Autorius: traders.lt, Parašyta: 2016-09-21 21:29.
URL: https://www.traders.lt/page.php?id=23982
Praėjusią savaitę buvo apžvelgti į OMX Baltic Benchmark GI indeksą įeinančių įmonių ir bankų veiklos rezultatai, tačiau tradiciškai neignoruosime ir kitų akcinių bendrovių, kurių akcijomis prekiaujama Baltijos biržoje. Šioje apžvalgoje trumpai panagrinėsime prieš savaitę neapžvelgtų kompanijų finansinius veiklos rodiklius ir jų pokyčius.
Pabrėžiame, kad tiek pajamų pokyčiai, tiek EBITDA pelnų pokyčiai yra apskaičiuoti remiantis Baltijos šalių kompanijų pateiktomis oficialiomis finansinėmis ataskaitomis. Be to, šią apžvalgą išplėtėme ir papildomai pateikiame EBITDA maržas (lentelėje EM%), įsipareigojimų ir turto santykius (lentelėje Į/T) bei bendruosius likvidumus (BL).
Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad tarp apžvelgiamų įmonių savo ketvirčio ataskaitų nuo šių metų neskelbia Panevėžio Statybos Trestas, Linas ir Dvarčionių keramika. Tuo tarpu Invalda INVL, INVL Baltic Farmland, INVL Technology ir INVL Baltic Real Estate taip pat neskelbs ketvirčio ataskaitų ir praneš tik preliminarius neišsamius duomenis. Tad ten kur antras ketvirtis yra pateikti jų pirmojo šių metų pusmečio, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, veiklos rezultatų (pajamų ir EBITDA pelnų) pokyčiai procentais. Be to, apskaičiuojant Vilniaus baldų pajamų ir EBITDA pelno pokyčius vis dar buvo lyginama su ankstesniu ketvirčiu. Tuo tarpu Linas iki šiol vis dar nepaskelbė savo pirmojo šių metų pusmečio veiklos rezultatus.
Bent jau pažvelgus į praėjusio ketvirčio apžvelgiamų kompanijų bendras pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių medianas, matome daug žalios spalvos, tiesa, per pirmą ketvirtį irgi buvo tas pats, tik teigiami procentiniai pokyčiai buvo didesni. Tačiau prieš metus tiek bendros pajamų, tiek EBITDA pelnų pokyčių medianos buvo neigiamos, tad bet jau šiuo atveju pažanga matoma.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, keturiolikos šioje apžvalgoje figūruojančių bendrovių pajamos paaugo, na o likusių dešimties smuktelėjo. Per pirmą šių metų ketvirtį šis santykis siekė atitinkamai 15 ir 6, tuo tarpu prieš metus per antrą ketvirtį vienuolikos kompanijų minimas rodiklis paaugo, o dvylikos atveju smuktelėjo. Tad padėtis iš esmės nepakito.
EBITDA pelno prieaugiu per praėjusį ketvirtį, lyginant su praėjusių metų antruoju ketvirčiu, pasigirti gali dešimt bendrovių, tuo tarpu aštuonių atveju užfiksuotas šio rodiklio kritimas. Per pirmą šių metų ketvirtį tarp apžvelgiamų įmonių minimo pelno augimu pasižymėjo aštuonios, o septynios fiksavo jo kritimą. Prieš metus per antrą ketvirtį taip pat aštuonių kompanijų EBITDA pelnas paaugo, o didesniosios dalies atveju, t.y. dešimties įmonių šis rodiklis krito. Kalbant apie EBITDA pelno pokyčius, padėtis per antrą šių metų ketvirtį kiek pagerėjo.
Vertinant pramonės ir paslaugų šakių atstovių veiklos rezultatų pokyčių bendras medianas, lentelėje matome, kad pirmosios šakos atveju padėtis pagerėjo, tuo tarpu kalbant apie paslaugų įmones, tai bendra pajamų pokyčių mediana nors per praėjusį ketvirtį ir išliko teigiama, tačiau procentinis prieaugis jau buvo gerokai mažesnis nei ketvirtį prieš tai, bei mažesnis nei prieš metus per tą patį laikotarpį, o EBITDA pelnų pokyčių medianos atveju viskas iš esmės buvo atvirkščiai.
Kalbant apie atskirus sektorius, kurių atstovių daugiausiai tarp mūsų apžvelgiamų kompanijų, visų trijų, t.y. finansų, alkoholinių gėrimų gamintojų ir energetikos atstovių, bendros veiklos rezultatų pokyčių medianos procentine išraiška lyginant su pirmu ketvirčiu suprastėjo. Tas iš esmės, tik su kai kuriomis išlygomis, pasakytina ir lyginant su praėjusių metų antrojo ketvirčio atitinkamais rodikliais.
