versija spausdinimui
(4)
Kinija ir Indija - tai dvi didžiosios sparčiai besivystančios šalys, kurių ekonomikos nuolat ir itin greitai auga ir tuo pačiu yra vienos iš didžiausių pasaulyje. Atsižvelgus į išliekantį didelį tolesnį šių BRIC šalių plėtojimosi potencialą, jos yra įdomios tiek stambiems ir smulkiems investuotojams, tiek ir verslininkams. Taigi, šįkart trumpai iš arčiau pažvelgsime į Kinijos ir Indijos pagrindinius ekonominius rodiklius ir juos panagrinėsime, palyginsime bei padarysime išvadas.
Taigi, po pirmosios dalies (nuoroda į pirmą dalį) pristatome antrąją Kinija ir Indija iš arčiau dalį. Šiuo atveju nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Pramonės produkcija
Nuo 2000 metų iki pat 2008 metų pasaulinės krizės tiek Kinijoje, tiek Indijoje buvo fiksuojamas panašus spartus metinės pramonės produkcijos prieaugis ir tempai vis labiau spartėjo ir dažnai augimas procentine išraiška buvo dviženklis. Per krizę žinoma abiem atvejais buvo fiksuojamas pramonės produkcijos prieaugio tempo lėtėjimas, tiesa, Indijoje šis procesas buvo spartesnis ir tuo pačiu gilesnis, nes vienu metu krizės laikotarpiu šioje šalyje fiksuotas metinis šio rodiklio nuosmukis, tuo tarpu Kinijai to pavyko išvengti.
Tačiau po to gan greit, t.y. jau 2010 metais abiejuose šalyse ir vėl buvo fiksuojamas spartus metinis pramonės produkcijos prieaugis, tiesa, prieš krizę buvusio augimo piko vis dėl to nepavyko pasiekti. Bet vėliau Kinijoje metinis pramonės rodiklio prieaugio tempas pradėjo nuosekliai vis labiau lėtėti bei su laiku jau procentine išraiška tapo nebe dviženklis. Šis šiai šaliai esminis neigiamas reiškinys tęsiasi iki pat šiandien. Panašus procesas vyko ir Indijoje, tiesa, ten nuo maždaug 2012 metų metinis pramonės produkcijos pokytis stabilizavosi, t.y. svyruoja 0 - 5 procentų ribose bei laikas nuo laiko šioje šalyje fiksuojamas metinis pramonės produkcijos apimčių nuosmukis.
Prekyba
Kalbant apie užsienio prekybos, t.y. eksporto ir importo grynąjį rezultatą, Kinijos ir Indijos padėtis per visą laikotarpį yra kardinaliai priešinga. Kinija beveik visuomet eksportuodavo už didesnę sumą prekių ir paslaugų nei importuodavo, tuo tarpu Indijoje nuo šio amžiaus pradžios užsienio prekybos rezultatas yra neigiamas.
Nuo 2000 iki 2004 metų Kinijoje užsienio prekybos rezultatas nors ir buvo teigiamas, tačiau gan nedidelis, vėliau iki pat kilusios pasaulinės krizės minėtas teigiamas šios šalies užsienio prekybos rezultatas ėmė nuosekliai augti bei didėti. Kriziniu laikotarpiu kuomet smuktelėjo pasaulinė paklausa ir augimas, tuo pačiu krito Kinijos užsienio prekybos perteklius. Bet tai truko neilgai ir po to šios šalies teigiamas skirtumas pinigine išraiška tarp eksporto ir importo į šalį, kuris laikas nuo laiko trumpam būna neigiamas, ėmė nuosekliai didėti ir su laiku pakilo virš prieš krizę buvusio lygio. Ši tendencija iš esmės tęsiasi ir dabar. Indijoje viskas vyko atvirkščiai, t.y. nuo šio amžiaus pradžios iki pat maždaug 2004 metų šios šalies užsienio prekybos rezultatas nors ir buvo neigiamas, tačiau pats neigiamas rodiklis buvo gan nedidelis, vėliau padėtis nuosekliai ėmė vis labiau blogėti, t.y. Indija ėmė vis daugiau pinigine išraiška importuoti, tuo tarpu šios šalies eksportas akivaizdu, jog neaugo lygiai taip pat sparčiai, arba netgi kartais fiksavo nuosmukį. Dugnas, arba didžiausias per nagrinėjamą laikotarpį Indijos užsienio prekybos deficitas buvo pasiektas maždaug 2013 metais, nuo to laiko šis neigiamas rodiklis ėmė mažėti ir padėtis iki šių dienų gan pastebimai pasitaisė.
Einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykio procentine išraiška atveju ir vėl abiejų šalių padėtis skirtinga. Kinijos minimas rodiklis nuo šio amžiaus pradžios visuomet buvo teigiamas, t.y. pozityvus, tuo tarpu Indijos atveju jis buvo teigiamas tik labai trumpą laiką. Pirmojoje šalyje kaip minėta šis rodiklis procentine buvo teigiamas ir nuo 2000 iki 2007 metų nuolat augo. Vėliau kilus krizei jis ėmė mažėti ir šis procesas tęsėsi iki pat 2011 metų, nuo kurių iki dabar Kinijos einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykio procentine išraiška teigiamas rodiklis stabilizavosi.
Indijoje šis rodiklis teigiamas buvo tik 2001 - 2004 metų laikotarpyje. Nuo to laiko neigiamas lygis vis labiau didėjo ir šis procesas tęsėsi iki pat 2012 metų. Nuo tada iki dabar nors jis ir toliau išliko neigiamas, tačiau pats neigiamas einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykio lygis procentine išraiška vis labiau ėmė mažėti.
