Šiandien Europos sąjungos statistikos departamentas Eurostat remdamasis pirminiais preliminariais duomenimis pranešė, kad per lapkritį euro zonoje dar labiau ūgtelėjo metinė infliacija. Ji didėja ketvirtą mėnesį iš eilės.
Lapkritį palyginus su spaliu, metinis vartotojų kainų indekso prieaugis ūgtelėjo nuo 0,5 iki 0,6 procento, kas atitiko ekonomistų prognozių vidurkį. Tuo tarpu prieš metus tą patį mėnesį euro zonoje metinė infliacija siekė vos 0,1 procento.
Metinė bazinė infliacija, kurią apskaičiuojant nėra atsižvelgiama į energijos išteklių, maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, ketvirtą mėnesį iš eilės išliko nepakitusi bei sudarė 0,8 procento. Šiuo atveju ekonomistai irgi prognozavo, jog šis rodiklis išliks stabilus. Prieš metus ji siekė 0,9 procento.
Per metus euro zonoje labiausiai pabrango paslaugos, tačiau jų kainų metinis prieaugis nekinta ketvirtą mėnesį iš eilės ir siekia 1,1 procento, kai praėjusių metų lapkritį jis sudarė 1,2 procento.
Metinis maisto, alkoholio ir tabako kainų prieaugis per trečiąjį rudens mėnesį ūgtelėjo nuo 0,4 iki 0,7 procento, ir tai buvo pagrindinė priežastis, kuri lapkritį lėmė metinės infliacijos padidėjimą, tiesa, prieš metus jis buvo daugiau nei dvigubai didesnis ir siekė 1,5 procento. Su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių metinis kainų prieaugis ketvirtą mėnesį iš eilės nepakito ir sudarė 0,3 procento, kai praėjusių metų lapkritį jis siekė 0,6 procento.
Tuo tarpu euro zonoje metinis energijos išteklių kainų nuosmukis mažėjęs tris mėnesius iš eilės, lapkritį kiek ūgtelėjo nuo 0,9 iki 1,1 procento, tačiau prieš metus jis buvo kur kas didesnis ir siekė net 7,3 procento.
Priminsime, kad Europos Centrinio banko nustatytas tikslinis metinės infliacijos euro zonoje lygis sudaro du procentus, tad dabartinis metinis vartotojų kainų indekso prieaugis vis dar išlieka per mažas.
Lapkritį palyginus su spaliu, metinis vartotojų kainų indekso prieaugis ūgtelėjo nuo 0,5 iki 0,6 procento, kas atitiko ekonomistų prognozių vidurkį. Tuo tarpu prieš metus tą patį mėnesį euro zonoje metinė infliacija siekė vos 0,1 procento.
Metinė bazinė infliacija, kurią apskaičiuojant nėra atsižvelgiama į energijos išteklių, maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, ketvirtą mėnesį iš eilės išliko nepakitusi bei sudarė 0,8 procento. Šiuo atveju ekonomistai irgi prognozavo, jog šis rodiklis išliks stabilus. Prieš metus ji siekė 0,9 procento.
Per metus euro zonoje labiausiai pabrango paslaugos, tačiau jų kainų metinis prieaugis nekinta ketvirtą mėnesį iš eilės ir siekia 1,1 procento, kai praėjusių metų lapkritį jis sudarė 1,2 procento.
Metinis maisto, alkoholio ir tabako kainų prieaugis per trečiąjį rudens mėnesį ūgtelėjo nuo 0,4 iki 0,7 procento, ir tai buvo pagrindinė priežastis, kuri lapkritį lėmė metinės infliacijos padidėjimą, tiesa, prieš metus jis buvo daugiau nei dvigubai didesnis ir siekė 1,5 procento. Su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių metinis kainų prieaugis ketvirtą mėnesį iš eilės nepakito ir sudarė 0,3 procento, kai praėjusių metų lapkritį jis siekė 0,6 procento.
Tuo tarpu euro zonoje metinis energijos išteklių kainų nuosmukis mažėjęs tris mėnesius iš eilės, lapkritį kiek ūgtelėjo nuo 0,9 iki 1,1 procento, tačiau prieš metus jis buvo kur kas didesnis ir siekė net 7,3 procento.
Priminsime, kad Europos Centrinio banko nustatytas tikslinis metinės infliacijos euro zonoje lygis sudaro du procentus, tad dabartinis metinis vartotojų kainų indekso prieaugis vis dar išlieka per mažas.