Šiojo apžvalgoje figūruojančios bendrovės iš Lietuvos, bent jau vertinant pagal medianinius pajamų ir EBITDA pelnų pokyčių rodiklius, per antrą šių metų ketvirtį pasirodė geriausiai tarp visų trijų Baltijos šalių. Ir kas svarbiausia, teigiama EBITDA pelnų pokyčių mediana procentine išraiška buvo pastebimai didesnė už pajamų, o tai pozityvu. Tiesa, patys teigiami procentiniai pokyčiai bent jau lyginant su ankstesniu ketvirčiu, susitraukė, tačiau lyginant su praėjusių metų antrojo ketvirčio rodikliais, pastebimai padidėjo. Prasčiausiai per praėjusį ketvirtį pagal medianinius veiklos rezultatų pokyčius pasirodė Latvijos įmonės, kurių tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų pokyčių medianos buvo neigiamos, ir šie neigiami rodikliai bent jau lyginant su pirmu ketvirčiu, dar labiau išsipūtė, o tai negatyvu.
Laikas pereiti prie atskirų įmonių, kurias mes šiuo atveju nagrinėjame. Taigi, per praėjusį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pastebimai savo veiklos rezultatus pagerino net keletas įmonių, t.y. LITGRID, Utenos trikotažas, Amber Grid, Vilniaus degtinė ir Ekspress Grupp. Daugeliu atveju, tai nutiko dėl optimizuotų išlaidų ir efektyvesnės pačios veiklos. Iš viso tiek pajamų, tiek EBITDA pelnų prieaugiu gali pasigirti septynios bendrovės, o veiklos rezultatų kritimas fiksuotas keturiais atvejais. Labiausiai pajamos ir EBITDA pelnas dėl nepalankių veiklos sąlygų Rusijoje, krito pas statybos milžiną Panevėžio Statybos Trestą. Be to, kompanija iš Estijos Skano Group bei dar viena statybų sektoriaus atstovė, tiesa, šįkart iš Latvijos Latvijas tilti, irgi pasižymėjo didesniais pajamų ir pelnų kritimais.
Per praėjusį ketvirtį, palyginus su ankstesniu ketvirčiu, ūgtelėjo bendra EBITDA maržų mediana. Ta pati tendencija fiksuota ir pramonės įmonių atveju, bei kalbant apie Latvijos įmonių bendrą EBITDA maržų medianą. Visai kitais atvejais fiksuotas kritimas. Tarp kompanijų per minimą laikotarpį dvylikoje atveju fiksuotas šios maržos augimas, o dvigubai mažiau buvo tų įmonių, kur užfiksuotas šio rodiklio kritimas. Tačiau tuo pačiu verta pabrėžti, kad toks palyginimas dėl sezoninio veiksnio nėra iki galo tikslus. Didžiausiu EBITDA pelningumu gali pasigirti INVL Baltic Farmland, Amber Grid, INVL Baltic Real Estate ir Lietuvos energijos gamyba. Mažiausias šis rodiklis per praėjusį ketvirtį buvo pas Skano Group, Panevėžio Statybos Trestą. Neigiama EBITDA marža pasižymėjo Kauno energija, Invalda INVL ir nekilnojamo turto projektų plėtotoja iš Estijos Arco Vara.
Bendrojo likvidumo rodikliu atveju, kalbant apie bendrą medianinį, bent jau lyginant su OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių atitinkamu rodikliu, jis per praėjusį ketvirtį buvo mažesnis. Didžiausiu minimu rodikliu pažymi paslaugų šakos narės ir finansų bei energetikos sektoriaus atstovės, o tarp trijų Baltijos šalių, bent jau praėjusį ketvirtį aukščiausiu bendrojo likvidumo medianiniu rodikliu pažymėjo Estijos įmonės. Tarp apžvelgiamų bendrovių didžiausiu minimu rodikliu bent jau praėjusį ketvirtį galėjo pasigirti INVL Technology, Trigon Property Development, Invalda INVL ir Latvijas balzams. Tuo tarpu Dvarčionių keramikos, Energijos Skirstymo Operatoriaus, Ditton pievadkezu rūpnica, Gubernijos, INVL Baltic Real Estate ir LITGRID atvejais bent praėjusio ketvirčio pabaigoje trumpalaikiai įsipareigojimai viršijo trumpalaikį turtą.