Pinigai
Iš esmės per visą šiuo atveju nagrinėjamą laikotarpį Kinijoje ir Indijoje didėjo užsienio valiutų rezervai ir tai be jokios abejonės šioms šalims teigiamas reiškinys. Tiesa, visą laiką pirmosios minimas rodiklis buvo pastebimai didesnis už antrosios bei augo dvigubai sparčiau. 2000 metų pradžioje Kinijos rezervų vertė siekė tik 156,1 mlrd. dolerių, o aukščiausias šio rodiklio lygis buvo pasiektas 2014 metų viduryje, kuomet užsienio valiutų rezervų vertė siekė net 3,993 trilijonus dolerių. Nuo to laiko šios šalies minėtas rodiklis ėmė nuosekliai mažėti ir šiuo metu remiantis naujausiais duomenis sudaro 3,21 trilijoną dolerių. Palyginus su šio amžiaus pradžioje buvusiu lygiu Kinijos rezervų vertė pašoko net 20,6 karto. Iš ties daugiau nei įspūdingas šuolis.
Šio amžiaus pradžioje Indijos turimų rezervų vertė siekė 35,113 mlrd. dolerių. Jie nuosekliai didėjo iki pat 2008 metų krizės, po ko šis procesas stabilizavosi ir netgi tam tikrais laikotarpiais buvo fiksuojamas rezervų kritimas. Nuo 2013 metų šios šalies užsienio valiutų rezervai ir vėl nuosekliai auga ir šiuo metu remiantis naujausiais duomenimis sudaro 359,76 milijardus dolerių, o tai reiškia, kad palyginus su 2000 metų pradžioje buvusiu lygiu jie pašoko net 10,3 karto.
Nuo 2000 metų abi minimos šalys padidino savo turimus aukso rezervus. Kinijoje šis procesas vyko aktyviau, be to ši šalis turi sukaupusi pastebimai daugiau minimo vertingojo metalo. Taigi, per nagrinėjamą laikotarpį Kinija savo turimo aukso kiekį padidino nuo 395,01 tonos iki 1762,32 tonų, arba 4,5 karto. Indijos turimas šio vertingojo metalo kiekis pakilo nuo 357,75 iki 557,74 tonų, arba 1,6 karto.
Kalbant apie Kinijos ir Indijos namų ūkių skolų ir bendrojo vidaus produkto santykinį finansinį rodiklį procentine išraiška, tai duomenys yra žinomi nuo 2006 metų. Pirmojoje ir antrojoje šalyse jis judėjo visiškai skirtingomis kryptimis. Kinijoje šis rodiklis nuosekliai augo ir pašoko nuo 11,6 iki 38,8 procento, arba 3,4 karto. Indijoje tuo tarpu nuo 2007 metų vidurio iki 2012 metų vidurio namų ūkių skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis finansinis rodiklis smuktelėjo nuo 10,6 iki 8,7 procento, tačiau vėliau paaugo ir šiuo metu sudaro 9,7 procento. Bet kokiu atveju akivaizdu, jog šios šalies namų ūkiai duotuoju metu yra pastebimai mažiau įsiskolinę nei Kinijos.
Abiejuose šalyse bazinės palūkanų normos per visą laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios buvo gana aukštos bei aukštesnės nei išsivysčiusiose šalyse, ir tai nestebina, nes dėl spartaus augimo Indijai ir Kinijai tuo pačiu teko rūpintis ir tuo, kad infliacija nebūtų pernelyg aukšta. Be to, per minimą laikotarpį jos taip pat gan nemažai svyravo. Prieš 2008 metų pabaigoje kilusią krizę tiek Kinijoje, tiek Indijoje siekiant išvengti dar didesnės infliacijos ir jos augimo bazinės palūkanos nuosekliai buvo didinamos, na o krizės laikotarpiu kai sumažėjo pasaulinė paklausa ir tuo pačiu paklausa šiose šalyse bei infliacinis spaudimas, jos kaip ir visame pasaulyje buvo gan pastebimai sumažintos.
Vėliau vėl padidintos, tiesa, Kinijoje bazinė palūkanų norma nebuvo pakilusi į prieš krizę buvusį lygį, tuo tarpu Indijoje ji netgi buvo pakelta dar aukščiau. Vėliau kelis metus iš esmės tęsėsi stabilizacijos laikotarpis, o nuo maždaug praėjusių metų pradžios bazinė palūkanų norma šiose šalyse ėmė nuosekliai mažėti. Kinijoje ji buvo sumažinta nuo 6 iki 4,35 procento, o Indijoje - nuo 8 iki 6,5 procento, t.y. monetarinės politikos yra švelninamos ir jos tampa labiau ekspansinėmis.
Indeksai ir reitingai
Indeksų ir reitingų dalį pradedame nuo konkurencingumo indekso. Pagal šį rodiklį per visą nagrinėjamą laikotarpį pirmavo Kinija, t.y. ši šalis laikoma kiek konkurencingesnė už Indiją. Vertinant šalių konkurencingumą maksimaliai galima surinkti septynis balus. Kinijos minėtas rodiklis nuo 2007 metų kai yra žinomi šie duomenys, iš esmės nuolat nuosekliai augo bei pakilo nuo 4,55 iki 4,89 balų, ir tai be jokios abejonės yra pozityvu. Tuo tarpu Indijoje - priešingai, konkurencingumo indeksas smuktelėjo nuo 4,47 iki 4,31 balo, o tai yra neigiamas reiškinys.
Konkurencingumo reitinge tarp 144 šalių, remiantis naujausiais duomenimis, Kinija užima 28 vietą, o Indija tuo tarpu yra pastebimai žemiau, t.y. 55 vietoje, tiesa, metais anksčiau ji buvo dar žemiau, t.y. tik 71 vietoje. 2007 metais Kinija šiame reitinge buvo 34 vietoje, o Indija - 42.
