versija spausdinimui
(0)
Praėję 2016 metai tikrai buvo išskirtiniai bei įspūdingi, nes netrūko staigmenų, kurios lėmė pastebimus judesius finansų, valiutų ir žaliavų rinkose, o tai tuo pačiu reiškia, kad buvo daug puikių progų užsidirbti, ypač prekeiviams - spekuliantams. Žinoma, pagrindinės arba esminės praėjusių metų staigmenos buvo dvi - tai Brexit ir Donald Trump išrinkimas Amerikos prezidentu. Taigi, tradiciškai aptarsime praėjusių metų įvykius ir galimas šių 2017 metų perspektyvas finansų rinkose.
Brexit
Metų viduryje, kuomet Lietuvoje buvo švenčiamos Joninės, paaiškėjo, jog didesnioji dalis britų referendume pasisakė už pasitraukimą iš Europos sąjungos. Tai buvo netikėta žinia, nes paskutinės apklausos rodė, jog turėtų laimėti pasilikimo sąjungoje šalininkai. Tad akivaizdžiai tai buvo savotiškas šokas bei padidėjo nervingumas rinkoje, kas tuo pačiu reiškia didelius svyravimus ir galimybes uždirbti.
Labiausiai dėl tokio Didžiosios Britanijos piliečių sprendimo nukentėjo ne kas kitas o svaras. Jo vertė po šio referendumo ėmė pastebimai kristi bei susitraukė visų pagrindinių ir iš esmės visų kitų pasaulio šalių valiutų atžvilgiu. Žinoma, toks britų valiutos vertės kritimas padidino jų prekių ir paslaugų konkurencingumą eksporto rinkose, tačiau iš kitos pusės pabrango importuojamos prekės.
Brexit taip pat neigiamai paveikė ir Jungtinės Karalystės nekilnojamo turto rinką, be to, smuko pasitikėjimas ekonomika ir jos perspektyvomis, nes padidėjo nežinomybė. Potencialus britų pasitraukimas iš Europos sąjungos gali pakenkti ir jų finansų sektoriui, kuris labai svarbus šių salų ekonomikai. Vis dėl to, kaip vėliau paaiškėjo, šios šalies bendrasis vidaus produktas per trečią 2016 metų ketvirtį paaugo sparčiau nei tikėjosi ekonomistai. Aišku, pagal vieną ketvirtį toli siekiančių išvadų nereikėtų daryti, tad palauksime tolesnių ketvirčių bendrojo vidaus produkto pokyčių rezultatų.
Šis britų pasitraukimo iš Europos sąjungos klausimas ir toliau lieka atviras, tad tai bus nežinomybės ir rizikos šaltinis ir šiais 2017 metais, nes aišku, kad iš esmės nieko neaišku, ir nei vieno iš scenarijų tikrai dabar negalima atmesti, tad aktyviems ir nebijantiems rizikuoti prekeiviams - spekuliantams ir vėl bus galimybių uždirbti. Svyravimų ir gal net didelių ko gero neišvengsime.
D.Trump prezidentas
Ko tikrai absoliuti dauguma nesitikėjo - tai jog Donald Trump taps naujuoju Amerikos prezidentu. Tai tikrų tikriausia sensacija bei staigmena ir neabejotinas metų įvykis. Tačiau didžiausia staigmena tapo tai, kaip į šią sensacingą pergalę sureagavo finansų rinkų dalyviai. Taip, kaip ir buvo prognozuota, į šią šokiruojančią naujieną iš pradžių buvo reaguojama panišku išpardavimu, bet tai truko labai neilgai, po panikuojančių šou pasirodė tie, kurie pradėjo aktyviai pirkti ir tuo pačiu inicijavo Kalėdinį ralį anksčiau laiko. Dar vienas netikėtumas ir dar viena puikiausia proga užsidirbti.
