Autorius: traders.lt, Parašyta: 2016-12-11 21:49.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=24484
Praėjusią savaitę buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių įmonių ir bankų veiklos rezultatai, tačiau tradiciškai neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos biržoje ir kurių beje vis labiau mažėja. Šioje apžvalgoje trumpai panagrinėsime prieš savaitę neapžvelgtų kompanijų finansinius veiklos rodiklius ir jų pokyčius.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų pokyčiai, tiek EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL) bei nuosavo kapitalo grąžos (ROE%) rodiklius.
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp apžvelgiamų įmonių savo ketvirčio ataskaitų nuo šių metų neskelbia Panevėžio Statybos Trestas ir Linas. Tuo tarpu Invalda INVL, INVL Baltic Farmland, INVL Technology ir INVL Baltic Real Estate taip pat neskelbia ketvirčio ataskaitų ir pateikia tik preliminarius neišsamius duomenis. Apskaičiuojant Vilniaus baldų pajamų ir EBITDA pelno pokyčius vis dar buvo lyginama su ankstesniu ketvirčiu. Tuo tarpu bankrutuojanti Dvarčionių keramika pasitraukė iš Vilniaus biržos.
Taigi, kaip ir įprasta pradedame nuo statistikos. Per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, dešimties kompanijų pajamos paaugo, vienos nepakito bei irgi dešimties smuktelėjo. Ketvirtį prieš penkiolikos apžvelgiamų įmonių pajamos paaugo, na o likusių devynių - smuktelėjo. Per praėjusių metų trečiąjį ketvirtį šis santykis siekė atitinkamai 10 ir 9. Bendrai pajamų pokyčių mediana per praėjusį ketvirtį buvo lygi nuliui procentų, kai prieš metus buvo teigiama ir sudarė 1,6 procento, o ketvirtį prieš tai buvo dar didesnė ir sudarė beveik keturis procentus.
Kalbant apie EBITDA pelną, tai praėjusį ketvirtį jo prieaugiu galėjo pasigirti aštuonios šioje apžvalgoje figūruojančios bendrovės, na o septynių minimas rodiklis smuktelėjo. Ketvirtį prieš tai santykis buvo 10 ir 9, prieš metus - 8 ir 9. Taigi iš esmės padėtis nepakito. Bendra EBITDA pelnų pokyčių mediana per praėjusį ketvirtį buvo teigiama, tačiau pastebimai mažesnė nei per antrą ketvirtį, tuo tarpu prieš metus šis procentinis rodiklis apskritai buvo neigiamas.
Pramonės atstovių bendra pajamų pokyčių mediana išliko teigiama, tačiau mažesnė nei ketvirtį prieš tai, tuo tarpu EBITDA pelno mediana tapo teigiama, kai tiek per antrą šių metų ketvirtį, tiek per trečią praėjusių metų ketvirtį ji buvo neigiama. Paslaugų šakos veiklos rezultatų medianos, bent jau lyginant su antru ketvirčiu, suprastėjo, tuo tarpu lyginant su praėjusių metų trečiu ketvirčiu, teigiama EBITDA mediana sumažėjo. Finansų sektoriaus minimi medianiniai rodikliai abiem atvejais suprastėjo, alkoholinių gėrimų gamintojų bent jau EBITDA pelnų pokyčių mediana pastebimai pasitaisė. Energetikos atstovių pajamų pokyčių mediana nors ir liko neigiama, tačiau bent jau lyginant su antru šių metų ketvirčiu, neigiamas procentinis rodiklis sumažėjo, na o teigiama EBITDA pelnų pokyčių mediana procentine išraiška smuktelėjo, kai prieš metus šis rodiklis buvo neigiamas.
Trijų Baltijos šalių veiklos rezultatų pokyčių medianos per praėjusį ketvirtį pakito skirtingai. Štai Estijos atveju abu rodikliai tapo neigiami, kai prieš metus jie abu buvo teigiami. Latvijos įmonių atveju, bent jau lyginant su antru šių metų ketvirčiu, padėtis pasitaisė, tačiau prieš metus teigiama EBITDA pelnų pokyčių mediana buvo gerokai didesnė. Mūsų šalies pajamų ir EBITDA pelnų medianos išliko teigiamos, tačiau pirmoji susitraukė daugiau nei perpus, o antroji kiek paaugo. Prieš metus per trečią ketvirtį pajamų pokyčių mediana buvo mažesnė, o minimų pelnų apskritai neigiama.