Ypač negatyvus reiškinys yra korupcija, kuri egzistuoja kiekvienoje šalyje, tiesa, yra nevienodo lygio. Remiantis naujausiais Transparency International duomenimis iš šimto balų (skalė nuo nulio iki šimto balų ir kuo daugiau balų surenkama, tuo mažesnė korupcija yra šalyje) Kinija surinko 37, o Indija - 38 balus, t.y. abiejuose šalyse korupcijos indeksas arba lygis yra iš esmės identiškas. Nuo šio amžiaus pradžios abi Azijos šalys kiek sumažino korupcijos lygį, t.y. 2000 metais jos buvo surinkusios atitinkamai 31 ir 28 balus, tačiau pats pažangos mastas nėra itin didelis.
Korupcijos reitinge, kurį sudaro ta pati Transparency International organizacija, Kinija remiantis naujausias duomenimis 2015 metais tarp 175 pasaulio šalių užėmė 83 vietą, o Indijai šiame reitinge atiteko kiek aukštesnė 76 vieta. Šio amžiaus pradžioje šios šalys korupcijos reitinge buvo užėmusios atitinkamai 63 ir 69 vietas, tad per nagrinėjamą laikotarpį Kinijos ir Indijos pozicijos pablogėjo, o tai neigiamas reiškinys.
Kalbant apie sąlygas plėtoti verslą, t.y. reitingas kurį sudaro Pasaulio bankas, praėjusiais metais Kinijai jame atiteko 84 vieta. Tuo tarpu kaimyninės Indijos pozicija yra gerokai žemesnė, t.y. tik vos 130. Tad akivaizdu, jog sąlygos verslui pirmojoje šalyje yra palankesnės, tačiau tuo pačiu abiejų šalių pozicijos iš ties yra gana žemos. 2008 metais, t.y. laikotarpis nuo kurio yra žinomi šie duomenys, Indija pagal verslo plėtojimo sąlygas buvo 132 vietoje, o Kinija - 86 vietoje. Tad akivaizdu, jog šioje srityje per minimą laikotarpį abiejuose Azijos šalyse pažanga buvo minimali.
Mokesčiai
Kiniją ir Indiją palyginsime ir pagal mokesčius. Šiuo atveju nebus apžvelgtos įvairios išlygos ir lengvatos. Pradedame nuo pelno mokesčio, kuris šiuo metu Kinijoje siekia 25 procentus, o Indijoje yra didesnis ir sudaro 34,61 procento. Nagrinėjamose Azijos šalyse šis mokestis nuo šio amžiaus pradžios buvo keičiamas, tiesa, Indijoje kur kas dažniau. Taigi, 2000 metais Kinijoje pelno mokestis sudarė 33 procentus, o Indijoje - 38,5 procento. Akivaizdu, kad jis tiek vienoje, tiek kitoje šalyje sumažėjo, tiesa, Kinijoje labiau.
Gyventojų pajamų mokesčio atveju, Kinijoje jis dabar sudaro 45 procentus, o Indijoje jis yra mažesnis ir siekia 33,99 procento. Per nagrinėjamą laikotarpį šis tarifas pirmojoje šalyje nekito, tuo tarpu Indijoje minimas mokestis 2004 metais siekė trisdešimt procentų.
Pardavimo arba pridėtinės vertės mokestis Kinijoje sudaro 17 procentų ir nuo 2006 metų nebuvo keičiamas, o Indijoje siekia 14,5 procento, kai 2006 metais sudarė 12,5 procento.
Socialinės apsaugos mokestis Kinijoje šiuo metu sudaro 48 procentus (darbdavys sumoka 37 procentus, darbuotojas - 11 procentų) ir nuo 2005 metų, nuo kurių pateikti šie duomenys, jis nekito. Indijoje šis mokestis yra perpus žemesnis ir siekia 24 procentus (darbdavys sumoka 12 procentų, darbuotojas - irgi 12 procentų). Nuo 2008 metų šis rodiklis nebuvo keičiamas.
Finansų rinkos
Kaip įprasta šią analizę užbaigsime apžvelgdami padėtį finansų rinkose. Stebint Kinijos juanio ir Indijos rupijos valiutų kursą akivaizdu, jog pirmoji valiuta nuosekliai brangsta antrosios valiutos atžvilgiu ir ši tendencija yra itin ilgalaikė. Tiesa, nuo šių metų pradžios pirmosios šalies valiuta antrosios atžvilgiu atpigo 4,4 procento, o per pastaruosius vienerius metus - apie tris procentus. Tačiau pažvelgus į ilgalaikę tendenciją juanis, kaip buvo minėta, nuosekliai stiprėjo rupijos atžvilgiu. Štai per pastaruosius trejus metus jis pabrango 30,75 procento, per penkis metus - net 53,4 procento, per dešimt - dar daugiau, t.y. 81,4 procento. Nuo šio amžiaus pradžios Kinijos valiuta kaimyninės Indijos atžvilgiu pabrango beveik dvigubai.
Nuo šių metų pradžios juanis Amerikos dolerio atžvilgiu pabrango 1,3 procento, tačiau per pastaruosius vienerius metus atpigo 4,3 procento. Per trejus metus Kinijos valiuta dolerio atžvilgiu atpigo 4,3 procento, per penkis metus pabrango apie vieną procentą, per dešimt - 23,5 procento, o per paskutinius dvidešimt metų jos vertė padidėjo 28,7 procento. Indijos rupija Amerikos valiutos atžvilgiu nuo metų pradžios atpigo apie vieną procentą, per pastaruosius vienerius metus jos vertė krito 6,5 procento. Tuo tarpu per ilgesnį laikotarpį, t.y. per pastaruosius trejus metus rupija dolerio atžvilgiu atpigo 18,1 procento, per penkerius metus - kiek daugiau nei trečdaliu, per dešimt - maždaug trečdaliu, na o per paskutinius dvidešimt metų Indijos valiuta Amerikos valiutos atžvilgiu atpigo net 48,7 procento.