Ypač sustiprėjo doleris, be to, link naujų rekordinių lygių pajudėjo ir pagrindiniai Amerikos akcijų rinkos indeksai ir tie rekordiniai lygiai ne kartą ir ne du artėjant metų pabaigai buvo nuolat gerinami. Rinkos dalyviai tikisi, kad kaip rinkiminės kampanijos metu žadėjo naujasis Amerikos prezidentas Donald Trump, bus sumažinti mokesčiai bei padidintos išlaidas infrastruktūros bei gynybos srityje, t.y. bus vykdomas taip vadinamas fiskalinis stimuliavimas. Jei iš tiesų bus įgyvendinti visi šie pažadai, tai teigiamai paveiktų verslo atstovus ir jų veiklos rezultatus bei pačią šalies ekonomiką, tad šiais lūkesčiais ir paremtas ralis. Be to, tikimąsi, jog šalyje bus sumažintas reguliavimo arba priežiūros lygis, kas taip pat būtų naudinga verslo atstovams.
Tačiau rinkiminės kampanijos metu Donald Trump žadėjo ne tik prieš tai minėtus pokyčius, bet jis tuo pačiu kalbėjo ir apie kur kas radikalesnes reformas, ypač tarptautinės prekybos srityje. Būtent dėl tokių jo pažadų ir egzistuoja tam tikras nerimas ir rizika, nes neaišku, ar tai bus realizuota, kaip beje ir su prieš tai minėtais pažadais dėl mokesčių mažinimo ir t.t. irgi galioja tas pats. Verta pabrėžti, kad ypač nerimaujama dėl galimų taip vadinamų prekybos karų, pavyzdžiui, su Kinija.
Taigi, šiuo atveju irgi galima pakartoti tą patį, aišku, jog niekas neaišku, daug lūkesčių, daug tikėjimo ir vilčių ir jau netrukus ims aiškėti, ar tai yra pagrįsta.
FED ir ECB eina skirtingais keliais
2016 metais stebino ir Centriniai bankai, ypač Amerikos Federalinis Rezervų bankas, kurio atstovai 2015 metų pabaigoje, po to kai pirmą kart po itin ilgo laikotarpio iš rekordinių žemumų pakėlė savo bazinę palūkanų normą, žadėjo per praėjusius metus ją kilstelti net keturis kartus. Kaip visi žinome, pasikartojo 2015 metų scenarijus, t.y. vis buvo randama priežasčių to nedaryti ir galiausiai monetarinė politika Amerikoje buvo sugriežtinta tik metų pabaigoje, t.y. tik vos vieną kartą ir vos 0,25 procento. Šiais 2017 metais FED atstovai savo bazinę palūkanų norma jau tikisi padidinti kiek mažiau kartų, t.y. tris.
Infliacija atsigavo, užimtumas iš esmės pasiekė maksimalų lygį, ekonomikos augimas išlieka gan stabilus ir spartus, tad šiais metais pinigų politika Amerikoje, ypač jei realiai bus įgyvendinamas taip vadinamas fiskalinis stimuliavimas, iš tiesų gali būti sugriežtinta daugiau nei vieną kartą, žinoma, jei nebus kokių nors netikėtinų, nenumatytų atsitikimų, ko tikrai negalima atmesti.
Tuo tarpu Europos Centrinis bankas siekdamas išvengti defliacijos įsigalėjimo euro zonoje, bei siekdamas paskatinti Senojo žemyno ekonomiką ir jos augimą, pasuko visiškai priešingu keliu nei Amerikos Federalinis Rezervų bankas. Europoje 2016 metų kovą monetarinė politika buvo dar labiau sušvelninta, t.y. bazinė palūkanų norma buvo nurėžta iki apvalaus nulio arba iki absoliučiai rekordiškai žemo lygio, kitos palūkanos irgi mažintos, be to, Centrinis bankas nuo 60 iki 80 mlrd. eurų padidino aktyvų supirkimo programos QE mėnesinę vertę.
