versija spausdinimui
(0)
Per pirmą šių metų pavasario mėnesį, remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bei mūsų šalyje sumažėjo bedarbystė.
Kovą, palyginus su vasariu, euro zonoje bedarbystė smuktelėjo nuo 10.4 iki 10.2 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2011 metų rugpjūčio mėnesio, kai laukta, jog kris iki vidutiniškai 10.3 procento. Prieš metus ji sudarė 11.2 procento.
Europos sąjungoje ji smuktelėjo nuo 8.9 iki 8.8 procento ir yra mažiausia per pastaruosius septynerius metus. Lietuvoje bedarbystė kovą susitraukė nuo 8.8 iki 8.5 procento, t.y. ji yra mažesnė nei euro zonoje ir Europos sąjungoje.
Praėjusių metų kovo mėnesį Europos sąjungoje bedarbystė lygis siekė 9.7 procento, o mūsų šalyje sudarė 9.3 procento.
Pirmąjį šių metų pavasario mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 21.419 milijonų žmonių, iš kurių 16.437 milijonai euro zonos šalyse, o Lietuvoje buvo 126 tūkstančiai bedarbių. Remiantis Eurostat duomenimis, per mėnesį bedarbių skaičius euro zonoje krito 226 tūkstančiais žmonių, Europos sąjungoje - 250 tūkstančių, o mūsų šalyje sumažėjo keturiais tūkstančiais.
Per metus bedarbių skaičius euro zonoje smuktelėjo 1.477 milijonais žmonių, Europos sąjungoje - net 2.091 milijonu, o Lietuvoje krito dešimt tūkstančių.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, mažiausia bedarbystė kovą buvo užfiksuota Čekijoje, kur ji siekė tik 4.1 procento bei Vokietijoje, kur sudarė 4.2 procento. Didžiausia ji išlieka Graikijoje (24.4 procento) ir Ispanijoje, kur siekia 20.4 procento.
Per metus bedarbystė sumažėjo net dvidešimt penkiose Europos sąjungos šalyse, na o paaugo tik Austrijoje (nuo 5.6 iki 5.8 procento), Latvijoje (nuo 9.8 iki 9.9 procento) ir Suomijoje, kur ūgtelėjo nuo 9.2 iki 9.3 procento. Tuo tarpu labiausiai per minimą laikotarpį šis rodiklis krito Kipre (nuo 16.2 iki 12.1 procento), Bulgarijoje (nuo 10 iki 7.3 procento) ir Ispanijoje (nuo 23 iki 20.4 procento).
Kovą, palyginus su vasariu, euro zonoje bedarbystė smuktelėjo nuo 10.4 iki 10.2 procento, arba iki žemiausio lygio nuo pat 2011 metų rugpjūčio mėnesio, kai laukta, jog kris iki vidutiniškai 10.3 procento. Prieš metus ji sudarė 11.2 procento.
Europos sąjungoje ji smuktelėjo nuo 8.9 iki 8.8 procento ir yra mažiausia per pastaruosius septynerius metus. Lietuvoje bedarbystė kovą susitraukė nuo 8.8 iki 8.5 procento, t.y. ji yra mažesnė nei euro zonoje ir Europos sąjungoje.
Praėjusių metų kovo mėnesį Europos sąjungoje bedarbystė lygis siekė 9.7 procento, o mūsų šalyje sudarė 9.3 procento.
Pirmąjį šių metų pavasario mėnesį Europos sąjungoje darbo neturėjo 21.419 milijonų žmonių, iš kurių 16.437 milijonai euro zonos šalyse, o Lietuvoje buvo 126 tūkstančiai bedarbių. Remiantis Eurostat duomenimis, per mėnesį bedarbių skaičius euro zonoje krito 226 tūkstančiais žmonių, Europos sąjungoje - 250 tūkstančių, o mūsų šalyje sumažėjo keturiais tūkstančiais.
Tarp Europos sąjungos šalių, remiantis Eurostat duomenimis, mažiausia bedarbystė kovą buvo užfiksuota Čekijoje, kur ji siekė tik 4.1 procento bei Vokietijoje, kur sudarė 4.2 procento. Didžiausia ji išlieka Graikijoje (24.4 procento) ir Ispanijoje, kur siekia 20.4 procento.
Per metus bedarbystė sumažėjo net dvidešimt penkiose Europos sąjungos šalyse, na o paaugo tik Austrijoje (nuo 5.6 iki 5.8 procento), Latvijoje (nuo 9.8 iki 9.9 procento) ir Suomijoje, kur ūgtelėjo nuo 9.2 iki 9.3 procento. Tuo tarpu labiausiai per minimą laikotarpį šis rodiklis krito Kipre (nuo 16.2 iki 12.1 procento), Bulgarijoje (nuo 10 iki 7.3 procento) ir Ispanijoje (nuo 23 iki 20.4 procento).