versija spausdinimui
(0)
Pastaruoju metu vykę ženklūs Kinijos akcijų kainų svyravimai patraukė viso pasaulio investuotojų dėmesį.
Ilgą laiko tarpą užsienio investuotojams buvo taikomi draudimai ir apribojimai, tačiau šalis vis labiau atsiveria ir šiandien net investuotojai iš Lietuvos gali pasiekti didžiąją dalį Kinijos įmonių.
Šiuo metu rinkose vyrauja baimė, jog Kinijos ekonomikos augimas lėtėja sparčiau nei prognozuota. Dar 2010 m. Kinijos ekonomikos augimas viršijo 10% (met./met.), tačiau per pastaruosius kelerius metus BVP augimo tempas nusirito žemiau 8% ir šiuo metu spėliojama, ar šalies centrinio banko ir vyriausybės pastangos sugebės neleisti ekonomikos augimo tempui sumažėti žemiau 7% ribos. Kovo mėnesį šalies premjeras Li Keqiang užsiminė, jog nuo šiol ekonomikos augimo tikslas bus apie 7%, kai 2014 m. tikslas buvo apie 7,5%. Naujausią įžvalgą apie Kinijos ekonomikos augimą sužinosime spalio viduryje, kai Kinijos nacionalinis statistikos biuras paskelbs naujausius ketvirtinius duomenis.
Gamybos pramonės – pagrindinio Kinijos ekonomikos variklio – apsukos taip pat lėtėja. Markit rengiamas Kinijos gamybos pramonės pirkimų vadybininkų indeksas rodo, jog pramonė šalyje traukėsi didžiąją šių metų dalį. Be to, mažmeninės prekybos, kuri atspindi šalies vartotojų polinkį išlaidauti, augimas (met./met.) sulėtėjo iki 10-10,5%, kai dar 2011 m. pardavimų augimas siekė 16-18%. Visa tai parodo, jog padėtis Kinijoje sunkėja.
Kinijos ekonomiką neigiamai veikia ne tik krentančios akcijų kainos, lėtėjantis eksportas, bet ir sprogęs nekilnojamojo turto „burbulas“. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog statybų ir susiję sektoriai sudaro apie 25-30% šalies bendrojo vidaus produkto. Sparčiai augusios Kinijos NT rinkos kainos pasiekė viršūnę 2014 m. pradžioje ir kainos ženkliai smuko iki pat 2015 m. gegužės mėn. Manoma, jog kainų kritimą lėmė pernelyg didelė NT pasiūla ir sumažėjusi jo paklausa. Taip pat jau kritiškai vertinamos šalies valdžios pernelyg didelės pastangos vystyti miestus, tikintis, jog vis daugiau žmonių persikels į juos iš kaimų. Tačiau miestai „vaiduokliai“ parodo, jog tokia strategija nepasiteisino. Be to, neigiamai šalies ekonomiką veikia ir senėjanti šalies populiacija, kuri yra ilgai vykdytos vieno vaiko politikos pasekmė.
Kinijos akcijų rinka dar 2014 m. pabaigoje pradėjo kilti, o vis spartėjant augimui buvo pradėta nerimauti dėl akcijų kainų „burbulo“. Šanchajaus akcijų biržos indeksas nuo 2014 m. pradžios iki 2015 m. pasiekto piko buvo pakilęs beveik 150%. Tačiau kainų burbulas sprogo ir per pastaruosius tris mėnesius indekso vertė sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog Honkonge listinguojamų bendrovių akcijų kainos nebuvo taip aukštai pakilusios, kaip vietinėse Kinijos biržose.
