versija spausdinimui
(0)
Balandžio mėnesį, remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, tiek Europos sąjungoje, tiek mūsų šalyje sumažėjo bedarbystė, tuo tarpu euro zonoje šis rodiklis išliko nepakitęs.
Per antrą šių metų pavasario mėnesį, palyginus su kovu, Europos sąjungoje bedarbystė smuktelėjo nuo 8,8 iki 8,7 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų balandžio mėnesio. Lietuvoje šis rodiklis smuktelėjo nuo 8,4 iki 8,2 procento. Tuo tarpu euro zonoje, kaip ir prognozavo ekonomistai, bedarbystė balandį išliko nepakitusi bei sudarė 10,2 procento.
Prieš metus bedarbystės rodiklis euro zonoje siekė vienuolika procentų, Europos sąjungoje - 9,6 procento, o mūsų šalyje sudarė 9,4 procento.
Balandį Europos sąjungoje darbo neturėjo 21.224 milijonai asmenų iš kurių 16.420 milijonai euro zonoje. Lietuvoje minimą mėnesį remiantis Eurostat duomenimis buvo 121 tūkstantis bedarbių. Palyginus su kovu, bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 106 tūkstančiais, euro zonoje - 63 tūkstančiais, o mūsų šalyje jų skaičius krito trim tūkstančiais.
Tuo tarpu metus bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 2.096 milijonais žmonių, euro zonoje - 1.309 milijonais, o Lietuvoje smuktelėjo septyniolika tūkstančių asmenų.
Per antrą šių metų pavasario mėnesį tarp Europos sąjungos šalių mažiausia bedarbystė užfiksuota Čekijoje (4,1 procento), Vokietijoje (4,2 procento) bei Maltoje, kur ji sudarė 4,3 procento. Didžiausia ji ir toliau išlieka Pietų Europos šalyse, t.y. Graikijoje sudaro 24,2 procento, o Ispanijoje siekia 20,1 procento.
Per metus net dvidešimt penkiose Europos sąjungos šalyse bedarbystės rodiklis smuktelėjo, Belgijoje nepakito, na o padidėjo tik Estijoje (nuo 6,7 iki 6,8) bei Latvijoje, kur paaugo nuo 9,5 iki 9,6 procento. Sparčiausiai per minimą laikotarpį ji smuktelėjo Kipre (nuo 15,7 iki 11,6 procento), Bulgarijoje (nuo 10 iki 7,1 procento) ir Ispanijoje, kur krito nuo 22,7 iki 20,1 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai per balandį euro zonoje jis smuktelėjo nuo 21,4 iki 21,1 procento, Europos sąjungoje - nuo 19 iki 18,8 procento, o mūsų šalyje krito nuo 14,2 iki 13,8 procento. Prieš metus jaunimo nedarbo lygis euro zonoje sudarė 22,5 procento, Europos sąjungoje - 20,7 procento, o Lietuvoje siekė 17,4 procento.
Mažiausias nedarbo lygis jaunimo tarpe yra Vokietijoje (7 procentai), Maltoje (8,9 procento) bei Čekijoje, kur jis siekia 9,5 procento. Didžiausias šis rodiklis yra Graikijoje (51,4 procento), Ispanijoje (45 procento), Kroatijoje (38,9 procento) bei Italijoje, kur sudaro 36,9 procento.
Per antrą šių metų pavasario mėnesį, palyginus su kovu, Europos sąjungoje bedarbystė smuktelėjo nuo 8,8 iki 8,7 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2009 metų balandžio mėnesio. Lietuvoje šis rodiklis smuktelėjo nuo 8,4 iki 8,2 procento. Tuo tarpu euro zonoje, kaip ir prognozavo ekonomistai, bedarbystė balandį išliko nepakitusi bei sudarė 10,2 procento.
Prieš metus bedarbystės rodiklis euro zonoje siekė vienuolika procentų, Europos sąjungoje - 9,6 procento, o mūsų šalyje sudarė 9,4 procento.
Balandį Europos sąjungoje darbo neturėjo 21.224 milijonai asmenų iš kurių 16.420 milijonai euro zonoje. Lietuvoje minimą mėnesį remiantis Eurostat duomenimis buvo 121 tūkstantis bedarbių. Palyginus su kovu, bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 106 tūkstančiais, euro zonoje - 63 tūkstančiais, o mūsų šalyje jų skaičius krito trim tūkstančiais.
Tuo tarpu metus bedarbių skaičius Europos sąjungoje sumažėjo 2.096 milijonais žmonių, euro zonoje - 1.309 milijonais, o Lietuvoje smuktelėjo septyniolika tūkstančių asmenų.
Per metus net dvidešimt penkiose Europos sąjungos šalyse bedarbystės rodiklis smuktelėjo, Belgijoje nepakito, na o padidėjo tik Estijoje (nuo 6,7 iki 6,8) bei Latvijoje, kur paaugo nuo 9,5 iki 9,6 procento. Sparčiausiai per minimą laikotarpį ji smuktelėjo Kipre (nuo 15,7 iki 11,6 procento), Bulgarijoje (nuo 10 iki 7,1 procento) ir Ispanijoje, kur krito nuo 22,7 iki 20,1 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbą, tai per balandį euro zonoje jis smuktelėjo nuo 21,4 iki 21,1 procento, Europos sąjungoje - nuo 19 iki 18,8 procento, o mūsų šalyje krito nuo 14,2 iki 13,8 procento. Prieš metus jaunimo nedarbo lygis euro zonoje sudarė 22,5 procento, Europos sąjungoje - 20,7 procento, o Lietuvoje siekė 17,4 procento.
Mažiausias nedarbo lygis jaunimo tarpe yra Vokietijoje (7 procentai), Maltoje (8,9 procento) bei Čekijoje, kur jis siekia 9,5 procento. Didžiausias šis rodiklis yra Graikijoje (51,4 procento), Ispanijoje (45 procento), Kroatijoje (38,9 procento) bei Italijoje, kur sudaro 36,9 procento.