versija spausdinimui
(0)
Prasidedanti vasara kelia klausimų ir poilsiautojams, ir verslininkams. Pirmiesiems – kur leisti atostogas? Antriesiems – ką pasirinks poilsiautojai? Kokie orai ir atitinkamai klientų srautai bei pajamos laukia šį sezoną?
Nors turizmo, apgyvendinimo ar viešojo maitinimo versle sezoniniai svyravimai itin juntami, ne tiek jau daug įmonių tokių svyravimų nepatiria visiškai. Šventiniai prekybos pikai ir vėlesni atoslūgiai, verslo paslaugų sektoriaus pavasario ir rudens įtampa bei štilis vasaros atostogų laikotarpiu, netgi elektros energijos vartojimo svyravimai kiekvieną parą – dauguma veiklos paklūsta įvairiems dėsniams ir ciklams. Tačiau šįsyk pakalbėkime apie verslą, kuriam sezoniškumas turi didžiausią įtaką.
Kuo trumpesnis sezonas, tuo mažiau erdvės klaidoms
Kad būtų paprasčiau aptarti sezoninio verslo ypatumus ir iššūkius, galima išskirti tris sezoninio verslo tipus.
Pirmasis – tai vieno sezono laikinas verslas. Jo pavyzdys − greitojo maitinimo įstaiga ar kavinė kurorte. Kelis mėnesius per metus vyksta intensyvi prekyba, o sezonui pasibaigus jokia veikla netęsiama. Antrasis tipas – vieno sezono nelaikinas verslas. Didžioji prekyba vyksta mėnesį ar kelis, likusius metus veiklos būna kur kas mažiau, tačiau ji nenutrūksta visiškai. Piko metu pasamdžiusi daugiau darbuotojų ir įsteigusi prekybos taškų sezonui pasibaigus tokia bendrovė gerokai sulėtina apsukas – joje lieka keli žmonės, kurie parduoda produktus ar teikia paslaugas, ruošiasi kitam sezonui.
Galiausiai, trečio tipo įmonės – tai dviejų ar daugiau sezonų verslas, veikiantis ištisus metus. Tokio verslo pavyzdys galėtų būti padangomis prekiaujanti įmonė, kuri šaltuoju laikotarpiu prekiauja žieminėmis, o pavasarį – vasarinėmis padangomis.
Visų trijų tipų verslas susiduria su panašiais iššūkiais, kuriuos būtina valdyti. Svarbu aiškiai apibrėžti sezoną ir jo trukmę, atitinkamai planuoti pardavimą, valdyti personalą ir atsargas, kontroliuoti sąnaudas ir laikytis finansinės disciplinos, švelninti sezoniškumo įtaką įkuriant kitokį verslą, įgyvendinant projektus.
Įvairių įmonių iššūkių mastas gali skirtis, bet praktika rodo, kad kuo veikla arčiau pirmojo tipo (vieno sezono laikino verslo), tuo skaudesnių pasekmių gali turėti veiklos klaidos. Ir priešingai, dviejų ir daugiau sezonų verslas yra gerokai atlaidesnis. Vis dėlto visų trijų tipų įmonėms derėtų atkreipti dėmesį į kelis svarbius principus.
Skubėkite lėtai
Neretai verslininkai pervertina savo galimybes ir skuba prisiimti įsipareigojimus gerai neapgalvoję, ar sugebės juos vykdyti. Štai verslininkui atrodo, kad metus ar dvejus jam sekasi visai neblogai. Tada jis nutaria, kad jo verslas − ilgalaikis, konkurencingas, ir nutaria diversifikuoti veiklą arba plėstis, prisiimdamas finansinių įsipareigojimų.
Tačiau imantis plėtros būtina žvelgti gerokai plačiau. Atlikite išsamią analizę ir nesivadovaukite metų ar dvejų patirtimi – juk įsipareigojimus ketinate prisiimti penkeriems, dešimčiai metų ar ir dar ilgesniam laikui. Svarbu įsitikinti, kad ne tik kitąmet, bet ir ateinančius penkerius metus įmonė liks konkurencinga, gaus pajamų, galėsite grąžinti paskolas.