Kinijos juanio vertė ilgalaikiame laikotarpyje taip pat nuosekliai didėjo ir euro atžvilgiu. Tiesa, nuo šių metų pradžios krito apie tris procentus, o per pastaruosius vienerius metus - apie devynis procentus. Bet per trejus metus pabrango 9,3 procento, per penkerius - 27,6 procento, per dešimt - 31,3 procento, o per paskutinius dvidešimt metų mūsų valiutos atžvilgiu pabrango net 41,4 procento. Indijos rupija euro atžvilgiu nuo metų pradžios atpigo apie penkis procentus, per vienerius metus - apie vienuolika procentų, per pastaruosius trejus metus - virš šešių procentų, per penkerius - 16,2 procento, per dešimt - 28,3 procento, o per dvidešimt metų atpigo net 43,6 procento.
Per visą nagrinėjamą laikotarpį, tiesa, Kinijos duomenys yra žinomi tik nuo 2005 metų, Indijos skolinimosi kaštai visuomet buvo didesni už Kinijos ir tai akivaizdu palyginus abiejų šalių dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumus. Kinijos minėtų obligacijų pajamingumas svyravo maždaug 3 - 4,5 procento diapazone, ir tai gan žemas lygis. Iki minimo aukščiausio lygio Kinijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas buvo pakilęs 2007 - 2009 metų laikotarpyje bei 2013 pabaigoje ir 2014 metų pradžioje. Na o šiuo metu jis jau yra nusileidęs ir nesiekia nei trijų procentų, t.y. sudaro 2,9 procento.
Indijoje padėtis kaip minėjome kitokia. Ten dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas svyravo daug platesniame diapazone, t.y. tarp maždaug penkių ir dvylikos procentų. Aukščiausias lygis buvo šio amžiaus pradžioje, vėliau iki 2004 metų pajamingumas gerokai smuktelėjo iki penkių procentų, tačiau po to vėl ėmė didėti ir iš esmės svyravo 7 - 8 procentų ribose. Šiuo metu jis sudaro 7,45 procento, t.y. daugiau nei dvigubai didesnis už Kinijos.
Kalbant apie Azijos šalių akcijų rinkas, tai trumpuoju laikotarpiu tiek Kinijoje, tiek Indijoje fiksuojamas nuosmukis. Štai nuo šių metų pradžios Kinijos akcijų rinkos pagrindinio indekso Shanghai Composite vertė smuktelėjo apie šešiolika procentų, tuo tarpu Indijos SENSEX irgi krito, tačiau tik 5,5 procento. Per pastaruosius vienerius metus jų vertės susitraukė atitinkamai 25,3 ir 14,1 procento.
Tačiau per pastaruosius trejus metus Shanghai Composite indeksas paaugo 35 procentais, Indijos SENSEX - irgi panašiai, t.y. 33,8 procento. Bet per pastaruosius penkerius metus pirmojo indekso vertė krito 1,5 procento, o antrojo paaugo 26,85 procento, tuo tarpu per paskutinius dešimt metų jie pašoko atitinkamai 119,6 procento bei 111,6 procento. Nuo šio amžiaus pradžios Kinijos akcijų rinkos pagrindinio indekso vertė pasistiebė 2,2 karto, o Indijos - 4,9 karto. Tad akivaizdu, bent jau per nagrinėjama laikotarpį vertinant minėtus du indeksus Indijos akcijų rinkos grąža buvo daugiau nei dvigubai didesnė.
Antros dalies trumpos išvados:
Prieš kilusią pasaulinę krizę abiejose Azijos šalyse buvo fiksuojamas spartus pramonės produkcijos augimas, kurio tempai vis labiau didėjo, tačiau po krizės nepavyko grįžti į prieš tai buvusį augimo pagreitį, be to, Kinijoje nuosekliai lėtėja metinis pramonės produkcijos prieaugis;
Per šioje analizėje nagrinėjamą laikotarpį Kinijos užsienio prekybos rezultatas buvo visuomet teigiamas, o Indijos - priešingai, visuomet neigiamas;
Kinija tiek kalbant apie turimus užsienio valiutų rezervus, tiek apie aukso kiekį pastebimai turtingesnė už Indiją. Abiejų šalių užsienio valiutų rezervai nuosekliai augo, tačiau pirmosios šalies dvigubai sparčiau;
Kinijos namų ūkių įsiskolinimas nuosekliai didėja, tuo tarpu Indijos mažai pakito ir yra pastebimai mažesnis;
Abiejuose šalyse bazinė palūkanų norma yra gana aukšta, tačiau mažai kito. Tiesa, pastaruoju metu tiek Kinijoje, tiek Indijoje monetarinė politika yra švelninama;
Per nagrinėjamą laikotarpį Kinija visuomet buvo konkurencingesnė už Indiją. Be to, pirmosios konkurencingumas padidėjo, tuo tarpu antrosios sumažėjo;
Nagrinėtose Azijos šalyse korupcijos lygis yra panašus, tačiau nuo 2000 metų jos korupcijos reitinge smuktelėjo kiek žemyn;
Sąlygos kurti ir plėtoti verslą Kinijoje yra palankesnės, tačiau abiejų šalių pozicijos reitinge yra gana žemos ir nuo 2008 metų mažai pakito;
Indijoje pelno mokestis didesnis nei Kinijoje, tačiau abiem atvejais jis sumažėjo. Tuo tarpu kalbant apie gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir socialinės apsaugos mokesčius, padėtis priešinga;
Kinijos juanio vertė nuosekliai ilgalaikėje perspektyvoje didėja Indijos rupijos atžvilgiu;
Indijos skolinimosi kaštai visuomet buvo didesni už Kinijos;
Trumpalaikiu laikotarpiu Kinijos ir Indijos akcijų rinkose fiksuojamas nuosmukis, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje investicinė grąža buvo teigiama, beje, antrosios šalies daugiau nei dvigubai didesnė.