Toks akcijų kainų pokyčių skirtumas vietinėse Kinijos biržose ir Honkongo biržose gali būti paaiškintas. Ilgą laiko tarpą užsienio investuotojai Kinijos bendroves galėdavo lengvai pasiekti tik Honkongo akcijų biržoje (H sąrašas), o vietiniams Kinijos gyventojams buvo pasiekiamos tik Šanchajaus arba Šendženo akcijų biržos. Be to, neįprastai didelę (~85%) sandorių dalį vietinėse Kinijos akcijų rinkose teikia mažmeniniai investuotojai. Kinijos valdžia kontroliuoja IPO skaičių ir periodiškai sustabdo akcijų platinimus, norėdama paveikti smunkančias akcijų kainas. Dėl šių priežasčių tos pačios bendrovės akcijų kainos įprastai skiriasi vietinėse ir užsienio biržose. Kartais skirtumas pranoksta ir 100%.
Kad šalyje būtų suvaldytas akcijų kainų kritimas, Kinijos valdžia ėmėsi įvairių priemonių: šalies centrinis bankas karpė bazinę palūkanų normą ir pakeitė Kinijos juanio susiejimo su JAV doleriu taisykles (devalvavo valiutą). Taip pat buvo apribota prekyba skolintomis akcijomis (angl. short selling), uždrausta didiesiems akcininkams parduoti akcijas, leista pensijų fondams įsigyti šalies akcijų ir kt. Nors Kinijos valdžios įsikišimas pristabdė akcijų kainų kritimą, tačiau baiminamasi, jog šalies valdžia nesugebės ilgą laiko tarpą dirbtinai palaikyti akcijų kainų.
Kinijos akcijų rinka vis labiau atsiveria, tačiau šiuo metu užsienio investuotojams vis dar yra taikomi tam tikri apribojimai. Be to, yra dalis šalies bendrovių, kurių nerasime nei Honkongo, nei vietinėse šalies biržose, kadangi jų vadovai nusprendė listinguotis kitose pasaulio biržose. Geriausias pavyzdys yra elektroninės komercijos gigantė Alibaba Group (BABA).
Nuo praėjusių metų pabaigos užsienio investuotojams buvo suteikta galimybė per Honkongo ir Šanchajaus biržų jungtį įsigyti Šanchajaus biržoje esančių bendrovių akcijų. Tačiau verta pabrėžti, jog prekybai yra taikomi įvairūs apribojimai: turi dirbti tiek Šanchajaus, tiek Honkongo biržos, priimami tik standartizuoto dydžio pavedimai ribine kaina, taikomi akcijų kainų pokyčio apribojimai ir kt. Dėl to, dauguma investuotojų mieliau renkasi ETF fondus, kurie investuoja minėtose biržose.
Vienas žinomiausių besivystančių valstybių ETF fondų Vanguard FTSE Emerging Markets (VWO) šią vasarą paskelbė, jog į investicinį portfelį metų pabaigoje įtrauks Kinijos A sąrašo bendroves. Tai turėtų padidinti Kinijos akcijų svorį portfelyje nuo 27% iki 30-40%. Tuo tarpu didžiausias besivystančių valstybių ETF fondas iShares MSCI Emerging Markets (EEM) Kinijos akcijoms skyrė apie 23% investicinio portfelio, kadangi MSCI vis dar susilaiko nuo A sąrašo bendrovių įtraukimo į besivystančių šalių indeksą.
Taip pat rinkoje yra daug ETF fondų, kurie investicinius portfelius formuoja vien iš Kinijos bendrovių. Didžiausias ir likvidžiausias toks ETF fondas yra iShares China Large-Cap ETF (FXI), tačiau jis apima tik 25 didžiausias Kinijos bendroves, kurios listinguojamos Honkongo biržoje. Kitas populiarus ETF fondas yra iShares MSCI China ETF (MCHI), apimantis 146 bendroves, kurių akcijos listinguojamos daugiausiai Honkongo ir vietinėse biržose (B sąrašo, Red chips ir P chips), siekiant apimti apie 85% Kinijos akcijų rinkos. Tuo tarpu SPDR S&P China ETF (GXC) yra vienas daugiausiai apimančių fondų. GXC investicinis portfelis sudarytas iš 365 bendrovių, kurių akcijos prieinamos užsienio investuotojams, tačiau neįtraukiamos A sąrašo įmonės. Dėl to šiame fonde galima rasti Baidu (BIDU), Alibaba (BABA) ir kitas įmones, kurios nepatenka į FXI ir MCHI.