Pasirūpinkite apsaugine pagalve
Kuo labiau verslas priklauso nuo sezoninių svyravimų ir kuo pikų mažiau, tuo labiau patartina jį finansuoti nuosavais, o ne skolintais pinigais. Dviejų ar daugiau sezonų įmonė gali veikti ir savo, ir tiekėjų lėšomis, atidėdama mokėjimo terminus, ir bankų kreditais, dalį jų padengdama pasibaigus palankiam sezonui. Be abejo, jei sezonas nebuvo geras, liko daug neparduotų prekių ir didelė dalis nuosavo kapitalo tapo įšaldyta dėl nelikvidžių atsargų, pritraukti lėšų vėlesniam veiklos pikui gali būti gerokai sunkiau. Į tai būtina atsižvelgti, bet tokio tipo verslas bent jau turi galimybę „atsigriebti“ kito sezono metu.
Vieno sezono nelaikina įmonė veiklą dar labiau turėtų stengtis finansuoti nuosavomis lėšomis, prireikus pasinaudodama trumpalaikiais sezoniniais bankų kreditais. Juos būtina padengti pasibaigus palankiam sezonui.
Vieno sezono laikino tipo verslas pirmiausiai turėtų būti finansuojamas nuosavu kapitalu. Juk sezonui pasibaigus negalite likti skolingi – būtina atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais, kreditoriais, sumokėti už patalpų nuomą, mokesčius ir pan. Jei verslininkui nepasisekė, liko skolų, pavyzdžiui, orai vasarą buvo blogi ir į kurortą atvyko gerokai mažiau poilsiautojų, negu tikėtasi, kyla didelė grėsmė, kad kitais metais įmonė tiesiog nebeveiks, negaudama patalpų, prekių ar nesurinkusi darbuotojų. Taigi priesakas labai paprastas − kuo verslas labiau priklauso nuo vieno sezono, tuo didesnę apsauginę pagalvę būtina turėti. Ir nuosavas kapitalas, ir kartu vykdoma kitokia veikla galėtų būti tokios apsaugos priemonės.
Devyniskart pamatuok
Taigi planuojantiems imtis sezoninio verslo ar jį plečiantiems svarbu atsiminti seną priežodį: „Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk“. Vienas ar keli sėkmingi sezonai dar nebūtinai reiškia, kad taip bus ir toliau. Užuot puolę galvotrūkčiais ieškoti lėšų plėtrai, pirmiau įsitikinkite, kad veiklą galėsite tęsti bent kelerius artimiausius metus, kad turite patikimus partnerius, tiekėjus.
Atminkite - optimizmas yra sveika sielai. Tai puiki savybė, skatinanti iniciatyvą ir kūrybingumą. Tačiau realizmas kartais yra labai sveika piniginei.
SEB banko Finansavimo paslaugų departamento direktorius Vaidas Žagūnis
Nors turizmo, apgyvendinimo ar viešojo maitinimo versle sezoniniai svyravimai itin juntami, ne tiek jau daug įmonių tokių svyravimų nepatiria visiškai. Šventiniai prekybos pikai ir vėlesni atoslūgiai, verslo paslaugų sektoriaus pavasario ir rudens įtampa bei štilis vasaros atostogų laikotarpiu, netgi elektros energijos vartojimo svyravimai kiekvieną parą – dauguma veiklos paklūsta įvairiems dėsniams ir ciklams. Tačiau šįsyk pakalbėkime apie verslą, kuriam sezoniškumas turi didžiausią įtaką.
Kuo trumpesnis sezonas, tuo mažiau erdvės klaidoms
Kad būtų paprasčiau aptarti sezoninio verslo ypatumus ir iššūkius, galima išskirti tris sezoninio verslo tipus.
Pirmasis – tai vieno sezono laikinas verslas. Jo pavyzdys − greitojo maitinimo įstaiga ar kavinė kurorte. Kelis mėnesius per metus vyksta intensyvi prekyba, o sezonui pasibaigus jokia veikla netęsiama. Antrasis tipas – vieno sezono nelaikinas verslas. Didžioji prekyba vyksta mėnesį ar kelis, likusius metus veiklos būna kur kas mažiau, tačiau ji nenutrūksta visiškai. Piko metu pasamdžiusi daugiau darbuotojų ir įsteigusi prekybos taškų sezonui pasibaigus tokia bendrovė gerokai sulėtina apsukas – joje lieka keli žmonės, kurie parduoda produktus ar teikia paslaugas, ruošiasi kitam sezonui.
Galiausiai, trečio tipo įmonės – tai dviejų ar daugiau sezonų verslas, veikiantis ištisus metus. Tokio verslo pavyzdys galėtų būti padangomis prekiaujanti įmonė, kuri šaltuoju laikotarpiu prekiauja žieminėmis, o pavasarį – vasarinėmis padangomis.