Pačioje šių metų pabaigoje minimo banko atstovai nutarė pratęsti aktyvų supirkimą iki pat 2017 metų pabaigos, ir tuo pačiu neatmetama, kad šis terminas esant poreikiui ir vėl gali būti pratęstas. Prieš tai buvo skelbiama, kad QE programa bus užbaigta jau šių metų kovo mėnesį, tiesa, nors aktyvų supirkimo programos įgyvendinimas ir buvo pratęstas, tačiau nuo balandžio mėnesinė obligacijų ir kitų aktyvų supirkimo programos vertė sumažės nuo 80 iki 60 mlrd. eurų. Tuo pačiu buvo kiek pakoreguoti ir galimų supirkti aktyvų kriterijai.
Ekonomikos augimas euro zonoje nors ir stabilus, tačiau ir toliau išlieka ganėtinai lėtokas, tuo tarpu metinis kainų augimas atsigavo, žinoma, prie to labiausiai prisidėjo pradėję brangti energijos ištekliai bei tuo pačiu ir Europos Centrinio banko įgyvendinama monetarinė politika. Vis dėl to iššūkiai ir toliau išlieka, nes metinė infliacija vis dar nepasiekė Centrinio banko nustatyto dviejų procentų tikslinio lygio. O kur dar keliose Senojo žemyno šalyse vyksiantys rinkimai, t.y. dar vienas rizikos veiksnys ir gan rimtas.
Kaip ir įprasta, tiek Amerikos Federalinio Rezervų banko, tiek Europos Centrinio banko, Japonijos banko bei kitų Centrinių bankų veiksmai ir tikėtini bei priimami sprendimai ir toliau išliks rinkos dalyvių dėmesio centre ir darys poveikį tendencijoms finansų rinkose.
Nafta, bitcoin ir nurašyta Rusija
Taip, taip, būtent nafta tarp žaliavų 2016 metais pasižymėjo vienu iš didžiausiu kainų prieaugiu, tad tuo pačiu neturėtų stebinti, jog didžiausią investicinę grąžą per minimus metus pademonstravo daugelio nurašyta Rusijos akcijų rinka. Eilinis pavyzdys, kad dauguma klysta.
Žinoma, dar praėjusių metų pradžioje viskas atrodė kur kas niūriau, nes tiek nafta bei daugelis kitų žaliavų pastebimai pigo, na o Rusijos akcijų rinka reaguodama į minėto energijos ištekliaus kainos kritimą, irgi fiksavo nuosmukį.
Verta pabrėžti, kad per 2016 metus šoktelėjo absoliučiai daugumos pagrindinių žaliavų kainos, kai per ankstesnius metus vyravo kardinaliai priešinga tendencija, o labiausiai pakilo gamtinių dujų kaina, kuri pašoko net beveik šešiasdešimt procentų, ir tai taip pat buvo naudinga Rusijai ir paskatino ralį šios šalies akcijų rinkoje. Gerokai pabrango cinkas ir daugelis kitų metalų, tuo tarpu 2015 metų pabaigoje prasidėjęs aukso ralis, kuris tęsėsi iki pat maždaug 2016 metų vidurio, po to prislopo bei prasidėjo šio metalo išpardavimas, tad auksas metus pabaigė pabrangęs tik apie devynis procentus, bet prieš tai jis tris metus iš eilės pigo.
Tiek naftos, tiek aukso ir daugelio kitų žaliavų pozicijose gan aktyviai darbavosi spekuliatyviai nusiteikę rinkos dalyviai, tad per visus metus didesnių ar mažesnių svyravimų į abi puses tikrai netrūko, ir vėl daug puikių galimybių uždirbti.
