalas (žalias žymeklis) yra sugeneruojamas tuomet, kai MACD rodiklis iš apačios pramuša arba kerta nemažėjančią signalo liniją, tuo tarpu pardavimo signalas (raudonas žymeklis) pasirodo tuomet, kai MACD rodiklis iš viršaus pramuša neaugančią signalinę liniją.
Pirkimo signalas turėtų būti sugeneruotas žemiau nulinio lygio, na o pardavimo signalas - virš šio lygio. Jo patvirtinimas - tai dažnai būna pusiausvyros lygio pralaužimas. Išimtis: kai virš šiek tiek nulinio lygio rodiklis stabilizuojasi, o tada iš apačios pramuša signalinę liniją, dažnai atsiranda stiprus pirkimo signalas, kuris pranašauja ilgesnį pakilimą. Analogiškai yra tuomet, kai sugeneruojamas pardavimo signalas.
POS (Price Oscilator)
Šis rodiklis savo veiksmingumu ir grafiniu atvaizdavimu yra labai panašus į MACD rodiklį, tačiau skirtingai nuo jo, POS rodiklyje vietoj eksponentinio vidurkio yra naudojamas paprastas arba aritmetinis vidurkis. Jo skaičiavimas yra grindžiamas skirtumo tarp greito ir lėto slenkamojo aritmetinio vidurkio nustatymu. Panašiai kaip ir MACD rodiklio atveju galima nustatyti perpirkimo ir perpardavimo lygius bei ieškoti divergencijų.
Yra du būdai kaip galima interpretuoti šį POS rodiklį, t.y. kai rodiklis kerta signalinę liniją bei kitas, kai jis kerta nulinį lygį.
Pirmuoju atveju, kaip matome iš pateikto paveikslėlio, pirkimo signalas yra sugeneruojamas tuomet, kai POS rodiklis (raudona linija) pramuša iš apačios signalinę liniją (žalia linija), na o pardavimo signalas atsiranda tuomet, kai minimas rodiklis iš viršaus kerta signalinę liniją.
Antruoju atveju, pirkimo signalas (žalias žymeklis) sugeneruojamas tuomet, kai POS linija iš apačios į viršų kertą nulinį lygį, tuo tarpu pardavimo signalas (raudonas žymeklis) pasirodo tuomet, kai minėtas nulinis lygis yra kertamas iš viršaus.
Šio rodiklio interpretavimo būdą geriausia pasirinkti individualiai kiekvienam instrumentui patikrinus kaip prieš tai efektyviai veikė kiekvienas iš šių dviejų signalų generatorių.
BOL (Bollinger Bands)
Bollinger diapazonas (juostos) - tai rodiklis paremtas kainų pokyčiais arba svyravimais bei kuris apibrėžia sritis, kuriose turėtų išsilaikyti instrumento kaina. Atliekant analizę šio rodiklio pagrindu daroma prielaida, kad kainai ar kursui išliekant horizontaliame trende ji turėtų svyruoti tarp dviejų Bollinger juostų, t.y. viršutinės ir apatinės. Kurso ar kainos išėjimas iš šių ribų arba priartėjimas prie vienos iš jų, tai trumpalaikės tendencijos pasikeitimo signalas ilgalaikėje horizontalioje kryptyje. Be to, viršutinė ir apatinė juostos atlieka atitinkamai lokalias pasipriešinimo ir palaikymo funkcijas.
Atsižvelgiant į šio rodiklio konstrukciją, diapazono plotis kinta priklausomai nuo kainų svyravimo laipsnio. Teoriškai, mažas plotis rodo mažesnę investavimo riziką ir dažnai jis būna prieš didesnį judesį.
Šis rodiklis, kuris pavadintas jo autoriaus John Bollinger vardu, dažniausiai yra naudojamas prognozuojant galutinį kainos kritimo arba augimo tašką, momentą. Tačiau tam, kad šios juostos atliktų savo vaidmenį ir padėtų prognozuojant tendencijas, akcijų kursus, rekomenduojama jas naudoti kartu su kitais rodikliais.
Pirkimo signalas atsiranda tuomet, kai instrumento kaina arba kursas nukrenta žemiau apatinės Bollinger Bands rodiklio ribos arba prie jos priartėja. Tuo tarpu pardavimo signalas sugeneruojamas tuomet, kai pramušama viršutinė riba - juosta, arba kai priartėjama prie jos.
Pastaba, aukščiau aprašytas analizės metodas gali būti naudojamas tik tada, kai kaina yra horizontaliame trende. Esant ilgam augimui arba kritimui, dažnai instrumento kaina juda, būna už šio rodiklio juostų ribų.