Tuo tarpu norintys pasiekti A sąrašo bendroves, gali atkreipti dėmesį į db X-trackers Harvest CSI 300 China A-Shares Fund (AHSR), kuris siekia atkartoti CSI 300 indeksą. Nors fondas investuoja tiesiai į A sąrašo bendroves, tačiau užsienio investuotojams yra ribotas priėjimas prie šio sąrašo bendrovių, todėl kartais susidaro situacija, kai fondo akcijų kaina ženkliau prasilenkia su grynąja fondo aktyvų verte. Remiantis fondo valdytojo pateikiama informacija, ASHR akcijų kaina rugsėjo 1 d. buvo 6,2% mažesnė nei grynoji fondo aktyvų vertė.
Verta pabrėžti, jog investuotojai gali atidaryti ne tik ilgąsias apžvalgoje minimų ETF fondų pozicijas, bet gali ir turėti trumpąsias pozicijas, kurios leistų pasipelnyti iš akcijų kainų kritimo.
Jau kurį laiką investuotojams iš Lietuvos tik daugėja galimybių pasiekti Kinijos rinką, tačiau rinkos dalyviams būtina gerai išnagrinėti instrumentų skirtumus ir įvertinti taikomus neįprastus prekybos šioje rinkoje apribojimus, kurie gali turėti tiesioginį poveikį investicinei grąžai.
Parengta LHV banko, remiantis english.sse.com.cn, szse.cn, hkex.com.hk, morningstar.com ir fondų valdytojų (etfus.deutscheawm.com, ishares.com, spdrs.com) skelbiamais duomenimis bei užsienio žiniasklaida (Barrons.com, Reuters.com, Finance.Yahoo.com, Bloomberg.com, Ft.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.
Ilgą laiko tarpą užsienio investuotojams buvo taikomi draudimai ir apribojimai, tačiau šalis vis labiau atsiveria ir šiandien net investuotojai iš Lietuvos gali pasiekti didžiąją dalį Kinijos įmonių.
Padėtis Kinijoje
Šiuo metu rinkose vyrauja baimė, jog Kinijos ekonomikos augimas lėtėja sparčiau nei prognozuota. Dar 2010 m. Kinijos ekonomikos augimas viršijo 10% (met./met.), tačiau per pastaruosius kelerius metus BVP augimo tempas nusirito žemiau 8% ir šiuo metu spėliojama, ar šalies centrinio banko ir vyriausybės pastangos sugebės neleisti ekonomikos augimo tempui sumažėti žemiau 7% ribos. Kovo mėnesį šalies premjeras Li Keqiang užsiminė, jog nuo šiol ekonomikos augimo tikslas bus apie 7%, kai 2014 m. tikslas buvo apie 7,5%. Naujausią įžvalgą apie Kinijos ekonomikos augimą sužinosime spalio viduryje, kai Kinijos nacionalinis statistikos biuras paskelbs naujausius ketvirtinius duomenis.
Gamybos pramonės – pagrindinio Kinijos ekonomikos variklio – apsukos taip pat lėtėja. Markit rengiamas Kinijos gamybos pramonės pirkimų vadybininkų indeksas rodo, jog pramonė šalyje traukėsi didžiąją šių metų dalį. Be to, mažmeninės prekybos, kuri atspindi šalies vartotojų polinkį išlaidauti, augimas (met./met.) sulėtėjo iki 10-10,5%, kai dar 2011 m. pardavimų augimas siekė 16-18%. Visa tai parodo, jog padėtis Kinijoje sunkėja.