Kalbant apie valiutas, reiktų paminėti populiariausią pasaulyje virtualią valiutą bitcoin, kurios vertė per visus 2016 metus iš esmės nuosekliai augo tiek dolerio, tiek euro bei ir kitų pasaulio šalių valiutų atžvilgiu. Kaip ir įprasta, labiausiai minima valiuta domėjosi kinai, tačiau populiarumo ji sulaukė ir Europoje bei netgi Amerikoje. Verta paminėti, jog bitcoin vertė tiek euro, tiek dolerio atžvilgiu ūgtelėjo antrus metus iš eilės bei labiau nei fiksuotas prieaugis 2015 metais.
Dėl padidėjusios politinės įtampos ir rizikos nuvertėjo Turkijos lira, taip pat dėl padidėjusios rizikos smuktelėjo ir Meksikos valiutos vertė, kaip minėta dėl Brexit pigo svaras, na o Egipto valiuta svaras, norint šiai šaliai gauti finansinę paramą iš Tarptautinio Valiutos Fondo, apskritai buvo devalvuota, t.y. šios valiutos vertė euro atžvilgiu smuktelėjo daugiau nei dvigubai.
Kadangi per praėjusius metus brango žaliavos, tad tuo pačiu sustiprėjo ir šalių, kurios priklausomos nuo žaliavų eksporto, nacionalinės valiutos, t.y. Rusijos rublis, Brazilijos realas, Norvegijos krona ir kitos.
Daug klausimų, į kuriuos dar daugiau galimų atsakymų, 2017 metais iššūkių tikrai netrūks, tad svarbiausia kuo mažiau emocijų ir kuo daugiau kritinio mąstymo.
Brexit
Metų viduryje, kuomet Lietuvoje buvo švenčiamos Joninės, paaiškėjo, jog didesnioji dalis britų referendume pasisakė už pasitraukimą iš Europos sąjungos. Tai buvo netikėta žinia, nes paskutinės apklausos rodė, jog turėtų laimėti pasilikimo sąjungoje šalininkai. Tad akivaizdžiai tai buvo savotiškas šokas bei padidėjo nervingumas rinkoje, kas tuo pačiu reiškia didelius svyravimus ir galimybes uždirbti.
Labiausiai dėl tokio Didžiosios Britanijos piliečių sprendimo nukentėjo ne kas kitas o svaras. Jo vertė po šio referendumo ėmė pastebimai kristi bei susitraukė visų pagrindinių ir iš esmės visų kitų pasaulio šalių valiutų atžvilgiu. Žinoma, toks britų valiutos vertės kritimas padidino jų prekių ir paslaugų konkurencingumą eksporto rinkose, tačiau iš kitos pusės pabrango importuojamos prekės.
Šis britų pasitraukimo iš Europos sąjungos klausimas ir toliau lieka atviras, tad tai bus nežinomybės ir rizikos šaltinis ir šiais 2017 metais, nes aišku, kad iš esmės nieko neaišku, ir nei vieno iš scenarijų tikrai dabar negalima atmesti, tad aktyviems ir nebijantiems rizikuoti prekeiviams - spekuliantams ir vėl bus galimybių uždirbti. Svyravimų ir gal net didelių ko gero neišvengsime.
D.Trump prezidentas
Ko tikrai absoliuti dauguma nesitikėjo - tai jog Donald Trump taps naujuoju Amerikos prezidentu. Tai tikrų tikriausia sensacija bei staigmena ir neabejotinas metų įvykis. Tačiau didžiausia staigmena tapo tai, kaip į šią sensacingą pergalę sureagavo finansų rinkų dalyviai. Taip, kaip ir buvo prognozuota, į šią šokiruojančią naujieną iš pradžių buvo reaguojama panišku išpardavimu, bet tai truko labai neilgai, po panikuojančių šou pasirodė tie, kurie pradėjo aktyviai pirkti ir tuo pačiu inicijavo Kalėdinį ralį anksčiau laiko. Dar vienas netikėtumas ir dar viena puikiausia proga užsidirbti.