Taigi, po pirmosios dalies (nuoroda į pirmą dalį) pristatome antrąją Kinija ir Indija iš arčiau dalį. Šiuo atveju nagrinėsime pagrindinius šių šalių oficialiai pateiktus ir žinomus ekonominius duomenis per laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios iki dabar.
Pramonės produkcija
Nuo 2000 metų iki pat 2008 metų pasaulinės krizės tiek Kinijoje, tiek Indijoje buvo fiksuojamas panašus spartus metinės pramonės produkcijos prieaugis ir tempai vis labiau spartėjo ir dažnai augimas procentine išraiška buvo dviženklis. Per krizę žinoma abiem atvejais buvo fiksuojamas pramonės produkcijos prieaugio tempo lėtėjimas, tiesa, Indijoje šis procesas buvo spartesnis ir tuo pačiu gilesnis, nes vienu metu krizės laikotarpiu šioje šalyje fiksuotas metinis šio rodiklio nuosmukis, tuo tarpu Kinijai to pavyko išvengti.
Tačiau po to gan greit, t.y. jau 2010 metais abiejuose šalyse ir vėl buvo fiksuojamas spartus metinis pramonės produkcijos prieaugis, tiesa, prieš krizę buvusio augimo piko vis dėl to nepavyko pasiekti. Bet vėliau Kinijoje metinis pramonės rodiklio prieaugio tempas pradėjo nuosekliai vis labiau lėtėti bei su laiku jau procentine išraiška tapo nebe dviženklis. Šis šiai šaliai esminis neigiamas reiškinys tęsiasi iki pat šiandien. Panašus procesas vyko ir Indijoje, tiesa, ten nuo maždaug 2012 metų metinis pramonės produkcijos pokytis stabilizavosi, t.y. svyruoja 0 - 5 procentų ribose bei laikas nuo laiko šioje šalyje fiksuojamas metinis pramonės produkcijos apimčių nuosmukis.
Prekyba
Kalbant apie užsienio prekybos, t.y. eksporto ir importo grynąjį rezultatą, Kinijos ir Indijos padėtis per visą laikotarpį yra kardinaliai priešinga. Kinija beveik visuomet eksportuodavo už didesnę sumą prekių ir paslaugų nei importuodavo, tuo tarpu Indijoje nuo šio amžiaus pradžios užsienio prekybos rezultatas yra neigiamas.
Nuo 2000 iki 2004 metų Kinijoje užsienio prekybos rezultatas nors ir buvo teigiamas, tačiau gan nedidelis, vėliau iki pat kilusios pasaulinės krizės minėtas teigiamas šios šalies užsienio prekybos rezultatas ėmė nuosekliai augti bei didėti. Kriziniu laikotarpiu kuomet smuktelėjo pasaulinė paklausa ir augimas, tuo pačiu krito Kinijos užsienio prekybos perteklius. Bet tai truko neilgai ir po to šios šalies teigiamas skirtumas pinigine išraiška tarp eksporto ir importo į šalį, kuris laikas nuo laiko trumpam būna neigiamas, ėmė nuosekliai didėti ir su laiku pakilo virš prieš krizę buvusio lygio. Ši tendencija iš esmės tęsiasi ir dabar. Indijoje viskas vyko atvirkščiai, t.y. nuo šio amžiaus pradžios iki pat maždaug 2004 metų šios šalies užsienio prekybos rezultatas nors ir buvo neigiamas, tačiau pats neigiamas rodiklis buvo gan nedidelis, vėliau padėtis nuosekliai ėmė vis labiau blogėti, t.y. Indija ėmė vis daugiau pinigine išraiška importuoti, tuo tarpu šios šalies eksportas akivaizdu, jog neaugo lygiai taip pat sparčiai, arba netgi kartais fiksavo nuosmukį. Dugnas, arba didžiausias per nagrinėjamą laikotarpį Indijos užsienio prekybos deficitas buvo pasiektas maždaug 2013 metais, nuo to laiko šis neigiamas rodiklis ėmė mažėti ir padėtis iki šių dienų gan pastebimai pasitaisė.
Einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykio procentine išraiška atveju ir vėl abiejų šalių padėtis skirtinga. Kinijos minimas rodiklis nuo šio amžiaus pradžios visuomet buvo teigiamas, t.y. pozityvus, tuo tarpu Indijos atveju jis buvo teigiamas tik labai trumpą laiką. Pirmojoje šalyje kaip minėta šis rodiklis procentine buvo teigiamas ir nuo 2000 iki 2007 metų nuolat augo. Vėliau kilus krizei jis ėmė mažėti ir šis procesas tęsėsi iki pat 2011 metų, nuo kurių iki dabar Kinijos einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykio procentine išraiška teigiamas rodiklis stabilizavosi.
Indijoje šis rodiklis teigiamas buvo tik 2001 - 2004 metų laikotarpyje. Nuo to laiko neigiamas lygis vis labiau didėjo ir šis procesas tęsėsi iki pat 2012 metų. Nuo tada iki dabar nors jis ir toliau išliko neigiamas, tačiau pats neigiamas einamosios sąskaitos ir bendrojo vidaus produkto santykio lygis procentine išraiška vis labiau ėmė mažėti.
