versija spausdinimui
(0)
Daugiau negu trečdalis (35 proc.) Lietuvos gyventojų teigia, kad juos domintų nuosavo verslo kūrimas, o savo idėjas įgyvendinę ir įkūrę verslą jau yra vienas iš dvylikos mūsų šalies gyventojų (8 proc.). Palyginti su Latvija ar Estija, lietuvių optimizmas dėl aplinkos sąlygų kurti verslą auga sparčiausiai − tai atskleidė Baltijos šalyse atliktas SEB banko tyrimas.
Beveik kas antras Lietuvą mato kaip palankią šalį verslui
Tyrimo duomenimis, kiek mažiau negu pusė (44 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų šalyje verslą kurti paprasta. Estijoje taip manančių yra daugiau negu pusė (54 proc.), o Latvijos gyventojams būdingas didžiausias skeptiškumas dėl aplinkos palankumo kuriant verslą – čia mažiau negu trečdalis (27 proc.) gyventojų pritaria teiginiui, kad Latvijoje verslą įkurti paprasta.
„Palyginti su prieš dvejus metus, 2013-aisiais, SEB banko atliktos analogiškos apklausos duomenimis, manančių, kad Lietuvoje verslą įkurti paprasta, padaugėjo 14 procentinių punktų − tai didžiausias augimas iš visų Baltijos šalių. Vadinasi, mūsų šalies gyventojai įžvelgia vis mažiau kliūčių steigiant verslą ir pagal optimizmą sparčiai vejasi Baltijos šalių lyderius estus“, − sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
Mažiausiai aplinkos suvaržymų mūsų šalyje steigti verslą mato vyrai − 52 proc. jų mano, kad Lietuvoje verslą įkurti paprasta. Dažniausiai taip teigia 30−39 metų gyventojai, gyvenantys didžiuosiuose miestuose. Įdomu tai, kad iš visų mūsų šalies miestų išsiskiria Kaunas − čia 68 proc. gyventojų mano, kad verslą įkurti paprasta. Vilniuje ši dalis kiek mažesnė − 48 procentai.
„Apklausos duomenys atskleidė ir tai, kad daugiau dėl aplinkos kliuvinių nuogąstauja tie, kurie nėra įkūrę nuosavo verslo, o tik galvoja apie tai. Tie gyventojai, kurie jau ėmėsi realių veiksmų ir įgyvendino savo verslo idėją, teigia, kad tai padaryti ne taip sudėtinga − trys iš keturių pritaria teiginiui, kad verslą Lietuvoje įkurti paprasta“, − sako V. Doveika.
Daugiausia verslą įkūrusių − Estijoje
Versliausiais Baltijos šalyse būtų galima vadinti estus − apie verslo kūrimą čia galvoja kas ketvirtas, o jį jau įkūrę yra penktadalis Estijos gyventojų. Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, apie nuosavą verslą galvoja kas trečias (35 proc.), o jį įkūrę yra kas šeštas (17 proc.) Latvijos gyventojas.
„Baltijos šalių gyventojų nuostatas kurti verslą lemia skirtinga ekonominė ir socialinė aplinka. Tai, kad Estijos gyventojams būdingas išskirtinis verslumas, galima paaiškinti tuo, kad vidutinis darbo užmokestis šioje šalyje yra didesnis negu Lietuvoje ar Latvijoje, taigi estų didesnė ir perkamoji galia. Gyventojai turi sukaupę daugiau turto, kurį galėtų panaudoti kaip pradinį kapitalą steigdami įmonę. Be to, čia mažesnė migracija, tad daugiau galimybių rasti tinkamų darbuotojų. Lyginant Baltijos šalių gyventojus, matyti, kad skiriasi ir jų požiūris į verslą, pasitikėjimas savo galimybėmis“, − sako V. Doveika.
Kurti verslą trukdo įvairios priežastys
V. Doveikos teigimu, mažėjant kliūčių kurti verslą, ima didėti asmeninių gebėjimų ir motyvacijos reikšmė verslumui. Nors vis daugiau kalbama apie verslumą, 50 proc. norinčių kurti verslą sako, kad jie neranda informacijos, arba teigia, kad jiems trūksta idėjų (49 proc.).
„Įdomu tai, kad nors daugelis apklausos dalyvių sako, jog nuo verslo kūrimo juos dažniausiai atbaido idėjų ar informacijos trūkumas, tačiau skirtingos gyventojų grupės nurodo ir kitus kliuvinius. Pavyzdžiui, moterys nurodo bijančios su verslo kūrimu susijusios rizikos. Tokia rizika turi įtakos ir vyresnio amžiaus gyventojams, kuriems sunku atsisakyti nuolatinio darbo užmokesčio. Tuo tarpu jaunesnio amžiaus gyventojams daugiausia sunkumų kyla dėl teisinės bazės ir informacijos trūkumo, tačiau mažiausiai − dėl verslo idėjų stokos“, − sako V. Doveika.