Kalbant apie atskiras įmones, kurių veiklos rezultatus pristatome šioje apžvalgoje, net kelios iš jų gali pasigirti solidžiais pajamų ir EBITDA pelnų prieaugiais. Per praėjusį ketvirtį savo veiklos rezultatus pagerino tiek Vilniaus baldai, tiek Vilniaus degtinė bei Amber Grid, šių dviejų bendrovių veiklos rezultatai ūgtelėjo ketvirtą ketvirtį iš eilės, toliau džiugina Utenos trikotažas ir LITGRID, kurių pajamos ir EBITDA pelnai augo per kiekvieną iš šių metų ketvirčių. Kas labiausiai pozityvu, kad visų paminėtų įmonių pelnai pakilo sparčiau nei pajamos.
Tačiau kaip ir įprasta, per praėjusį ketvirtį pasitaikė ir tų kompanijų, kurių veiklos rezultatai suprastėjo. AUGA group, t.y. buvusio Agrowill, pajamos ir EBITDA pelnas susitraukė virš keturiasdešimt procentų, arba labiausiai tarp visų apžvelgiamų įmonių. Kaip teigiama, pajamų kritimą lėmė mažesni grūdų pardavimai, nes didžioji dalis praėjusių metų derliaus buvo realizuota tais pačiais metais. Be to, trečią ketvirtį iš eilės smuktelėjo Latvijos bendrovės Latvijas tilti veiklos rezultatai. Toliau smunka ir estų Skano Group pajamos ir EBITDA pelnas, tiesa, ne taip drastiškai, kaip tai buvo per ankstesnį ketvirtį. Verta pabrėžti, jog abiejų kompanijų atvejais pelnai susitraukė labiau už pajamas, o tai dar vienas neigiamas aspektas. Lietuvos energijos gamybos atveju irgi fiksuotas veiklos rezultatų nuosmukis, tiesa, pajamos susitraukė gerokai labiau už pelną. Taip pat suprastėjo ir nekilnojamo turto srityje veikiančios Arco Vara veiklos rezultatai. Pajamos krito apie keturiasdešimt procentų, o EBITDA netgi tapo neigiama.
Laikas panagrinėti EBITDA maržą. Šio rodiklio bendra mediana ūgtelėjo tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o tai žinoma, jog yra pozityvu. Per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, aštuonių bendrovių EBITDA pelningumas padidėjo, o septynių atveju fiksuotas šio rodiklio kritimas. Pramonės įmonių atveju bendra EBITDA maržų mediana abiem atvejais ūgtelėjo, paslaugų, bent jau lyginant su antru ketvirčiu, smuktelėjo. Finansų sektoriaus atstovių abiem atvejais rodiklis pablogėjo, tuo tarpu alkoholinių gėrimų ir energetikos atstovių medianiniai rodikliai tiek lyginant su antru, tiek su praėjusių metų trečiu ketvirčiu, pasitaisė.
Lietuvos įmonių, kurios figūruoja šioje apžvalgoje, EBITDA pelningumų mediana per trečią šių metų ketvirtį sudarė 17,8 procento, kai ketvirtį prieš tai siekė 15,7 procento, prieš metus sudarė 12,5 procento. Latvijos įmonės taip pat abiem atvejais pagerino šį medianinį rodiklį, o Estijos kompanijų atveju, EBITDA maržų mediana paaugo tik lyginant su antru šių metų ketvirčiu.
Tarp atskirų įmonių didžiausia EBITDA marža, kurį siekė net 54,7 procento, per praėjusį ketvirtį galėjo pasigirti Amber Grid. Didesnėmis nei trisdešimties procentų maržomis taip pat pasižymėjo Lietuvos energijos gamyba ir Latvijos Ditton pievadkezu rūpnica. Pirmais dviem atvejais šis rodiklis, bent jau lyginant su praėjusių metų trečiu ketvirčiu, paaugo, tačiau lyginant su antru ketvirčiu, jau fiksuota priešinga tendencija. Dviejų įmonių, t.y. Kauno energijos ir Arco Vara, EBITDA pelningumas per praėjusį ketvirtį apskritai buvo neigiamas. Tuo tarpu nors ir teigiamas, tačiau itin mažas šis rodiklis, bent per minimą ketvirtį buvo pas Skano Group ir Gubernija.
Šįkart buvo apskaičiuotas ir nuosavo kapitalo grąžos (ROE%) rodiklis. Tarp apžvelgiamų kompanijų, net penkių atveju šis rodiklis buvo neigiamas (Arco Vara, INVL Technology, Kauno energijos, Skano Group ir Trigon Property Development). Didžiausia nuosavybės grąža per praėjusį ketvirtį galėjo pasigirti Latvių Ditton pievadkezu rūpnica, Vilniaus baldai ir Utenos trikotažas. Bendras medianinis ROE rodiklis per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, smuktelėjo. Dešimties įmonių minimas rodiklis taip pat krito, na o kalbant apie prieaugį, šis skaičius irgi toks pats. Tiek pramonės, tiek paslaugų įmonių ROE rodiklio mediana paaugo, kaip ir energetikos sektoriaus ir alkoholinių gėrimų gamintojų atveju, na o finansų įmonių minimas medianinis rodiklis susitraukė. Tiek Lietuvos, tiek Estijos įmonių atveju fiksuotas kritimas, tuo tarp Latvijos atveju - priešingai.
