versija spausdinimui
(0)
Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat pranešė, jog spalį tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje dar labiau sumažėjo bedarbystė, tuo tarpu mūsų šalyje ji nepakito trečią mėnesį iš eilės.
Minimą mėnesį euro zonoje bedarbystė smuktelėjo nuo 9,9 iki 9,8 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų liepos. Prieš metus ji sudarė 10,6 procento. Europos sąjungoje spalį bedarbystė krito nuo 8,4 iki 8,3 procento, t.y. iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų vasario. Praėjusių metų tą patį mėnesį šis rodiklis siekė 9,1 procento.
Lietuvoje per antrą šių metų rudens mėnesį bedarbystė kaip buvo minėta išliko nepakitusi ir sudarė 7,6 procento, kai prieš metus ji siekė 8,9 procento.
Spalį Europos sąjungoje darbo neturėjo iš viso 20.448 milijonai žmonių, iš kurių 15.908 mln. euro zonoje, o mūsų šalyje bedarbių remiantis Eurostat duomenimis buvo 112 tūkstančių. Palyginus su ankstesniu mėnesiu, jų skaičius Europos sąjungoje krito 190 tūkstančių, euro zonoje - 178 tūkstančiais, tuo tarpu Lietuvoje pakilo vienu tūkstančiu.
Per metus bedarbių skaičius euro zonoje krito 1.124 mln. žmonių, Europos sąjungoje - 1.782 milijonais, o mūsų šalyje sumažėjo aštuoniolika tūkstančių.
Tarp Europos sąjungos šalių spalį mažiausia bedarbystė tradiciškai fiksuota Čekijoje ir Vokietijoje, kur siekė atitinkamai 3,8 ir 4,1 procento, na o didžiausias šis rodiklis buvo Graikijoje (23,4 procento) ir Ispanijoje (19,2 procento).
Per metus bedarbystė sumažėjo net dvidešimt keturiose Europos sąjungos šalyse, Italijoje šis rodiklis nepakito, na o prieaugis fiksuotas Estijoje (nuo 5,7 iki 7,2 procento), Danijoje (nuo 6 iki 6,5 procento) ir Austrijoje (nuo 5,8 iki 5,9 procento). Tuo tarpu labiausiai per minimą laikotarpį šis rodiklis smuko Kroatijoje (nuo 16,1 iki 12,7 procento), Ispanijoje (nuo 21,2 iki 19,2 procento) bei Slovakijoje, kur bedarbystė krito nuo 11,1 iki 9,1 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai remiantis Eurostat duomenimis per spalį euro zonoje jis nepakito ir sudarė 20,7 procento, kai prieš metus siekė 22,2 procento, Europos sąjungoje irgi nepakito ir siekė 18,4 procento, o prieš metus - 19,9 procento. Lietuvoje per minimą mėnesį jaunimo bedarbystė sumažėjo vienu procentu iki 12,7 procento, kai prieš metus siekė 14,1 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių spalį mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe fiksuota Vokietijoje, kur ji sudarė 6,9 procento, na o didžiausia Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje (46,5 procento), Ispanijoje (43,6 procento) ir Italijoje, kur sudarė 36,4 procento.
Minimą mėnesį euro zonoje bedarbystė smuktelėjo nuo 9,9 iki 9,8 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų liepos. Prieš metus ji sudarė 10,6 procento. Europos sąjungoje spalį bedarbystė krito nuo 8,4 iki 8,3 procento, t.y. iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų vasario. Praėjusių metų tą patį mėnesį šis rodiklis siekė 9,1 procento.
Lietuvoje per antrą šių metų rudens mėnesį bedarbystė kaip buvo minėta išliko nepakitusi ir sudarė 7,6 procento, kai prieš metus ji siekė 8,9 procento.
Spalį Europos sąjungoje darbo neturėjo iš viso 20.448 milijonai žmonių, iš kurių 15.908 mln. euro zonoje, o mūsų šalyje bedarbių remiantis Eurostat duomenimis buvo 112 tūkstančių. Palyginus su ankstesniu mėnesiu, jų skaičius Europos sąjungoje krito 190 tūkstančių, euro zonoje - 178 tūkstančiais, tuo tarpu Lietuvoje pakilo vienu tūkstančiu.
Per metus bedarbių skaičius euro zonoje krito 1.124 mln. žmonių, Europos sąjungoje - 1.782 milijonais, o mūsų šalyje sumažėjo aštuoniolika tūkstančių.
Per metus bedarbystė sumažėjo net dvidešimt keturiose Europos sąjungos šalyse, Italijoje šis rodiklis nepakito, na o prieaugis fiksuotas Estijoje (nuo 5,7 iki 7,2 procento), Danijoje (nuo 6 iki 6,5 procento) ir Austrijoje (nuo 5,8 iki 5,9 procento). Tuo tarpu labiausiai per minimą laikotarpį šis rodiklis smuko Kroatijoje (nuo 16,1 iki 12,7 procento), Ispanijoje (nuo 21,2 iki 19,2 procento) bei Slovakijoje, kur bedarbystė krito nuo 11,1 iki 9,1 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai remiantis Eurostat duomenimis per spalį euro zonoje jis nepakito ir sudarė 20,7 procento, kai prieš metus siekė 22,2 procento, Europos sąjungoje irgi nepakito ir siekė 18,4 procento, o prieš metus - 19,9 procento. Lietuvoje per minimą mėnesį jaunimo bedarbystė sumažėjo vienu procentu iki 12,7 procento, kai prieš metus siekė 14,1 procento.
Tarp Europos sąjungos šalių spalį mažiausia bedarbystė jaunimo tarpe fiksuota Vokietijoje, kur ji sudarė 6,9 procento, na o didžiausia Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje (46,5 procento), Ispanijoje (43,6 procento) ir Italijoje, kur sudarė 36,4 procento.