Ypač sustiprėjo doleris, be to, link naujų rekordinių lygių pajudėjo ir pagrindiniai Amerikos akcijų rinkos indeksai ir tie rekordiniai lygiai ne kartą ir ne du artėjant metų pabaigai buvo nuolat gerinami. Rinkos dalyviai tikisi, kad kaip rinkiminės kampanijos metu žadėjo naujasis Amerikos prezidentas Donald Trump, bus sumažinti mokesčiai bei padidintos išlaidas infrastruktūros bei gynybos srityje, t.y. bus vykdomas taip vadinamas fiskalinis stimuliavimas. Jei iš tiesų bus įgyvendinti visi šie pažadai, tai teigiamai paveiktų verslo atstovus ir jų veiklos rezultatus bei pačią šalies ekonomiką, tad šiais lūkesčiais ir paremtas ralis. Be to, tikimąsi, jog šalyje bus sumažintas reguliavimo arba priežiūros lygis, kas taip pat būtų naudinga verslo atstovams.
Tačiau rinkiminės kampanijos metu Donald Trump žadėjo ne tik prieš tai minėtus pokyčius, bet jis tuo pačiu kalbėjo ir apie kur kas radikalesnes reformas, ypač tarptautinės prekybos srityje. Būtent dėl tokių jo pažadų ir egzistuoja tam tikras nerimas ir rizika, nes neaišku, ar tai bus realizuota, kaip beje ir su prieš tai minėtais pažadais dėl mokesčių mažinimo ir t.t. irgi galioja tas pats. Verta pabrėžti, kad ypač nerimaujama dėl galimų taip vadinamų prekybos karų, pavyzdžiui, su Kinija.
Taigi, šiuo atveju irgi galima pakartoti tą patį, aišku, jog niekas neaišku, daug lūkesčių, daug tikėjimo ir vilčių ir jau netrukus ims aiškėti, ar tai yra pagrįsta.
FED ir ECB eina skirtingais keliais
2016 metais stebino ir Centriniai bankai, ypač Amerikos Federalinis Rezervų bankas, kurio atstovai 2015 metų pabaigoje, po to kai pirmą kart po itin ilgo laikotarpio iš rekordinių žemumų pakėlė savo bazinę palūkanų normą, žadėjo per praėjusius metus ją kilstelti net keturis kartus. Kaip visi žinome, pasikartojo 2015 metų scenarijus, t.y. vis buvo randama priežasčių to nedaryti ir galiausiai monetarinė politika Amerikoje buvo sugriežtinta tik metų pabaigoje, t.y. tik vos vieną kartą ir vos 0,25 procento. Šiais 2017 metais FED atstovai savo bazinę palūkanų norma jau tikisi padidinti kiek mažiau kartų, t.y. tris.
Tuo tarpu Europos Centrinis bankas siekdamas išvengti defliacijos įsigalėjimo euro zonoje, bei siekdamas paskatinti Senojo žemyno ekonomiką ir jos augimą, pasuko visiškai priešingu keliu nei Amerikos Federalinis Rezervų bankas. Europoje 2016 metų kovą monetarinė politika buvo dar labiau sušvelninta, t.y. bazinė palūkanų norma buvo nurėžta iki apvalaus nulio arba iki absoliučiai rekordiškai žemo lygio, kitos palūkanos irgi mažintos, be to, Centrinis bankas nuo 60 iki 80 mlrd. eurų padidino aktyvų supirkimo programos QE mėnesinę vertę.
Pačioje šių metų pabaigoje minimo banko atstovai nutarė pratęsti aktyvų supirkimą iki pat 2017 metų pabaigos, ir tuo pačiu neatmetama, kad šis terminas esant poreikiui ir vėl gali būti pratęstas. Prieš tai buvo skelbiama, kad QE programa bus užbaigta jau šių metų kovo mėnesį, tiesa, nors aktyvų supirkimo programos įgyvendinimas ir buvo pratęstas, tačiau nuo balandžio mėnesinė obligacijų ir kitų aktyvų supirkimo programos vertė sumažės nuo 80 iki 60 mlrd. eurų. Tuo pačiu buvo kiek pakoreguoti ir galimų supirkti aktyvų kriterijai.
