Straipsniai » Apžvalgos » Baltijos akcijų rinkos apžvalga


Autorius: traders.lt, Parašyta: 2016-12-04 20:56.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=24443


Praėjusios savaitės pradžioje visos Baltijos biržose kotiruojamos bendrovės, kurios iki tol dar nebuvo spėjusios to atlikti bei kurios nusprendė ir toliau tai daryti, paskelbė savo praėjusio ketvirčio ir trijų ketvirčių veiklos finansinius rezultatus. Kaip ir įprasta, buvo ir tų kompanijų, kurios savo veiklos rezultatus pastebimai pagerino, bei tuo pačiu buvo ir tų, kurių veiklos rezultatai pablogėjo, arba pakito nežymiai. Tad šioje apžvalgoje tradiciškai sudėkime visus taškus ant i.

OMX Baltic Benchmark GI

Norėdami apžvelgti Vilniaus, Rygos ir Talino biržose kotiruojamų kompanijų praėjusio ketvirčio veiklos rezultatus, mes tradiciškai orientuosimės į OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančias bendroves ir bankus. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.

Pabrėžiame, kad tiek pajamų pokyčiai, tiek EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų ir bankų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T), bendruosius likvidumus (BL) bei nuosavo kapitalo grąžos (ROE%) rodiklius.

Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių įmonių savo ketvirčio ataskaitų nuo šių metų neskelbia Rokiškio Sūris ir Žemaitijos Pienas.

Pažvelgę į pateiktą lentelę, mes matome, kad tikrai per praėjusių ketvirtį kalbant apie pajamų ir EBITDA pelnų pokyčius yra daugiau žalios spalvos nei lyginant su ankstesniu ketvirčiu. Tą patvirtina ir bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos, be to, verta pabrėžti, kad net kelių kompanijų, kurios įeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą, pelnai pašoko kelis kartus.

Taigi, bendra pajamų pokyčių mediana per praėjusį ketvirtį išliko teigiama ir lyginant su antru ketvirčiu kiek padidėjo, tiesa, prieš metus šis rodiklis buvo didesnis ir siekė penkis procentus. Tačiau pažvelgus į EBITDA pelnų pokyčių bendrą medianą, mes matome, kad abiem atvejais reikalai pagerėjo. Šis rodiklis tapo teigiamas ir siekia 10,5 procento, kai dar ketvirtį prieš tai buvo neigiamas. Prieš metus jis buvo kiek mažesnis ir siekė 8,1 procento. Pramonės atstovių atveju bendra pajamų pokyčių mediana išliko neigiama ir kiek padidėjo, tiesa, prieš metus šis neigiamas rodiklis buvo dar didesnis, tačiau EBITDA pelnų pokyčių medianos, kuri buvo teigiama, atveju viskas buvo atvirkščiai. Paslaugų atstovių abu minėti rodikliai iš esmės buvo pagerinti abiem atvejais. Toliau atsigauna maisto produktų gamintojų ir finansų sektoriai ir tą liudiją jų veiklos rezultatų pokyčių medianos.

Kalbant apie trijų Baltijos šalių pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianas, tai bent jau lyginant su antru šių metų ketvirčiu, visais trim atvejais padėtis pasitaisė. Tuo tarpu lyginant su atitinkamais praėjusių metų trečiojo ketvirčio rodikliais, Lietuvos įmonių atveju padėtis iš esmės nepakito, Latvijos atveju teigiama pajamų pokyčių mediana kiek ūgtelėjo, pelnų - kiek smuktelėjo, na o Estijos atstovų abu medianiniai rodikliai suprastėjo.

Žinoma, kalbant bendrai reikia paminėti ir paprasčiausią statistiką. Taigi, per trečią šių metų ketvirtį didesniosios dalies, t.y. šešiolikos šioje apžvalgoje nagrinėjamo indekso atstovių pajamos ūgtelėjo, vienu atveju fiksuota, kad per metus jos nepakito, na o kritimas užfiksuotas tik devyniais atvejais. Per antrą ketvirtį ši statistika buvo kiek kuklesnė, t.y. atitinkamai 15 ir 13, o prieš metus per trečią ketvirtį siekė atitinkamai 20 ir 8, kitaip tariant buvo pozityvesnė.

EBITDA pelno prieaugiu per trečią šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, gali pasigirti šešiolika kompanijų ir bankų, tuo tarpu kritimas fiksuotas tik septyniais atvejais. Per antrą šių metų ketvirtį pelno prieaugiu pasižymėjo kiek mažesnis skaičius - trylika OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių, o kiek didesnis skaičius, t.y. keturiolika fiksavo jo kritimo faktą. Tad akivaizdu, bent šiuo atveju padėtis pagerėjo. Praėjusių metų trečiojo ketvirčio statistika siekia atitinkamai 17 ir 8, t.y. kiek geresnis rodiklis nei fiksuotas per trečią šių metų ketvirtį.