Tradiciškai pateikiame ir tris rinkos vertės santykinius finansinius rodiklius, t.y. P/E, P/BV ir P/S bei kaip ir įprasta bendri medianiniai yra itin žemi bei mažesni nei OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių analogiški rodikliai. Bent dabartiniu atveju pramonės įmonių ir konkrečiai alkoholinių gėrimų gamintojų minimi trys mediniai rodikliai yra absoliučiai žemiausi. Tarp trijų Baltijos šalių sunku išskirti vieną, kurios medianiniai P/E, P/BV ir P/S rodikliai būtų patys mažiausi.
Tarp šioje apžvalgoje figūruojančių įmonių, kurių, verta pabrėžti, daugelio akcijos yra mažai likvidžios, nuo metų pradžios didesniosios dalies, t.y. keturiolikos, rinkos vertė ūgtelėjo, o vienuolikos atveju fiksuotas kritimas. Tad nestebina, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama, tačiau tuo pačiu kiek mažesnė nei buvęs rodiklis per visus praėjusius metus, per kuriuos trylikos akcijos pabrango, na o dešimties atpigo.
Šiais metais labiausiai pabrango Latvijas tilti nuosavybės vertybiniai popieriai, kurių vertė pašoko daugiau nei dvigubai, t.y. 136,8 procento. Virš septyniasdešimt procentų ūgtelėjo Lietuvos įmonės Utenos trikotažo rinkos vertė, virš šešiasdešimties procentų pabrango Gubernijos ir INVL Baltic Real Estate akcijos, o AUGA group - 56,6 procento.
Tuo tarpu didžiausia autsaiderė bent šiuo metu yra jau ne kartą šioje apžvalgoje minėta Estijos bendrovė Skano Group, kuri užsiima baldų gamyba ir kitų gaminių iš medžio gaminimu. Jos akcijos nuo metų pradžios atpigo kiek daugiau nei trečdaliu ir tai sutapo su prastėjančiais veiklos rezultatais. Latvijos Ditton pievadkezu rūpnica kapitalizacija krito kiek daugiau nei šešiolika procentų, Snaigės sumažėjo penkiolika procentų.
Kaip ir buvo prognozuota OMX Vilnius indeksas paaugo dar daugiau iki absoliučiai aukščiausio savo vertės lygio, kuris buvo pasiektas dar prieš 2008 metais kilusią pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę, t.y. 2007 metų spalį, kuomet jo vertė buvo pakilusi iki 591,44 punktų. Artimiausiais mėnesiais sulauksime šio lygio testavimo. Dabartinė minimo indekso reikšmė siekia 559,96 punktus, o nuo metų pradžios jo vertė pasistiebė virš penkiolikos procentų.
Per spalį OMX Tallinn indeksas pagaliau pakilo virš psichologiškai svarbaus tūkstančio punktų lygio ir pajudėjo link rekordinio 1042,95 punktų lygio, kuris buvo pasiektas 2007 metų vasario šeštą dieną. Nors praėjusį mėnesį šis augimo impulsas išsikviepė, tačiau indeksui pavyko pasiekti naują istoriškai rekordinį lygį, na o šį mėnesį augimas toliau tęsiasi ir OMX Tallinn indekso vertė jau siekia 1050,08 punktus. Per šiuos metus jis ūgtelėjo 16,81 procento. Augimas gali tęstis ir toliau, tačiau su laiku tikėtina ir korekcija bei prieš tai buvusio ilgalaikio maksimumo patestavimas.
OMX Riga indekso padėtis panaši į mūsų biržos indekso. Kaip ir laukta, jis pajudėjo dar labiau į viršų bei visiškai priartėjo prie absoliučiai rekordinės savo vertės, kuri buvo pasiekta 2007 metų spalį bei sudarė 764,5 punktus, o dabartinė jo vertė siekia 740,97 punktus. Akivaizdu, jog artimiausiu metu sulauksime šio lygio testavimo ir bandymų pakilti iki naujų absoliučiai rekordinių verčių. Per šiuos metus minimo indekso vertė jau pasistiebė beveik ketvirtadaliu, t.y. 24,67 procentais, o vien per lapkritį OMX Riga indeksas paaugo 4,44 procento.
Nuorodą į pirmąją Baltijos akcijų rinkos apžvalgos dalį