Antroji pastaba, jei Bollinger Bands rodiklio linijos ilgesnį laiką yra labai arti viena kitos, galima tikėtis sulaukti didelio kainų judesio. Jo kryptis dažnai sutampa su tuo judesiu, kuris lėmė pirmąjį aiškų vienos iš juostų pramušimą.
PAR SAR (Paraboli SAR)
Šį rodiklį sukūrė Welles Wilder, kuris yra tokių rodiklių, kaip, pavyzdžiui, RSI ar DMI autorius. Jis dažnai naudojamas siekiant nustatyti lygius, kur reikėtų uždaryti savo turimas pozicijas, t.y. tiek ilgas, tiek trumpas.
Nepaisant jo sudėtingos matematinės formulės, rodiklio interpretacija yra labai paprasta. Pirkimo signalas atsiranda tuomet, kai instrumento kursas ar kaina pakyla virš rodiklio linijos (mėlyna linija paveikslėlyje), tuo tarpu pardavimo signalas sugeneruojamas tuomet, kai kaina nusileidžia žemiau PAR SAR rodiklio. Šio rodiklio autorius rekomenduoja atsižvelgti tik į tuos signalus, kurie atitinka esančią tendenciją arba trendą (t.y. signalai, kurie atsiranda po ankstesnės tendencijos susiformavimo ir atitinka jo kryptį).
SAR - tai Stop and Reversal (pasikeitimas) santrumpa, o PAR (parabolikas) rodo kokiu būdu atvaizduojamas šis rodiklis, t.y. figūra primena parabolę. Kalbant apie šį PAR SAR rodiklį, egzistuoja dvi jo naudojimo mokyklos:
Pirmosios mokyklos atveju ilgosios pozicijos uždaromos tuomet, kai minimo rodiklio taškas ir vėliau linija pasirodo virš instrumento kainos grafiko, na o trumposios pozicijos uždaromos kai šio rodiklio taškas o vėliau ir linija atsiranda žemiau kainos ar kurso grafiko.
Antrosios mokyklos, kuri turi daugiausiai šalininkų, atveju ilgosios pozicijos atidaromos tuomet, kai PAR SAR rodiklio taškas, o vėliau ir linija pasirodo žemiau kainos grafiko, ir atvirkščiai, trumposios pozicijos yra atidaromos tuomet, kai šis rodiklis, t.y. jo taškas o vėliau ir linija atsiranda virš kainos grafiko.
Šis Paraboli SAR rodiklis be jokios abejonės geriausiai pasiteisina aiškiuose augimo ar kritimo trenduose nei šoniniuose arba horizontaliuose, kur jo signalai vėluoja. Tačiau jei mes esame antrosios mokyklos šalininkai, tada aiškios krypties atveju mes esame geroje rinkos pusėje.
Pabrėžiame, kad tai tik trumpa bendra teorinė dalis, na o tai, kas jums patiems individualiai tiks geriausiai priimant investicinius ar spekuliacinius - prekybinius sprendimus galite sužinoti tik išbandę praktiškai, pavyzdžiui, naudojant demo versiją.
Pradedantiems pavyzdys, kaip MetaTrader 4 platformoje rasti ir nusistatyti norimus rodiklius:
Nuoroda į straipsnio Techninės analizės ABC: Rodikliai Pirmą dalį
Dar daugiau straipsnių techninės analizės tema rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Techninė analizė bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais
MACD (Moving Average Convergence/Divergence)
Tai vienas iš populiariausių rodiklių, kuris taip pat dažnai naudojamas prekybinėse sistemose. Jis yra sukurtas apskaičiuojant skirtumą tarp dviejų eksponentinių judančių vidurkių. Dažniausiai tai rezultatas, kuris gaunamas dvidešimt šešių dienų slenkamąjį eksponentinį vidurkį atėmus iš dvylikos dienų slenkamojo eksponentinio vidurkio. Grafinis šio matematinio veiksmo atvaizdavimas - tai rodiklis, kuris svyruoja apie nulį ir kuris susikerta su signaline linija.
Populiarumas MACD indikatoriaus yra susijęs su dideliu jo generuojamų signalų naudingumu, be to, juos lengva aiškinti ir suprasti, tuo pačiu rodiklį galima naudoti tiek stabilizacijos laikotarpiais, tiek esant pastebimam kainų augimui arba kritimui. Nors MACD rodiklio generuojami signalai pasižymi gana dideliu patikimumu, esminis trūkumas yra tame, jog jie vėluoja. Todėl šis indikatorius labiau naudingas atliekant ilgesnio laikotarpio investicijas.