Kalbant apie atskirų įmonių, kurios sudaro minėtą indeksą, veiklos rezultatus, tikrai yra kuo pasidžiaugti. Štai, gerokai šoktelėjo lošimų namų Baltijos šalyse ir kitose rinkose valdytojos Olympic Entertainment Group pajamos ir EBITDA pelnas, tačiau tai visų pirmą susiję su vienkartinio pobūdžio pajamomis gautomis iš netiesioginės veiklos, t.y. pardavus kompanijai priklausiusį viešbutį. Bet tai tikrai nebuvo vienintelė bendrovė, kurios veiklos rezultatai taip pastebimai pagerėjo. Atsigaunanti pieno produkcijos rinka ir pradėjusios eksporto rinkose augti kainos lėmė, jog Vilkyškių pieninės pajamos ūgtelėjo beveik trisdešimt procentų, o tuo tarpu EBITDA pelnas pašoko beveik keturis kartus. Toliau džiugina du bankai, t.y. Šiaulių Bankas ir LHV Group, kurie nuosekliai gerina savo veiklos rezultatus, o kas svarbiausia, EBITDA pelnai pašoko pastebimai sparčiau už pajamas. Lietuvos banko atveju šis pelnas pašoko net apie keturis kartus.

Antrą ketvirtį iš eilės įspūdingais pajamų ir EBITDA pelnų prieaugiais pasižymėjo Latvijos vaistų gamintoja Grindeks. Šiuo atveju irgi pelnas pakilo pastebimai sparčiau nei pajamos. Estijos maisto produkcijos gamintojos PRFoods minimas pelnas per trečią šių metų ketvirtį taip pat pašoko daugiau nei du kartus, tiesa, tai tiesiogiai susiję su turimo biologinio turto pervertinimo rezultatu, kuris buvo teigiamas. Kitos estų kompanijos Nordecon, kuri veikia statybų srityje, veiklos rezultatai irgi pasitaisė, tiesa, šiuo atveju pajamos paaugo sparčiau už pelną, o tai jau nėra pozityvu.

Žinoma, kaip visada, tarp apžvelgiamų kompanijų buvo ir tų, kurių veiklos rezultatai pakito neigiama linkme, t.y. Klaipėdos Naftos, Harju Elekter, Grigeo Grigiškės ir kitų. Be to, verta pabrėžti, jog visų trijų įmonių atveju EBITDA pelnai smuktelėjo labiau už pajamas. Klaipėdos Naftos atveju pajamos smuktelėjo, o išlaidos paaugo, tad natūralu, jog EBITDA pelno kritimas buvo dar didesnis nei pajamų. Estijos kompanijos pajamos krito labiau nei išlaidos, na o Grigeo Grigiškės veiklos rezultatus neigiamai paveikė nepalankios sąlygos rinkoje.



Bendra EBITDA maržų mediana per trečią šių metų ketvirtį sudarė 14,7 ir buvo didesnė tiek lyginant su ankstesniu ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tai žinoma, jog yra teigiama tendencija, kurį vyravo ir kalbant apie Baltijos šalių pramonės atstoves, maisto gamintojas ir finansų institucijas. Tik paslaugų šakių atstovių minėtas rodiklis per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kiek suprastėjo. Lietuvos ir Estijos įmonių bendros EBITDA maržų medianos abiem atvejais irgi pasitaisė teigiama linkme, tuo tarpu Latvijos atveju, bent jau lyginant su antru ketvirčiu, ši marža smuktelėjo. Beje, didžiausia minimo rodiklio mediana per praėjusį ketvirtį galėjo pasigirti Estijos atstovės.

Vėl pateikiame paprastą statistiką. Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, EBITDA pelningumo prieaugiu galėjo pasigirti penkiolika OMX Baltic Benchmark GI indekso narių, vienu atveju šis rodiklis nepakito, o dešimties - smuktelėjo. Taigi, pozityvi statistika, kuri patvirtina prieš tai minėtą informaciją. Per praėjusį ketvirtį didžiausia EBITDA marža, kuri siekė virš šešiasdešimt procentų, galėjo pasigirti Šiaulių Bankas, didesne nei penkiasdešimties procentų marža pasižymėjo Estijos įmonė Tallinna Vesi bei kompanija iš Latvijos Latvijas kugnieciba. Pirmais dviem atvejais pelningumai ūgtelėjo. Estijos investicinio banko LHV Group minėtas rodiklis irgi ūgtelėjo ir buvo didesnis nei keturiasdešimt procentų.

Tuo tarpu Latvijas Gaze EBITDA marža per trečią šių metų ketvirtį apskritai buvo neigiama, kai prieš metus nors ir nežymiai, tačiau buvo teigiama. Baltika atveju buvo atvirkščiai, t.y. šis rodiklis tapo teigiamu, bet siekė vos 1,3 procento. Linas Agro Group ir dviejų Estijos statybos kompanijų šios maržos taip pat buvo žemos, t.y. siekė penkis procentus arba buvo kiek aukštesnės. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos kompanijos minimas rodiklis paaugo, tuo tarpu estų - smuktelėjo.