Pinigai
Iš esmės per visą šiuo atveju nagrinėjamą laikotarpį Kinijoje ir Indijoje didėjo užsienio valiutų rezervai ir tai be jokios abejonės šioms šalims teigiamas reiškinys. Tiesa, visą laiką pirmosios minimas rodiklis buvo pastebimai didesnis už antrosios bei augo dvigubai sparčiau. 2000 metų pradžioje Kinijos rezervų vertė siekė tik 156,1 mlrd. dolerių, o aukščiausias šio rodiklio lygis buvo pasiektas 2014 metų viduryje, kuomet užsienio valiutų rezervų vertė siekė net 3,993 trilijonus dolerių. Nuo to laiko šios šalies minėtas rodiklis ėmė nuosekliai mažėti ir šiuo metu remiantis naujausiais duomenis sudaro 3,21 trilijoną dolerių. Palyginus su šio amžiaus pradžioje buvusiu lygiu Kinijos rezervų vertė pašoko net 20,6 karto. Iš ties daugiau nei įspūdingas šuolis.
Šio amžiaus pradžioje Indijos turimų rezervų vertė siekė 35,113 mlrd. dolerių. Jie nuosekliai didėjo iki pat 2008 metų krizės, po ko šis procesas stabilizavosi ir netgi tam tikrais laikotarpiais buvo fiksuojamas rezervų kritimas. Nuo 2013 metų šios šalies užsienio valiutų rezervai ir vėl nuosekliai auga ir šiuo metu remiantis naujausiais duomenimis sudaro 359,76 milijardus dolerių, o tai reiškia, kad palyginus su 2000 metų pradžioje buvusiu lygiu jie pašoko net 10,3 karto.
Nuo 2000 metų abi minimos šalys padidino savo turimus aukso rezervus. Kinijoje šis procesas vyko aktyviau, be to ši šalis turi sukaupusi pastebimai daugiau minimo vertingojo metalo. Taigi, per nagrinėjamą laikotarpį Kinija savo turimo aukso kiekį padidino nuo 395,01 tonos iki 1762,32 tonų, arba 4,5 karto. Indijos turimas šio vertingojo metalo kiekis pakilo nuo 357,75 iki 557,74 tonų, arba 1,6 karto.
Kalbant apie Kinijos ir Indijos namų ūkių skolų ir bendrojo vidaus produkto santykinį finansinį rodiklį procentine išraiška, tai duomenys yra žinomi nuo 2006 metų. Pirmojoje ir antrojoje šalyse jis judėjo visiškai skirtingomis kryptimis. Kinijoje šis rodiklis nuosekliai augo ir pašoko nuo 11,6 iki 38,8 procento, arba 3,4 karto. Indijoje tuo tarpu nuo 2007 metų vidurio iki 2012 metų vidurio namų ūkių skolos ir bendrojo vidaus produkto santykinis finansinis rodiklis smuktelėjo nuo 10,6 iki 8,7 procento, tačiau vėliau paaugo ir šiuo metu sudaro 9,7 procento. Bet kokiu atveju akivaizdu, jog šios šalies namų ūkiai duotuoju metu yra pastebimai mažiau įsiskolinę nei Kinijos.
Abiejuose šalyse bazinės palūkanų normos per visą laikotarpį nuo šio amžiaus pradžios buvo gana aukštos bei aukštesnės nei išsivysčiusiose šalyse, ir tai nestebina, nes dėl spartaus augimo Indijai ir Kinijai tuo pačiu teko rūpintis ir tuo, kad infliacija nebūtų pernelyg aukšta. Be to, per minimą laikotarpį jos taip pat gan nemažai svyravo. Prieš 2008 metų pabaigoje kilusią krizę tiek Kinijoje, tiek Indijoje siekiant išvengti dar didesnės infliacijos ir jos augimo bazinės palūkanos nuosekliai buvo didinamos, na o krizės laikotarpiu kai sumažėjo pasaulinė paklausa ir tuo pačiu paklausa šiose šalyse bei infliacinis spaudimas, jos kaip ir visame pasaulyje buvo gan pastebimai sumažintos.
Vėliau vėl padidintos, tiesa, Kinijoje bazinė palūkanų norma nebuvo pakilusi į prieš krizę buvusį lygį, tuo tarpu Indijoje ji netgi buvo pakelta dar aukščiau. Vėliau kelis metus iš esmės tęsėsi stabilizacijos laikotarpis, o nuo maždaug praėjusių metų pradžios bazinė palūkanų norma šiose šalyse ėmė nuosekliai mažėti. Kinijoje ji buvo sumažinta nuo 6 iki 4,35 procento, o Indijoje - nuo 8 iki 6,5 procento, t.y. monetarinės politikos yra švelninamos ir jos tampa labiau ekspansinėmis.
Indeksai ir reitingai
Indeksų ir reitingų dalį pradedame nuo konkurencingumo indekso. Pagal šį rodiklį per visą nagrinėjamą laikotarpį pirmavo Kinija, t.y. ši šalis laikoma kiek konkurencingesnė už Indiją. Vertinant šalių konkurencingumą maksimaliai galima surinkti septynis balus. Kinijos minėtas rodiklis nuo 2007 metų kai yra žinomi šie duomenys, iš esmės nuolat nuosekliai augo bei pakilo nuo 4,55 iki 4,89 balų, ir tai be jokios abejonės yra pozityvu. Tuo tarpu Indijoje - priešingai, konkurencingumo indeksas smuktelėjo nuo 4,47 iki 4,31 balo, o tai yra neigiamas reiškinys.
Konkurencingumo reitinge tarp 144 šalių, remiantis naujausiais duomenimis, Kinija užima 28 vietą, o Indija tuo tarpu yra pastebimai žemiau, t.y. 55 vietoje, tiesa, metais anksčiau ji buvo dar žemiau, t.y. tik 71 vietoje. 2007 metais Kinija šiame reitinge buvo 34 vietoje, o Indija - 42.