Kaip matome pateiktame paveikslėlyje, MACD rodiklio grafikas yra žemiau grafiko, kuris atvaizduoja kainos pokytį. Apatiniame grafike išskiriami tokie elementai: MACD indikatorius (raudona linija), signalo linija (žalia linija), be to, yra ir diagrama (pilki stulpeliai) bei pardavimo ir pirkimo signalai (atitinkamai raudonos ir žalios spalvos žymekliai). Signalo linija yra grafinis devynių dienų MACD indikatoriaus paprasto slenkamojo vidurkio (apskaičiuoto pagal MACD, o ne kainą) atvaizdavimas, tuo tarpu stulpeliai grafiniu būdu pateikia skirtumus tarp šių dviejų vidurkių.
Pirkimo signalas (žalias žymeklis) yra sugeneruojamas tuomet, kai MACD rodiklis iš apačios pramuša arba kerta nemažėjančią signalo liniją, tuo tarpu pardavimo signalas (raudonas žymeklis) pasirodo tuomet, kai MACD rodiklis iš viršaus pramuša neaugančią signalinę liniją.
Pirkimo signalas turėtų būti sugeneruotas žemiau nulinio lygio, na o pardavimo signalas - virš šio lygio. Jo patvirtinimas - tai dažnai būna pusiausvyros lygio pralaužimas. Išimtis: kai virš šiek tiek nulinio lygio rodiklis stabilizuojasi, o tada iš apačios pramuša signalinę liniją, dažnai atsiranda stiprus pirkimo signalas, kuris pranašauja ilgesnį pakilimą. Analogiškai yra tuomet, kai sugeneruojamas pardavimo signalas.
POS (Price Oscilator)
Šis rodiklis savo veiksmingumu ir grafiniu atvaizdavimu yra labai panašus į MACD rodiklį, tačiau skirtingai nuo jo, POS rodiklyje vietoj eksponentinio vidurkio yra naudojamas paprastas arba aritmetinis vidurkis. Jo skaičiavimas yra grindžiamas skirtumo tarp greito ir lėto slenkamojo aritmetinio vidurkio nustatymu. Panašiai kaip ir MACD rodiklio atveju galima nustatyti perpirkimo ir perpardavimo lygius bei ieškoti divergencijų.
Yra du būdai kaip galima interpretuoti šį POS rodiklį, t.y. kai rodiklis kerta signalinę liniją bei kitas, kai jis kerta nulinį lygį.
Pirmuoju atveju, kaip matome iš pateikto paveikslėlio, pirkimo signalas yra sugeneruojamas tuomet, kai POS rodiklis (raudona linija) pramuša iš apačios signalinę liniją (žalia linija), na o pardavimo signalas atsiranda tuomet, kai minimas rodiklis iš viršaus kerta signalinę liniją.
Antruoju atveju, pirkimo signalas (žalias žymeklis) sugeneruojamas tuomet, kai POS linija iš apačios į viršų kertą nulinį lygį, tuo tarpu pardavimo signalas (raudonas žymeklis) pasirodo tuomet, kai minėtas nulinis lygis yra kertamas iš viršaus.
Šio rodiklio interpretavimo būdą geriausia pasirinkti individualiai kiekvienam instrumentui patikrinus kaip prieš tai efektyviai veikė kiekvienas iš šių dviejų signalų generatorių.
BOL (Bollinger Bands)
Bollinger diapazonas (juostos) - tai rodiklis paremtas kainų pokyčiais arba svyravimais bei kuris apibrėžia sritis, kuriose turėtų išsilaikyti instrumento kaina. Atliekant analizę šio rodiklio pagrindu daroma prielaida, kad kainai ar kursui išliekant horizontaliame trende ji turėtų svyruoti tarp dviejų Bollinger juostų, t.y. viršutinės ir apatinės. Kurso ar kainos išėjimas iš šių ribų arba priartėjimas prie vienos iš jų, tai trumpalaikės tendencijos pasikeitimo signalas ilgalaikėje horizontalioje kryptyje. Be to, viršutinė ir apatinė juostos atlieka atitinkamai lokalias pasipriešinimo ir palaikymo funkcijas.
Atsižvelgiant į šio rodiklio konstrukciją, diapazono plotis kinta priklausomai nuo kainų svyravimo laipsnio. Teoriškai, mažas plotis rodo mažesnę investavimo riziką ir dažnai jis būna prieš didesnį judesį.