Taip pat buvo apskaičiuotas ir nuosavo kapitalo grąžos rodiklis ROE. Jo bendra mediana per metus ūgtelėjo. Ta pati tendencija fiksuota ir kalbant apie pramonės ir paslaugų šakų atstoves bei maisto gamintojų ir finansų sektoriaus nares. Visų trijų Baltijos šalių medianinis ROE rodiklis per metus ūgtelėjo, na o didžiausiu gali didžiuotis kaip ir EBITDA maržų atveju Estijos bendrovės.

Bendrai tarp dvidešimt aštuonių OMX Baltic Benchmark GI indekso narių nuosavo kapitalo grąžos rodiklio prieaugį per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, užfiksavo šešiolika, o dešimties - krito.

Tarp atskirų įmonių ir bankų, kurių veiklos rezultatai nagrinėjami, didžiausia nuosavybės grąža pasižymėjo Olympic Entertainment Group ir Vilkyškių pieninė. Abiem atvejais šis procentinis rodiklis buvo dviženklis. Net trijų bendrovių ROE rodiklis per trečią šių metų ketvirtį buvo neigiamas, t.y. Latvijas kugnieciba, Baltika ir Latvijas Gaze.

Tradiciškai pateikiame ir esamus rinkos vertės rodiklius P/E, P/BV ir P/S. Kaip ir įprasta bendri medianiniai rodikliai ir toliau išlieka itin žemi ir gerokai kuklesni nei kalbant apie Amerikos, Vokietijos, Skandinavijos šalių didžiųjų kompanijų ir bankų bendrus medianinius rinkos vertės rodiklius. Tiesa, minimi medianiniai P/E, P/BV ir P/S rodikliai yra panašūs į Lenkijos WIG20 atstovių analogiškus rodiklius. Tad akivaizdu, jog Baltijos šalių kompanijų akcijos šiuo metu yra pigiausios, na o mažiausiomis minimų rodiklių medianomis bent duotuoju metu pasižymi maisto produktų gamintojai ir finansų institucijos. Tuo tarpu Latvijos, Lietuvos ir Estijos P/E, P/BV ir P/S medianiniai rodikliai yra gana panašūs.

Pažvelgus į tą stulpelį, kuris rodo, kaip per šiuos metus pakito apžvelgiamų kompanijų ir bankų akcijų kainos, iš tiesų dominuoja žalia spalva, tad tuo pačiu nenuostabu, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana šiais metais yra teigiama, tiesa, ji buvo teigiama ir per visus praėjusius metus, tik šis rodiklis tuomet buvo kuklesnis. Labiausiai šiais metais pakilo finansų ir maisto gamintojų atstovių rinkos vertės. Tarp Baltijos šalių didžiausių akcijų kainų prieaugiu gali pasigirti mūsų šalies įmonės, kurios sudaro OMX Baltic Benchmark GI indeksą. Tuo tarpu Estijos įmonių akcijų kainų pokyčių mediana bent šiuo metu yra neigiama ir siekia apie vieną procentą.

Šiais metais pabrango net šešiolikos minimo indekso atstovių akcijos, na o likusių dvylikos atveju fiksuojamas kapitalizacijos sumažėjimas. Visų praėjusių metų atitinkamas santykis siekia 15 ir 12. Absoliuti lyderė pagal akcijų brangimą šiais metais yra kompanija iš Estijos Silvano Fashion Group, kurios rinkos vertė pašoko daugiau nei dvigubai. Be to, įspūdingai pabrango ir Šiaulių Banko bei Žemaitijos Pieno nuosavybės vertybiniai popieriai, virš penkiasdešimt procentų pakilo Klaipėdos Naftos rinkos vertė. Žodžiu, tie patys lyderiai kaip ir antrojo ketvirčio apžvalgos metu.

Tuo tarpu labiausiai šiais metais atpigo Estijos drabužių kūrimu, siuvimu ir pardavimu užsiimančios Baltika akcijos, kurių vertė krito apie keturiolika procentų. Apie dešimt procentų atpigo Latvijas Gaze ir TEO LT nuosavybės vertybiniai popieriai.


Super įspūdingas Silvano Fashion Group akcijų ralis, kuris prasidėjo šių metų pradžioje, ir toliau tęsiasi. Pakilome iki prieš nuosmukį buvusio ilgalaikio konsolidacinio kanalo palaikymo linijos, bet kol kas jokių konkrečių signalų, kad po tokio ralio galime sulaukti rimtesnės korekcijos, nėra.




Baltika akcijų kursas testuoja prieš tai buvusį dugną ir tuo pačiu ilgalaikio nuosmukio pasipriešinimo liniją, kuri dabar gali tapti palaikymo linija. Kol kas nematyti aiškesnių signalų, jog šios kompanijos akcijų kursas galėtų atsispirti ir pajudėti į viršų