Visų trijų tipų verslas susiduria su panašiais iššūkiais, kuriuos būtina valdyti. Svarbu aiškiai apibrėžti sezoną ir jo trukmę, atitinkamai planuoti pardavimą, valdyti personalą ir atsargas, kontroliuoti sąnaudas ir laikytis finansinės disciplinos, švelninti sezoniškumo įtaką įkuriant kitokį verslą, įgyvendinant projektus.
Įvairių įmonių iššūkių mastas gali skirtis, bet praktika rodo, kad kuo veikla arčiau pirmojo tipo (vieno sezono laikino verslo), tuo skaudesnių pasekmių gali turėti veiklos klaidos. Ir priešingai, dviejų ir daugiau sezonų verslas yra gerokai atlaidesnis. Vis dėlto visų trijų tipų įmonėms derėtų atkreipti dėmesį į kelis svarbius principus.
Skubėkite lėtai
Neretai verslininkai pervertina savo galimybes ir skuba prisiimti įsipareigojimus gerai neapgalvoję, ar sugebės juos vykdyti. Štai verslininkui atrodo, kad metus ar dvejus jam sekasi visai neblogai. Tada jis nutaria, kad jo verslas − ilgalaikis, konkurencingas, ir nutaria diversifikuoti veiklą arba plėstis, prisiimdamas finansinių įsipareigojimų.
Tačiau imantis plėtros būtina žvelgti gerokai plačiau. Atlikite išsamią analizę ir nesivadovaukite metų ar dvejų patirtimi – juk įsipareigojimus ketinate prisiimti penkeriems, dešimčiai metų ar ir dar ilgesniam laikui. Svarbu įsitikinti, kad ne tik kitąmet, bet ir ateinančius penkerius metus įmonė liks konkurencinga, gaus pajamų, galėsite grąžinti paskolas.
Pasirūpinkite apsaugine pagalve
Kuo labiau verslas priklauso nuo sezoninių svyravimų ir kuo pikų mažiau, tuo labiau patartina jį finansuoti nuosavais, o ne skolintais pinigais. Dviejų ar daugiau sezonų įmonė gali veikti ir savo, ir tiekėjų lėšomis, atidėdama mokėjimo terminus, ir bankų kreditais, dalį jų padengdama pasibaigus palankiam sezonui. Be abejo, jei sezonas nebuvo geras, liko daug neparduotų prekių ir didelė dalis nuosavo kapitalo tapo įšaldyta dėl nelikvidžių atsargų, pritraukti lėšų vėlesniam veiklos pikui gali būti gerokai sunkiau. Į tai būtina atsižvelgti, bet tokio tipo verslas bent jau turi galimybę „atsigriebti“ kito sezono metu.
Vieno sezono nelaikina įmonė veiklą dar labiau turėtų stengtis finansuoti nuosavomis lėšomis, prireikus pasinaudodama trumpalaikiais sezoniniais bankų kreditais. Juos būtina padengti pasibaigus palankiam sezonui.
Vieno sezono laikino tipo verslas pirmiausiai turėtų būti finansuojamas nuosavu kapitalu. Juk sezonui pasibaigus negalite likti skolingi – būtina atsiskaityti su darbuotojais, tiekėjais, kreditoriais, sumokėti už patalpų nuomą, mokesčius ir pan. Jei verslininkui nepasisekė, liko skolų, pavyzdžiui, orai vasarą buvo blogi ir į kurortą atvyko gerokai mažiau poilsiautojų, negu tikėtasi, kyla didelė grėsmė, kad kitais metais įmonė tiesiog nebeveiks, negaudama patalpų, prekių ar nesurinkusi darbuotojų. Taigi priesakas labai paprastas − kuo verslas labiau priklauso nuo vieno sezono, tuo didesnę apsauginę pagalvę būtina turėti. Ir nuosavas kapitalas, ir kartu vykdoma kitokia veikla galėtų būti tokios apsaugos priemonės.
Devyniskart pamatuok
Taigi planuojantiems imtis sezoninio verslo ar jį plečiantiems svarbu atsiminti seną priežodį: „Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk“. Vienas ar keli sėkmingi sezonai dar nebūtinai reiškia, kad taip bus ir toliau. Užuot puolę galvotrūkčiais ieškoti lėšų plėtrai, pirmiau įsitikinkite, kad veiklą galėsite tęsti bent kelerius artimiausius metus, kad turite patikimus partnerius, tiekėjus.
Atminkite - optimizmas yra sveika sielai. Tai puiki savybė, skatinanti iniciatyvą ir kūrybingumą. Tačiau realizmas kartais yra labai sveika piniginei.
SEB banko Finansavimo paslaugų departamento direktorius Vaidas Žagūnis