versija spausdinimui
(0)
Nors laikyti pinigus indėlių sąskaitose šiuo metu nepelninga, bet indėlių nuolat daugėja. Sparčiau didėja santaupos tų gyventojų, kurie ir taip jau yra sukaupę nemažai lėšų. Didelių indėlių savininkai – dažnai vyresnio amžiaus žmonės, atsargūs, linkę turėti daugiau santaupų ir laikyti jas kaip saugų, likvidų turtą. Dėl to indėlių vertė ir toliau neturėtų mažėti. Kita vertus, vartojimo mastą didins tie, kas santaupoms teikia mažesnę reikšmę, rašoma naujausioje SEB banko parengtoje namų ūkių finansų apžvalgoje.
Namų ūkių indėlių vertė pirmo 2016 m. ketvirčio pabaigoje buvo 400 mln. Eur, arba 4 proc. didesnė negu prieš metus. Nors terminuotųjų indėlių vertė sumažėjo (583 mln. Eur), bet padaugėjo neterminuotųjų indėlių (928 mln. Eur). Indėlių didėjimo tendencija, nors palūkanos mažėja, pastebima ir daugelyje kitų Europos šalių. Remiantis Europos Centrinio Banko duomenimis, nuo 2015 m. kovo iki 2016 m. kovo iš euro zonos šalių namų ūkių indėlių vertė sumažėjo tik Graikijoje (14 proc.), o sparčiausiai namų ūkių indėlių vertė išaugo Suomijoje (19,3 proc.).
„Nors indėlių vertės didėjimas gali rodyti, kad didėja gyventojų pajamos, tačiau šiuo metu indėlių didėjimo tendencijos ekonomistų nedžiugina: vadinasi, gyventojai neskuba leisti santaupų ir nedidina vartojimo masto, taigi nepadeda atgaivinti ekonomikos augimo tiek, kiek galėtų“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Labiausiai auga didelės vertės indėliai
„Remiantis SEB banko duomenimis, šiuo metu didesni negu 15 tūkst. Eur indėliai pagal vertę sudaro šiek tiek daugiau negu pusę (53 proc.) visų indėlių. Per metus didelių indėlių vertė padidėjo maždaug penktadaliu. Vadinasi, indėlius toliau kaupia tie, kas ir taip yra nemažai sukaupę“, - sako J. Varanauskienė.
Mažesnių indėlių turėtojų santaupų, laikomų banke, vertė arba nepakito (indėlių, kurių vertė nuo 3 tūkst. iki 15 tūkst. Eur), arba šiek tiek sumažėjo (indėlių, kurių vertė nuo 500 iki 3 tūkst. Eur).
Pasak šeimos finansų ekspertės, kone kas antras žmogus, sukaupęs daugiau kaip 15 tūkst. Eur, yra vyresnis negu 54 metų. Vyresni žmonės yra atsargesni, nenori rizikuoti likti be santaupų ar kad jos sumažėtų. Apie mažesnį didelių indėlių savininkų norą rizikuoti galima spręsti ir pagal tai, kokią dalį jų finansinio turto, laikomo banke, sudaro indėliai: 90 proc., palyginti su 76 proc. mažesnių indėlių turėtojų dalimi.
„Mokslinė teorija teigia, kad jei didžiausia turto dalis priklauso atsargiems, nenorintiems rizikuoti žmonėms, kuriems svarbiau ne pelningumas, o saugumas, nėra pagrindo tikėtis, kad didės palūkanos – kadangi saugių, stabilių turto saugojimo priemonių paklausa nemažėja, nors jų pelningumas ir nedidelis. Panašu, kad tokia padėtis susiklostė daugelyje Europos šalių“, - sako J. Varanauskienė.