Ypač negatyvus reiškinys yra korupcija, kuri egzistuoja kiekvienoje šalyje, tiesa, yra nevienodo lygio. Remiantis naujausiais Transparency International duomenimis iš šimto balų (skalė nuo nulio iki šimto balų ir kuo daugiau balų surenkama, tuo mažesnė korupcija yra šalyje) Kinija surinko 37, o Indija - 38 balus, t.y. abiejuose šalyse korupcijos indeksas arba lygis yra iš esmės identiškas. Nuo šio amžiaus pradžios abi Azijos šalys kiek sumažino korupcijos lygį, t.y. 2000 metais jos buvo surinkusios atitinkamai 31 ir 28 balus, tačiau pats pažangos mastas nėra itin didelis.
Korupcijos reitinge, kurį sudaro ta pati Transparency International organizacija, Kinija remiantis naujausias duomenimis 2015 metais tarp 175 pasaulio šalių užėmė 83 vietą, o Indijai šiame reitinge atiteko kiek aukštesnė 76 vieta. Šio amžiaus pradžioje šios šalys korupcijos reitinge buvo užėmusios atitinkamai 63 ir 69 vietas, tad per nagrinėjamą laikotarpį Kinijos ir Indijos pozicijos pablogėjo, o tai neigiamas reiškinys.
Kalbant apie sąlygas plėtoti verslą, t.y. reitingas kurį sudaro Pasaulio bankas, praėjusiais metais Kinijai jame atiteko 84 vieta. Tuo tarpu kaimyninės Indijos pozicija yra gerokai žemesnė, t.y. tik vos 130. Tad akivaizdu, jog sąlygos verslui pirmojoje šalyje yra palankesnės, tačiau tuo pačiu abiejų šalių pozicijos iš ties yra gana žemos. 2008 metais, t.y. laikotarpis nuo kurio yra žinomi šie duomenys, Indija pagal verslo plėtojimo sąlygas buvo 132 vietoje, o Kinija - 86 vietoje. Tad akivaizdu, jog šioje srityje per minimą laikotarpį abiejuose Azijos šalyse pažanga buvo minimali.
Mokesčiai
Kiniją ir Indiją palyginsime ir pagal mokesčius. Šiuo atveju nebus apžvelgtos įvairios išlygos ir lengvatos. Pradedame nuo pelno mokesčio, kuris šiuo metu Kinijoje siekia 25 procentus, o Indijoje yra didesnis ir sudaro 34,61 procento. Nagrinėjamose Azijos šalyse šis mokestis nuo šio amžiaus pradžios buvo keičiamas, tiesa, Indijoje kur kas dažniau. Taigi, 2000 metais Kinijoje pelno mokestis sudarė 33 procentus, o Indijoje - 38,5 procento. Akivaizdu, kad jis tiek vienoje, tiek kitoje šalyje sumažėjo, tiesa, Kinijoje labiau.
Gyventojų pajamų mokesčio atveju, Kinijoje jis dabar sudaro 45 procentus, o Indijoje jis yra mažesnis ir siekia 33,99 procento. Per nagrinėjamą laikotarpį šis tarifas pirmojoje šalyje nekito, tuo tarpu Indijoje minimas mokestis 2004 metais siekė trisdešimt procentų.
Pardavimo arba pridėtinės vertės mokestis Kinijoje sudaro 17 procentų ir nuo 2006 metų nebuvo keičiamas, o Indijoje siekia 14,5 procento, kai 2006 metais sudarė 12,5 procento.
Socialinės apsaugos mokestis Kinijoje šiuo metu sudaro 48 procentus (darbdavys sumoka 37 procentus, darbuotojas - 11 procentų) ir nuo 2005 metų, nuo kurių pateikti šie duomenys, jis nekito. Indijoje šis mokestis yra perpus žemesnis ir siekia 24 procentus (darbdavys sumoka 12 procentų, darbuotojas - irgi 12 procentų). Nuo 2008 metų šis rodiklis nebuvo keičiamas.
Finansų rinkos
Kaip įprasta šią analizę užbaigsime apžvelgdami padėtį finansų rinkose. Stebint Kinijos juanio ir Indijos rupijos valiutų kursą akivaizdu, jog pirmoji valiuta nuosekliai brangsta antrosios valiutos atžvilgiu ir ši tendencija yra itin ilgalaikė. Tiesa, nuo šių metų pradžios pirmosios šalies valiuta antrosios atžvilgiu atpigo 4,4 procento, o per pastaruosius vienerius metus - apie tris procentus. Tačiau pažvelgus į ilgalaikę tendenciją juanis, kaip buvo minėta, nuosekliai stiprėjo rupijos atžvilgiu. Štai per pastaruosius trejus metus jis pabrango 30,75 procento, per penkis metus - net 53,4 procento, per dešimt - dar daugiau, t.y. 81,4 procento. Nuo šio amžiaus pradžios Kinijos valiuta kaimyninės Indijos atžvilgiu pabrango beveik dvigubai.
Nuo šių metų pradžios juanis Amerikos dolerio atžvilgiu pabrango 1,3 procento, tačiau per pastaruosius vienerius metus atpigo 4,3 procento. Per trejus metus Kinijos valiuta dolerio atžvilgiu atpigo 4,3 procento, per penkis metus pabrango apie vieną procentą, per dešimt - 23,5 procento, o per paskutinius dvidešimt metų jos vertė padidėjo 28,7 procento. Indijos rupija Amerikos valiutos atžvilgiu nuo metų pradžios atpigo apie vieną procentą, per pastaruosius vienerius metus jos vertė krito 6,5 procento. Tuo tarpu per ilgesnį laikotarpį, t.y. per pastaruosius trejus metus rupija dolerio atžvilgiu atpigo 18,1 procento, per penkerius metus - kiek daugiau nei trečdaliu, per dešimt - maždaug trečdaliu, na o per paskutinius dvidešimt metų Indijos valiuta Amerikos valiutos atžvilgiu atpigo net 48,7 procento.
