versija spausdinimui
(0)
Japonijos banko vadovas Haruhiko Kuroda pareiškė, jog Centrinis bankas turi pakankamai erdvės dar labiau išplėsti stimuliavimą arba skatinimą ir yra pasirengęs sumažinti bazinę palūkanų normą dar giliau į neigiamą teritoriją. Tuo pačiu jis leido suprasti, kad jie pasiruošę veikti siekiant pasiekti nusistatytą infliacijos lygį.
Haruhiko Kuroda pabrėžė, kad net po to kai pradėtos įgyvendinti galingiausios pinigų politikos priemonės per šiuolaikinę Centrinių bankų istoriją, Japonijos bankas lieka atviras naujiems būdams, kurie padėtų paskatinti ekonomiką, jei nesuveiktų esamos priemonės.
„Aš esu įsitikinęs, kad nėra jokių apribojimų imantis veiksmų, kuriais siekiama būtų dar labiau sušvelninti pinigų politiką“ - sakė Japonijos banko vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad viena iš pagrindinių grėsmių siekiant pasiekti tikslinį infliacijos lygį, kuris sudaro du procentus, tai energijos išteklių kainų kritimas bei Kinijos ekonomikos siunčiami nerimą keliantys signalai, kurie kelia povojų, jog gali sulėtėti pasaulinis augimas.
„Paskutiniai buvę sukrėtimai akcijų rinkoje ir besivystančių šalių ekonomikų sulėtėjimas gali pakenkti verslo aplinkai Japonijoje ir bendrovės tuo pačiu nebus linkusios didinti atlyginimus“ - perspėja Haruhiko Kuroda.
Kalbant apie padėtį Kinijoje, jis pats yra nusiteikęs optimistiškai. Jo nuomone, antra pagal dydį pasaulyje ekonomika ko gero išlaikys stabilų augimą.
„Jei tai bus būtina, kad paremti mūsų ekonomiką, esame pasirengę su palūkanų norma žengti dar giliau“ - reziumavo Japonijos banko vadovas Haruhiko Kuroda.
Artėjant vakarui už vieną dolerį valiutų rinkoje buvo mokama po 118.257 jenas, arba 1,25 procento mažiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu, tuo tarpu už vieną eurą buvo mokama po 130.447 jenas, arba 0,29 procento mažiau. Nuo šių metų pradžios Amerikos valiuta Japonijos valiutos atžvilgiu atpigo 1,6 procento, o mūsų valiutos vertė faktiškai nepakito.
Tuo tarpu per pastaruosius vienerius metus doleris jenos atžvilgiu pabrango 0,6 procento, o euras atpigo 3,2 procento.
Haruhiko Kuroda pabrėžė, kad net po to kai pradėtos įgyvendinti galingiausios pinigų politikos priemonės per šiuolaikinę Centrinių bankų istoriją, Japonijos bankas lieka atviras naujiems būdams, kurie padėtų paskatinti ekonomiką, jei nesuveiktų esamos priemonės.
„Aš esu įsitikinęs, kad nėra jokių apribojimų imantis veiksmų, kuriais siekiama būtų dar labiau sušvelninti pinigų politiką“ - sakė Japonijos banko vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad viena iš pagrindinių grėsmių siekiant pasiekti tikslinį infliacijos lygį, kuris sudaro du procentus, tai energijos išteklių kainų kritimas bei Kinijos ekonomikos siunčiami nerimą keliantys signalai, kurie kelia povojų, jog gali sulėtėti pasaulinis augimas.
„Paskutiniai buvę sukrėtimai akcijų rinkoje ir besivystančių šalių ekonomikų sulėtėjimas gali pakenkti verslo aplinkai Japonijoje ir bendrovės tuo pačiu nebus linkusios didinti atlyginimus“ - perspėja Haruhiko Kuroda.
Kalbant apie padėtį Kinijoje, jis pats yra nusiteikęs optimistiškai. Jo nuomone, antra pagal dydį pasaulyje ekonomika ko gero išlaikys stabilų augimą.
„Jei tai bus būtina, kad paremti mūsų ekonomiką, esame pasirengę su palūkanų norma žengti dar giliau“ - reziumavo Japonijos banko vadovas Haruhiko Kuroda.
Artėjant vakarui už vieną dolerį valiutų rinkoje buvo mokama po 118.257 jenas, arba 1,25 procento mažiau nei ankstesnės prekybos sesijos metu, tuo tarpu už vieną eurą buvo mokama po 130.447 jenas, arba 0,29 procento mažiau. Nuo šių metų pradžios Amerikos valiuta Japonijos valiutos atžvilgiu atpigo 1,6 procento, o mūsų valiutos vertė faktiškai nepakito.
Tuo tarpu per pastaruosius vienerius metus doleris jenos atžvilgiu pabrango 0,6 procento, o euras atpigo 3,2 procento.