Vartojimo mastą didins tie, kieno santaupos yra vidutinės ar mažesnės
„Mažesnių indėlių turėtojai turbūt santaupoms teikia mažesnę reikšmę ir yra labiau linkę gaunamas pajamas leisti vartojimo reikmėms, o ne taupyti. Todėl galima tikėtis, kad, didėjant mažesnes santaupas turinčių gyventojų pajamoms, bent jau artimiausiu metu labiau didės jų išlaidos vartojimo reikmėms, o ne santaupos“, - teigia J. Varanauskienė.
Namų ūkių indėlių vertė pirmo 2016 m. ketvirčio pabaigoje buvo 400 mln. Eur, arba 4 proc. didesnė negu prieš metus. Nors terminuotųjų indėlių vertė sumažėjo (583 mln. Eur), bet padaugėjo neterminuotųjų indėlių (928 mln. Eur). Indėlių didėjimo tendencija, nors palūkanos mažėja, pastebima ir daugelyje kitų Europos šalių. Remiantis Europos Centrinio Banko duomenimis, nuo 2015 m. kovo iki 2016 m. kovo iš euro zonos šalių namų ūkių indėlių vertė sumažėjo tik Graikijoje (14 proc.), o sparčiausiai namų ūkių indėlių vertė išaugo Suomijoje (19,3 proc.).
„Nors indėlių vertės didėjimas gali rodyti, kad didėja gyventojų pajamos, tačiau šiuo metu indėlių didėjimo tendencijos ekonomistų nedžiugina: vadinasi, gyventojai neskuba leisti santaupų ir nedidina vartojimo masto, taigi nepadeda atgaivinti ekonomikos augimo tiek, kiek galėtų“, - sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Labiausiai auga didelės vertės indėliai
„Remiantis SEB banko duomenimis, šiuo metu didesni negu 15 tūkst. Eur indėliai pagal vertę sudaro šiek tiek daugiau negu pusę (53 proc.) visų indėlių. Per metus didelių indėlių vertė padidėjo maždaug penktadaliu. Vadinasi, indėlius toliau kaupia tie, kas ir taip yra nemažai sukaupę“, - sako J. Varanauskienė.
Mažesnių indėlių turėtojų santaupų, laikomų banke, vertė arba nepakito (indėlių, kurių vertė nuo 3 tūkst. iki 15 tūkst. Eur), arba šiek tiek sumažėjo (indėlių, kurių vertė nuo 500 iki 3 tūkst. Eur).
Pasak šeimos finansų ekspertės, kone kas antras žmogus, sukaupęs daugiau kaip 15 tūkst. Eur, yra vyresnis negu 54 metų. Vyresni žmonės yra atsargesni, nenori rizikuoti likti be santaupų ar kad jos sumažėtų. Apie mažesnį didelių indėlių savininkų norą rizikuoti galima spręsti ir pagal tai, kokią dalį jų finansinio turto, laikomo banke, sudaro indėliai: 90 proc., palyginti su 76 proc. mažesnių indėlių turėtojų dalimi.
„Mokslinė teorija teigia, kad jei didžiausia turto dalis priklauso atsargiems, nenorintiems rizikuoti žmonėms, kuriems svarbiau ne pelningumas, o saugumas, nėra pagrindo tikėtis, kad didės palūkanos – kadangi saugių, stabilių turto saugojimo priemonių paklausa nemažėja, nors jų pelningumas ir nedidelis. Panašu, kad tokia padėtis susiklostė daugelyje Europos šalių“, - sako J. Varanauskienė.
Vartojimo mastą didins tie, kieno santaupos yra vidutinės ar mažesnės
„Mažesnių indėlių turėtojai turbūt santaupoms teikia mažesnę reikšmę ir yra labiau linkę gaunamas pajamas leisti vartojimo reikmėms, o ne taupyti. Todėl galima tikėtis, kad, didėjant mažesnes santaupas turinčių gyventojų pajamoms, bent jau artimiausiu metu labiau didės jų išlaidos vartojimo reikmėms, o ne santaupos“, - teigia J. Varanauskienė.