Kinijos juanio vertė ilgalaikiame laikotarpyje taip pat nuosekliai didėjo ir euro atžvilgiu. Tiesa, nuo šių metų pradžios krito apie tris procentus, o per pastaruosius vienerius metus - apie devynis procentus. Bet per trejus metus pabrango 9,3 procento, per penkerius - 27,6 procento, per dešimt - 31,3 procento, o per paskutinius dvidešimt metų mūsų valiutos atžvilgiu pabrango net 41,4 procento. Indijos rupija euro atžvilgiu nuo metų pradžios atpigo apie penkis procentus, per vienerius metus - apie vienuolika procentų, per pastaruosius trejus metus - virš šešių procentų, per penkerius - 16,2 procento, per dešimt - 28,3 procento, o per dvidešimt metų atpigo net 43,6 procento.
Per visą nagrinėjamą laikotarpį, tiesa, Kinijos duomenys yra žinomi tik nuo 2005 metų, Indijos skolinimosi kaštai visuomet buvo didesni už Kinijos ir tai akivaizdu palyginus abiejų šalių dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumus. Kinijos minėtų obligacijų pajamingumas svyravo maždaug 3 - 4,5 procento diapazone, ir tai gan žemas lygis. Iki minimo aukščiausio lygio Kinijos dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas buvo pakilęs 2007 - 2009 metų laikotarpyje bei 2013 pabaigoje ir 2014 metų pradžioje. Na o šiuo metu jis jau yra nusileidęs ir nesiekia nei trijų procentų, t.y. sudaro 2,9 procento.
Indijoje padėtis kaip minėjome kitokia. Ten dešimties metų trukmės valstybinių obligacijų pajamingumas svyravo daug platesniame diapazone, t.y. tarp maždaug penkių ir dvylikos procentų. Aukščiausias lygis buvo šio amžiaus pradžioje, vėliau iki 2004 metų pajamingumas gerokai smuktelėjo iki penkių procentų, tačiau po to vėl ėmė didėti ir iš esmės svyravo 7 - 8 procentų ribose. Šiuo metu jis sudaro 7,45 procento, t.y. daugiau nei dvigubai didesnis už Kinijos.
Kalbant apie Azijos šalių akcijų rinkas, tai trumpuoju laikotarpiu tiek Kinijoje, tiek Indijoje fiksuojamas nuosmukis. Štai nuo šių metų pradžios Kinijos akcijų rinkos pagrindinio indekso Shanghai Composite vertė smuktelėjo apie šešiolika procentų, tuo tarpu Indijos SENSEX irgi krito, tačiau tik 5,5 procento. Per pastaruosius vienerius metus jų vertės susitraukė atitinkamai 25,3 ir 14,1 procento.
Tačiau per pastaruosius trejus metus Shanghai Composite indeksas paaugo 35 procentais, Indijos SENSEX - irgi panašiai, t.y. 33,8 procento. Bet per pastaruosius penkerius metus pirmojo indekso vertė krito 1,5 procento, o antrojo paaugo 26,85 procento, tuo tarpu per paskutinius dešimt metų jie pašoko atitinkamai 119,6 procento bei 111,6 procento. Nuo šio amžiaus pradžios Kinijos akcijų rinkos pagrindinio indekso vertė pasistiebė 2,2 karto, o Indijos - 4,9 karto. Tad akivaizdu, bent jau per nagrinėjama laikotarpį vertinant minėtus du indeksus Indijos akcijų rinkos grąža buvo daugiau nei dvigubai didesnė.
Antros dalies trumpos išvados:
Prieš kilusią pasaulinę krizę abiejose Azijos šalyse buvo fiksuojamas spartus pramonės produkcijos augimas, kurio tempai vis labiau didėjo, tačiau po krizės nepavyko grįžti į prieš tai buvusį augimo pagreitį, be to, Kinijoje nuosekliai lėtėja metinis pramonės produkcijos prieaugis;
Per šioje analizėje nagrinėjamą laikotarpį Kinijos užsienio prekybos rezultatas buvo visuomet teigiamas, o Indijos - priešingai, visuomet neigiamas;
Kinija tiek kalbant apie turimus užsienio valiutų rezervus, tiek apie aukso kiekį pastebimai turtingesnė už Indiją. Abiejų šalių užsienio valiutų rezervai nuosekliai augo, tačiau pirmosios šalies dvigubai sparčiau;
Kinijos namų ūkių įsiskolinimas nuosekliai didėja, tuo tarpu Indijos mažai pakito ir yra pastebimai mažesnis;
Abiejuose šalyse bazinė palūkanų norma yra gana aukšta, tačiau mažai kito. Tiesa, pastaruoju metu tiek Kinijoje, tiek Indijoje monetarinė politika yra švelninama;
Per nagrinėjamą laikotarpį Kinija visuomet buvo konkurencingesnė už Indiją. Be to, pirmosios konkurencingumas padidėjo, tuo tarpu antrosios sumažėjo;
Nagrinėtose Azijos šalyse korupcijos lygis yra panašus, tačiau nuo 2000 metų jos korupcijos reitinge smuktelėjo kiek žemyn;
Sąlygos kurti ir plėtoti verslą Kinijoje yra palankesnės, tačiau abiejų šalių pozicijos reitinge yra gana žemos ir nuo 2008 metų mažai pakito;
Indijoje pelno mokestis didesnis nei Kinijoje, tačiau abiem atvejais jis sumažėjo. Tuo tarpu kalbant apie gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ir socialinės apsaugos mokesčius, padėtis priešinga;
Kinijos juanio vertė nuosekliai ilgalaikėje perspektyvoje didėja Indijos rupijos atžvilgiu;
Indijos skolinimosi kaštai visuomet buvo didesni už Kinijos;
Trumpalaikiu laikotarpiu Kinijos ir Indijos akcijų rinkose fiksuojamas nuosmukis, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje investicinė grąža buvo teigiama, beje, antrosios šalies daugiau nei dvigubai didesnė.