Tradiciškai šioje apžvalgoje apžvelgiamų įmonių, kurių daugelio akcijos nėra itin likvidžios bei jomis nėra aktyviai prekiaujama, bendri rinkos vertės (P/E, P/BV ir P/S) rodikliai yra žemi ir iš esmės mažesni nei OMX Baltic Benchmark GI indekso atstovių atveju. Pramonės įmonių minimi rodikliai yra žemesni už paslaugų atstovių, be to, alkoholio gamintojų rinkos vertės bendri medianiniai rodikliai yra lygiai taip pat tokie pat kuklūs kaip ir pramonės bendrovių. Tarp trijų Baltijos šalių žemiausiais P/E, P/BV ir P/S rodikliais pasižymi Latvijos įmonės.
Nuo šių metų pradžios didesniosios dalies, t.y. penkiolikos įmonių akcijos pabrango, na o likusių vienuolikos atpigo. Tad nenuostabu, jog bendra akcijų kainų pokyčių mediana yra teigiama, tiesa, kiek mažesnė nei buvusi per visus praėjusius metus, kuomet trylikos įmonių akcijų vertė pakilo, o vienuolikos krito. Labiausiai pabrango pramonės šakos atstovių, o ypač alkoholinių gėrimų gamintojų akcijos. Paslaugų bendrovių bendra akcijų kainų pokyčių mediana bent dabartiniu laikotarpiu yra neigiama, kaip ir Estijos įmonių, kurios nagrinėjamos šioje apžvalgoje, atveju. Tarp trijų Baltijos šalių bent šiame etape labiausiai pabrango Latvijos kompanijų akcijos, tiesa, Lietuvos įmonės pagal šį rodiklį nedaug atsilieka.
Daugiausiai, t.y. net 165,3 procento šiais metais pašoko Gubernija rinkos vertė, o Latvijas tilti akcijos pabrango net 140,8 procento. Be to, taip pat įspūdingai apie septyniasdešimt procentų pabrango ir Utenos trikotažo bei INVL Baltic Real Estate akcijos. Didžiausia autsaiderė bent dabartiniame etape tarp nagrinėjamų įmonių yra Skano Group, kurios rinkos vertė nuo metų pradžios smuktelėjo 27,8 procento. Virš dešimt procentų atpigo Ditton pievadkezu rūpnica ir INVL Technology nuosavybės vertybiniai popieriai. Tuo pačiu dar kartą pabrėžiame, kad daugelio šioje apžvalgoje apžvelgiamų kompanijų akcijos yra mažiau likvidžios, ar itin nelikvidžios, tad joms būdingas didelis kainų svyravimas.
OMX Vilnius indeksas dar labiau palypėjo link absoliučiai aukščiausio savo vertės lygio, kuris buvo pasiektas dar prieš 2008 metais kilusią pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę, t.y. 2007 metų spalį, kuomet jo vertė buvo pakilusi iki 591,44 punktų. Tikėtina, jog su laiku bus pabandyta bent jau pakilti iki šio rekordinio lygio. Dabartinė indekso reikšmė sudaro 539,79 punktus.
OMX Tallinn indeksas vis dar išlieka ilgalaikiame pakilimo kanale bei jau penkis mėnesius iš eilės yra įstrigęs ties tūkstančių punktų riba, t.y. svyruoja aplink ją. Liepą buvęs mėginimas pakilti iki aukščiausios šio indekso visų laikų pasiektos vertės, t.y. 1042,95 punktų, kuri buvo užfiksuota 2007 metų vasario šeštą dieną, nepavyko. Po pakilimo iki 1024,39 punktų OMX Tallinn indeksas pasikoregavo žemyn ir jau yra nukritęs žemiau psichologiškai svarbios tūkstančio punktų ribos, t.y. dabartinė jo reikšmė siekia 993,49 punktus. Labai svarbus momentas, ir tuo pačiu negalima atmesti jokio tolesnių įvykių scenarijaus.
OMX Riga indeksas po tam tikro savotiško konsolidacijos periodo ir gan didelio susvyravimo, kurį iš esmės lėmė Latvijas gaze akcijų pigimas, taip pat pajudėjo link visų laikų rekordinės savo vertės, kuri kaip ir OMX Vilnius indekso atveju buvo pasiekta 2007 metų spalį bei sudarė 764,5 punktus. Dabartinė jo reikšmė siekia 696,09 punktus.
Nuorodą į pirmąją Baltijos akcijų rinkos apžvalgos dalį