Kinijos ekonomiką neigiamai veikia ne tik krentančios akcijų kainos, lėtėjantis eksportas, bet ir sprogęs nekilnojamojo turto „burbulas“. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog statybų ir susiję sektoriai sudaro apie 25-30% šalies bendrojo vidaus produkto. Sparčiai augusios Kinijos NT rinkos kainos pasiekė viršūnę 2014 m. pradžioje ir kainos ženkliai smuko iki pat 2015 m. gegužės mėn. Manoma, jog kainų kritimą lėmė pernelyg didelė NT pasiūla ir sumažėjusi jo paklausa. Taip pat jau kritiškai vertinamos šalies valdžios pernelyg didelės pastangos vystyti miestus, tikintis, jog vis daugiau žmonių persikels į juos iš kaimų. Tačiau miestai „vaiduokliai“ parodo, jog tokia strategija nepasiteisino. Be to, neigiamai šalies ekonomiką veikia ir senėjanti šalies populiacija, kuri yra ilgai vykdytos vieno vaiko politikos pasekmė.
Kinijos akcijų rinka
Kinijos akcijų rinka dar 2014 m. pabaigoje pradėjo kilti, o vis spartėjant augimui buvo pradėta nerimauti dėl akcijų kainų „burbulo“. Šanchajaus akcijų biržos indeksas nuo 2014 m. pradžios iki 2015 m. pasiekto piko buvo pakilęs beveik 150%. Tačiau kainų burbulas sprogo ir per pastaruosius tris mėnesius indekso vertė sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog Honkonge listinguojamų bendrovių akcijų kainos nebuvo taip aukštai pakilusios, kaip vietinėse Kinijos biržose.
Toks akcijų kainų pokyčių skirtumas vietinėse Kinijos biržose ir Honkongo biržose gali būti paaiškintas. Ilgą laiko tarpą užsienio investuotojai Kinijos bendroves galėdavo lengvai pasiekti tik Honkongo akcijų biržoje (H sąrašas), o vietiniams Kinijos gyventojams buvo pasiekiamos tik Šanchajaus arba Šendženo akcijų biržos. Be to, neįprastai didelę (~85%) sandorių dalį vietinėse Kinijos akcijų rinkose teikia mažmeniniai investuotojai. Kinijos valdžia kontroliuoja IPO skaičių ir periodiškai sustabdo akcijų platinimus, norėdama paveikti smunkančias akcijų kainas. Dėl šių priežasčių tos pačios bendrovės akcijų kainos įprastai skiriasi vietinėse ir užsienio biržose. Kartais skirtumas pranoksta ir 100%.
Kad šalyje būtų suvaldytas akcijų kainų kritimas, Kinijos valdžia ėmėsi įvairių priemonių: šalies centrinis bankas karpė bazinę palūkanų normą ir pakeitė Kinijos juanio susiejimo su JAV doleriu taisykles (devalvavo valiutą). Taip pat buvo apribota prekyba skolintomis akcijomis (angl. short selling), uždrausta didiesiems akcininkams parduoti akcijas, leista pensijų fondams įsigyti šalies akcijų ir kt. Nors Kinijos valdžios įsikišimas pristabdė akcijų kainų kritimą, tačiau baiminamasi, jog šalies valdžia nesugebės ilgą laiko tarpą dirbtinai palaikyti akcijų kainų.
Kinijos akcijų rinka vis labiau atsiveria, tačiau šiuo metu užsienio investuotojams vis dar yra taikomi tam tikri apribojimai. Be to, yra dalis šalies bendrovių, kurių nerasime nei Honkongo, nei vietinėse šalies biržose, kadangi jų vadovai nusprendė listinguotis kitose pasaulio biržose. Geriausias pavyzdys yra elektroninės komercijos gigantė Alibaba Group (BABA).