Šis rodiklis, kuris pavadintas jo autoriaus John Bollinger vardu, dažniausiai yra naudojamas prognozuojant galutinį kainos kritimo arba augimo tašką, momentą. Tačiau tam, kad šios juostos atliktų savo vaidmenį ir padėtų prognozuojant tendencijas, akcijų kursus, rekomenduojama jas naudoti kartu su kitais rodikliais.
Pirkimo signalas atsiranda tuomet, kai instrumento kaina arba kursas nukrenta žemiau apatinės Bollinger Bands rodiklio ribos arba prie jos priartėja. Tuo tarpu pardavimo signalas sugeneruojamas tuomet, kai pramušama viršutinė riba - juosta, arba kai priartėjama prie jos.
Pastaba, aukščiau aprašytas analizės metodas gali būti naudojamas tik tada, kai kaina yra horizontaliame trende. Esant ilgam augimui arba kritimui, dažnai instrumento kaina juda, būna už šio rodiklio juostų ribų.
Antroji pastaba, jei Bollinger Bands rodiklio linijos ilgesnį laiką yra labai arti viena kitos, galima tikėtis sulaukti didelio kainų judesio. Jo kryptis dažnai sutampa su tuo judesiu, kuris lėmė pirmąjį aiškų vienos iš juostų pramušimą.
PAR SAR (Paraboli SAR)
Šį rodiklį sukūrė Welles Wilder, kuris yra tokių rodiklių, kaip, pavyzdžiui, RSI ar DMI autorius. Jis dažnai naudojamas siekiant nustatyti lygius, kur reikėtų uždaryti savo turimas pozicijas, t.y. tiek ilgas, tiek trumpas.
Nepaisant jo sudėtingos matematinės formulės, rodiklio interpretacija yra labai paprasta. Pirkimo signalas atsiranda tuomet, kai instrumento kursas ar kaina pakyla virš rodiklio linijos (mėlyna linija paveikslėlyje), tuo tarpu pardavimo signalas sugeneruojamas tuomet, kai kaina nusileidžia žemiau PAR SAR rodiklio. Šio rodiklio autorius rekomenduoja atsižvelgti tik į tuos signalus, kurie atitinka esančią tendenciją arba trendą (t.y. signalai, kurie atsiranda po ankstesnės tendencijos susiformavimo ir atitinka jo kryptį).
SAR - tai Stop and Reversal (pasikeitimas) santrumpa, o PAR (parabolikas) rodo kokiu būdu atvaizduojamas šis rodiklis, t.y. figūra primena parabolę. Kalbant apie šį PAR SAR rodiklį, egzistuoja dvi jo naudojimo mokyklos:
Pirmosios mokyklos atveju ilgosios pozicijos uždaromos tuomet, kai minimo rodiklio taškas ir vėliau linija pasirodo virš instrumento kainos grafiko, na o trumposios pozicijos uždaromos kai šio rodiklio taškas o vėliau ir linija atsiranda žemiau kainos ar kurso grafiko.
Antrosios mokyklos, kuri turi daugiausiai šalininkų, atveju ilgosios pozicijos atidaromos tuomet, kai PAR SAR rodiklio taškas, o vėliau ir linija pasirodo žemiau kainos grafiko, ir atvirkščiai, trumposios pozicijos yra atidaromos tuomet, kai šis rodiklis, t.y. jo taškas o vėliau ir linija atsiranda virš kainos grafiko.
Šis Paraboli SAR rodiklis be jokios abejonės geriausiai pasiteisina aiškiuose augimo ar kritimo trenduose nei šoniniuose arba horizontaliuose, kur jo signalai vėluoja. Tačiau jei mes esame antrosios mokyklos šalininkai, tada aiškios krypties atveju mes esame geroje rinkos pusėje.
Pabrėžiame, kad tai tik trumpa bendra teorinė dalis, na o tai, kas jums patiems individualiai tiks geriausiai priimant investicinius ar spekuliacinius - prekybinius sprendimus galite sužinoti tik išbandę praktiškai, pavyzdžiui, naudojant demo versiją.
Pradedantiems pavyzdys, kaip MetaTrader 4 platformoje rasti ir nusistatyti norimus rodiklius:
Nuoroda į straipsnio Techninės analizės ABC: Rodikliai Pirmą dalį
Dar daugiau straipsnių techninės analizės tema rasite mūsų tinklapio straipsnių skiltyje Techninė analizė bei nuspaudę šią aktyvuotą nuorodą.
Parengta remiantis užsienio internetiniais tinklapiais