versija spausdinimui
(0)
Kaip ir buvo laukta bei tikėtasi šiandien į pirmąjį šiais metais posėdį susirinkę Europos Centrinio banko atstovai nutarė palūkėti ir nieko nekeisti savo vykdomoje monetarinėje politikoje. Po šios informacijos paskelbimo euro ir dolerio valiutų pora labai nežymiai susvyravo.
Bazinė palūkanų norma ir toliau sudarys apvalų nulį, už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,4 procento palūkanų norma, na o ribinio skolinimosi palūkanų norma ir toliau sieks 0,25 procento.
Kaip rašoma banko pranešime, valdančioji taryba ir toliau mano, kad Europos Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdomos turto pirkimo programos.
Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad valdančioji taryba nusprendė, kad turto pagal turto pirkimo programą bus perkama už 80 milijardų eurų per mėnesį iki šių metų kovo pabaigos. Nuo balandžio mėnesio iki gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį, turto bus perkama už 60 milijardų eurų per mėnesį.
Bus ne tik perkama turto, bet ir reinvestuojamos pagrindinės pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių sumos, suėjus jų terminui. Jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį arba trukmę.
Prasidėjus spaudos konferencijai Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi palinkėjo visiems gerų Naujų metų. Jis pažymėjo, jog jie stebi situaciją ir esant poreikiui yra pasirengę koreguoti savo vykdomą monetarinę politiką. Tuo tarpu euras pradėjus kalbėti banko prezidentui ėmė silpnėti dolerio atžvilgiu.
Centrinio banko vykdoma sušvelninta pinigų politika pasiteisino ir tą rodo ekonominiai duomenys, lūkesčių bei pasitikėjimo rodikliai, tačiau šalys turi tęsti struktūrines reformas ir jas įgyvendinti intensyviau, tikino Mario Draghi. Jis pridėjo, jog fiskalinė politika taip pat turėtų prisidėti prie ekonomikos augimo skatinimo.
Paklaustas, ar monetarinės politikos sušvelninimas prisidėjo prie naujų darbo vietų kūrimo euro zonoje ir tuo pačiu bedarbystės mažėjimo, Europos Centrinio banko vadovas tai patvirtino, nes pagerėjo finansavimosi sąlygos, tačiau pabrėžė, kad buvo ir kitų faktorių, kurie paskatino ekonominį aktyvumą.
Mario Draghi atkreipė dėmesį, kad infliacija bendroje pinigų sąjungoje priartėjo prie tikslinio lygio, žinoma, pagrinde dėl padidėjusių energijos išteklių kainų.
„Kol kas dar nėra jokių įtikinamų požymių apie infliacijos didėjimo tendenciją” – pabrėžė jis.
Remiantis preliminariais duomenimis, per paskutinį praėjusių metų ketvirtį paspartėjo euro zonos ekonomikos augimas ir ši tendencija turėtų tęstis ir šiais metais. Europos Centrinio banko prezidentas pažymėjo, jog euro zonoje toliau augo pinigų pasiūla bei išduotų paskolų apimtys.
Bazinė palūkanų norma ir toliau sudarys apvalų nulį, už Centriniame banke komercinių bankų laikomus indėlius ir toliau bus taikoma neigiama 0,4 procento palūkanų norma, na o ribinio skolinimosi palūkanų norma ir toliau sieks 0,25 procento.
Kaip rašoma banko pranešime, valdančioji taryba ir toliau mano, kad Europos Centrinio banko pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės dar gana ilgą laiką ir net gerokai ilgiau, negu bus vykdomos turto pirkimo programos.
Kalbant apie nestandartines pinigų politikos priemones, pažymėtina, kad valdančioji taryba nusprendė, kad turto pagal turto pirkimo programą bus perkama už 80 milijardų eurų per mėnesį iki šių metų kovo pabaigos. Nuo balandžio mėnesio iki gruodžio pabaigos arba ilgiau, jei tai bus būtina, tačiau bet kokiu atveju tol, kol valdančioji taryba įsitikins, kad infliacijos raida vėl tapo tvari ir atitinka siekį, turto bus perkama už 60 milijardų eurų per mėnesį.
Bus ne tik perkama turto, bet ir reinvestuojamos pagrindinės pagal turto pirkimo programą įsigytų vertybinių popierių sumos, suėjus jų terminui. Jeigu per tą laiką perspektyva taps mažiau palanki arba jeigu finansinės sąlygos taps nesuderinamos su grįžimu prie tvarios infliacijos raidos, valdančioji taryba ketina padidinti programos apimtį arba trukmę.
Prasidėjus spaudos konferencijai Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi palinkėjo visiems gerų Naujų metų. Jis pažymėjo, jog jie stebi situaciją ir esant poreikiui yra pasirengę koreguoti savo vykdomą monetarinę politiką. Tuo tarpu euras pradėjus kalbėti banko prezidentui ėmė silpnėti dolerio atžvilgiu.
Centrinio banko vykdoma sušvelninta pinigų politika pasiteisino ir tą rodo ekonominiai duomenys, lūkesčių bei pasitikėjimo rodikliai, tačiau šalys turi tęsti struktūrines reformas ir jas įgyvendinti intensyviau, tikino Mario Draghi. Jis pridėjo, jog fiskalinė politika taip pat turėtų prisidėti prie ekonomikos augimo skatinimo.
Paklaustas, ar monetarinės politikos sušvelninimas prisidėjo prie naujų darbo vietų kūrimo euro zonoje ir tuo pačiu bedarbystės mažėjimo, Europos Centrinio banko vadovas tai patvirtino, nes pagerėjo finansavimosi sąlygos, tačiau pabrėžė, kad buvo ir kitų faktorių, kurie paskatino ekonominį aktyvumą.
Mario Draghi atkreipė dėmesį, kad infliacija bendroje pinigų sąjungoje priartėjo prie tikslinio lygio, žinoma, pagrinde dėl padidėjusių energijos išteklių kainų.
„Kol kas dar nėra jokių įtikinamų požymių apie infliacijos didėjimo tendenciją” – pabrėžė jis.
Remiantis preliminariais duomenimis, per paskutinį praėjusių metų ketvirtį paspartėjo euro zonos ekonomikos augimas ir ši tendencija turėtų tęstis ir šiais metais. Europos Centrinio banko prezidentas pažymėjo, jog euro zonoje toliau augo pinigų pasiūla bei išduotų paskolų apimtys.