Nuo praėjusių metų pabaigos užsienio investuotojams buvo suteikta galimybė per Honkongo ir Šanchajaus biržų jungtį įsigyti Šanchajaus biržoje esančių bendrovių akcijų. Tačiau verta pabrėžti, jog prekybai yra taikomi įvairūs apribojimai: turi dirbti tiek Šanchajaus, tiek Honkongo biržos, priimami tik standartizuoto dydžio pavedimai ribine kaina, taikomi akcijų kainų pokyčio apribojimai ir kt. Dėl to, dauguma investuotojų mieliau renkasi ETF fondus, kurie investuoja minėtose biržose.
Vienas žinomiausių besivystančių valstybių ETF fondų Vanguard FTSE Emerging Markets (VWO) šią vasarą paskelbė, jog į investicinį portfelį metų pabaigoje įtrauks Kinijos A sąrašo bendroves. Tai turėtų padidinti Kinijos akcijų svorį portfelyje nuo 27% iki 30-40%. Tuo tarpu didžiausias besivystančių valstybių ETF fondas iShares MSCI Emerging Markets (EEM) Kinijos akcijoms skyrė apie 23% investicinio portfelio, kadangi MSCI vis dar susilaiko nuo A sąrašo bendrovių įtraukimo į besivystančių šalių indeksą.
Taip pat rinkoje yra daug ETF fondų, kurie investicinius portfelius formuoja vien iš Kinijos bendrovių. Didžiausias ir likvidžiausias toks ETF fondas yra iShares China Large-Cap ETF (FXI), tačiau jis apima tik 25 didžiausias Kinijos bendroves, kurios listinguojamos Honkongo biržoje. Kitas populiarus ETF fondas yra iShares MSCI China ETF (MCHI), apimantis 146 bendroves, kurių akcijos listinguojamos daugiausiai Honkongo ir vietinėse biržose (B sąrašo, Red chips ir P chips), siekiant apimti apie 85% Kinijos akcijų rinkos. Tuo tarpu SPDR S&P China ETF (GXC) yra vienas daugiausiai apimančių fondų. GXC investicinis portfelis sudarytas iš 365 bendrovių, kurių akcijos prieinamos užsienio investuotojams, tačiau neįtraukiamos A sąrašo įmonės. Dėl to šiame fonde galima rasti Baidu (BIDU), Alibaba (BABA) ir kitas įmones, kurios nepatenka į FXI ir MCHI.
Tuo tarpu norintys pasiekti A sąrašo bendroves, gali atkreipti dėmesį į db X-trackers Harvest CSI 300 China A-Shares Fund (AHSR), kuris siekia atkartoti CSI 300 indeksą. Nors fondas investuoja tiesiai į A sąrašo bendroves, tačiau užsienio investuotojams yra ribotas priėjimas prie šio sąrašo bendrovių, todėl kartais susidaro situacija, kai fondo akcijų kaina ženkliau prasilenkia su grynąja fondo aktyvų verte. Remiantis fondo valdytojo pateikiama informacija, ASHR akcijų kaina rugsėjo 1 d. buvo 6,2% mažesnė nei grynoji fondo aktyvų vertė.
Verta pabrėžti, jog investuotojai gali atidaryti ne tik ilgąsias apžvalgoje minimų ETF fondų pozicijas, bet gali ir turėti trumpąsias pozicijas, kurios leistų pasipelnyti iš akcijų kainų kritimo.
Jau kurį laiką investuotojams iš Lietuvos tik daugėja galimybių pasiekti Kinijos rinką, tačiau rinkos dalyviams būtina gerai išnagrinėti instrumentų skirtumus ir įvertinti taikomus neįprastus prekybos šioje rinkoje apribojimus, kurie gali turėti tiesioginį poveikį investicinei grąžai.
Parengta LHV banko, remiantis english.sse.com.cn, szse.cn, hkex.com.hk, morningstar.com ir fondų valdytojų (etfus.deutscheawm.com, ishares.com, spdrs.com) skelbiamais duomenimis bei užsienio žiniasklaida (Barrons.com, Reuters.com, Finance.Yahoo.com, Bloomberg.com, Ft.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.