Ekonomikos augimas euro zonoje nors ir stabilus, tačiau ir toliau išlieka ganėtinai lėtokas, tuo tarpu metinis kainų augimas atsigavo, žinoma, prie to labiausiai prisidėjo pradėję brangti energijos ištekliai bei tuo pačiu ir Europos Centrinio banko įgyvendinama monetarinė politika. Vis dėl to iššūkiai ir toliau išlieka, nes metinė infliacija vis dar nepasiekė Centrinio banko nustatyto dviejų procentų tikslinio lygio. O kur dar keliose Senojo žemyno šalyse vyksiantys rinkimai, t.y. dar vienas rizikos veiksnys ir gan rimtas.
Kaip ir įprasta, tiek Amerikos Federalinio Rezervų banko, tiek Europos Centrinio banko, Japonijos banko bei kitų Centrinių bankų veiksmai ir tikėtini bei priimami sprendimai ir toliau išliks rinkos dalyvių dėmesio centre ir darys poveikį tendencijoms finansų rinkose.
Nafta, bitcoin ir nurašyta Rusija
Taip, taip, būtent nafta tarp žaliavų 2016 metais pasižymėjo vienu iš didžiausiu kainų prieaugiu, tad tuo pačiu neturėtų stebinti, jog didžiausią investicinę grąžą per minimus metus pademonstravo daugelio nurašyta Rusijos akcijų rinka. Eilinis pavyzdys, kad dauguma klysta.
Žinoma, dar praėjusių metų pradžioje viskas atrodė kur kas niūriau, nes tiek nafta bei daugelis kitų žaliavų pastebimai pigo, na o Rusijos akcijų rinka reaguodama į minėto energijos ištekliaus kainos kritimą, irgi fiksavo nuosmukį.
Tiek naftos, tiek aukso ir daugelio kitų žaliavų pozicijose gan aktyviai darbavosi spekuliatyviai nusiteikę rinkos dalyviai, tad per visus metus didesnių ar mažesnių svyravimų į abi puses tikrai netrūko, ir vėl daug puikių galimybių uždirbti.
Kalbant apie valiutas, reiktų paminėti populiariausią pasaulyje virtualią valiutą bitcoin, kurios vertė per visus 2016 metus iš esmės nuosekliai augo tiek dolerio, tiek euro bei ir kitų pasaulio šalių valiutų atžvilgiu. Kaip ir įprasta, labiausiai minima valiuta domėjosi kinai, tačiau populiarumo ji sulaukė ir Europoje bei netgi Amerikoje. Verta paminėti, jog bitcoin vertė tiek euro, tiek dolerio atžvilgiu ūgtelėjo antrus metus iš eilės bei labiau nei fiksuotas prieaugis 2015 metais.
Dėl padidėjusios politinės įtampos ir rizikos nuvertėjo Turkijos lira, taip pat dėl padidėjusios rizikos smuktelėjo ir Meksikos valiutos vertė, kaip minėta dėl Brexit pigo svaras, na o Egipto valiuta svaras, norint šiai šaliai gauti finansinę paramą iš Tarptautinio Valiutos Fondo, apskritai buvo devalvuota, t.y. šios valiutos vertė euro atžvilgiu smuktelėjo daugiau nei dvigubai.
Kadangi per praėjusius metus brango žaliavos, tad tuo pačiu sustiprėjo ir šalių, kurios priklausomos nuo žaliavų eksporto, nacionalinės valiutos, t.y. Rusijos rublis, Brazilijos realas, Norvegijos krona ir kitos.
Daug klausimų, į kuriuos dar daugiau galimų atsakymų, 2017 metais iššūkių tikrai netrūks, tad svarbiausia kuo mažiau emocijų ir kuo daugiau kritinio mąstymo.