Tyrimą SEB banko užsakymu Baltijos šalyse atliko žiniasklaidos planavimo agentūra „Mindshare“. Internetu buvo apklausta daugiau kaip 1 750 18−74 metų amžiaus gyventojų Baltijos šalyse. Lietuvoje iš viso apklausta daugiau kaip 600 respondentų.
Beveik kas antras Lietuvą mato kaip palankią šalį verslui
Tyrimo duomenimis, kiek mažiau negu pusė (44 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad mūsų šalyje verslą kurti paprasta. Estijoje taip manančių yra daugiau negu pusė (54 proc.), o Latvijos gyventojams būdingas didžiausias skeptiškumas dėl aplinkos palankumo kuriant verslą – čia mažiau negu trečdalis (27 proc.) gyventojų pritaria teiginiui, kad Latvijoje verslą įkurti paprasta.
„Palyginti su prieš dvejus metus, 2013-aisiais, SEB banko atliktos analogiškos apklausos duomenimis, manančių, kad Lietuvoje verslą įkurti paprasta, padaugėjo 14 procentinių punktų − tai didžiausias augimas iš visų Baltijos šalių. Vadinasi, mūsų šalies gyventojai įžvelgia vis mažiau kliūčių steigiant verslą ir pagal optimizmą sparčiai vejasi Baltijos šalių lyderius estus“, − sako Virginijus Doveika, SEB banko prezidento pavaduotojas ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius.
Mažiausiai aplinkos suvaržymų mūsų šalyje steigti verslą mato vyrai − 52 proc. jų mano, kad Lietuvoje verslą įkurti paprasta. Dažniausiai taip teigia 30−39 metų gyventojai, gyvenantys didžiuosiuose miestuose. Įdomu tai, kad iš visų mūsų šalies miestų išsiskiria Kaunas − čia 68 proc. gyventojų mano, kad verslą įkurti paprasta. Vilniuje ši dalis kiek mažesnė − 48 procentai.
„Apklausos duomenys atskleidė ir tai, kad daugiau dėl aplinkos kliuvinių nuogąstauja tie, kurie nėra įkūrę nuosavo verslo, o tik galvoja apie tai. Tie gyventojai, kurie jau ėmėsi realių veiksmų ir įgyvendino savo verslo idėją, teigia, kad tai padaryti ne taip sudėtinga − trys iš keturių pritaria teiginiui, kad verslą Lietuvoje įkurti paprasta“, − sako V. Doveika.
Daugiausia verslą įkūrusių − Estijoje
Versliausiais Baltijos šalyse būtų galima vadinti estus − apie verslo kūrimą čia galvoja kas ketvirtas, o jį jau įkūrę yra penktadalis Estijos gyventojų. Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, apie nuosavą verslą galvoja kas trečias (35 proc.), o jį įkūrę yra kas šeštas (17 proc.) Latvijos gyventojas.
„Baltijos šalių gyventojų nuostatas kurti verslą lemia skirtinga ekonominė ir socialinė aplinka. Tai, kad Estijos gyventojams būdingas išskirtinis verslumas, galima paaiškinti tuo, kad vidutinis darbo užmokestis šioje šalyje yra didesnis negu Lietuvoje ar Latvijoje, taigi estų didesnė ir perkamoji galia. Gyventojai turi sukaupę daugiau turto, kurį galėtų panaudoti kaip pradinį kapitalą steigdami įmonę. Be to, čia mažesnė migracija, tad daugiau galimybių rasti tinkamų darbuotojų. Lyginant Baltijos šalių gyventojus, matyti, kad skiriasi ir jų požiūris į verslą, pasitikėjimas savo galimybėmis“, − sako V. Doveika.
Kurti verslą trukdo įvairios priežastys
V. Doveikos teigimu, mažėjant kliūčių kurti verslą, ima didėti asmeninių gebėjimų ir motyvacijos reikšmė verslumui. Nors vis daugiau kalbama apie verslumą, 50 proc. norinčių kurti verslą sako, kad jie neranda informacijos, arba teigia, kad jiems trūksta idėjų (49 proc.).
„Įdomu tai, kad nors daugelis apklausos dalyvių sako, jog nuo verslo kūrimo juos dažniausiai atbaido idėjų ar informacijos trūkumas, tačiau skirtingos gyventojų grupės nurodo ir kitus kliuvinius. Pavyzdžiui, moterys nurodo bijančios su verslo kūrimu susijusios rizikos. Tokia rizika turi įtakos ir vyresnio amžiaus gyventojams, kuriems sunku atsisakyti nuolatinio darbo užmokesčio. Tuo tarpu jaunesnio amžiaus gyventojams daugiausia sunkumų kyla dėl teisinės bazės ir informacijos trūkumo, tačiau mažiausiai − dėl verslo idėjų stokos“, − sako V. Doveika.
Tyrimą SEB banko užsakymu Baltijos šalyse atliko žiniasklaidos planavimo agentūra „Mindshare“. Internetu buvo apklausta daugiau kaip 1 750 18−74 metų amžiaus gyventojų Baltijos šalyse. Lietuvoje iš viso apklausta daugiau kaip 600 respondentų.