Birželio mėnesį, palyginus su ankstesniu mėnesiu, remiantis Europos sąjungos statistikos departamento Eurostat duomenimis, tiek euro zonoje, tiek Europos sąjungoje bedarbystės lygis nepakito, tuo tarpu mūsų šalyje jis ūgtelėjo.
Minimą mėnesį, kaip ir laukta rinkoje, euro zonoje bedarbystė siekė 11,1 procento, Europos sąjungoje sudarė 9,6 procento, o Lietuvoje birželį palyginus su geguže, paaugo nuo 8,2 iki 8,5 procento. Prieš metus birželį bedarbystė euro zonoje sudarė 11,6 procento, Europos sąjungoje siekė 10,2 procento, o mūsų šalyje - 10,9 procento.
Birželį darbo euro zonoje neturėjo 17.756 mln. asmenų, Europos sąjungoje - 23.296 milijonai, na o Lietuvoje be darbo buvo 127 tūkstančiai asmenų, arba penkiais tūkstančiais daugiau nei mėnesį prieš tai. Per minimą mėnesį bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo 32 tūkstančiais, tuo tarpu euro zonoje padidėjo 31 tūkstančiu. Per metus Europos sąjungoje bedarbių sumažėjo 1.448 milijonais žmonių, euro zonoje - 811 tūkstančių, Lietuvoje - 33 tūkstančiais.
Tarp Europos sąjungos šalių birželio mėnesį mažiausia bedarbystė tradiciškai buvo fiksuojama Vokietijoje, kur ji siekė vos 4,7 procento, Čekijoje sudarė 4,9 procento. Tuo tarpu didžiausias šis rodiklis iš toliau išlieka Graikijoje, kur remiantis naujausiais duomenimis bedarbystė sudaro 25,6 procento, bei Ispanijoje, kur siekia 22,5 procento.
Per metus dvidešimt vienoje Europos sąjungoje šalyje bedarbystės lygis smuktelėjo, penkiose padidėjo bei Prancūzijoje ir Kipre nepakito. Sparčiausiai per minimą laikotarpį šis rodiklis smuktelėjo mūsų šalyje, kur bedarbystė kaip minėta krito nuo 10,9 iki 8,5 procento, Ispanijoje sumažėjo nuo 24,5 iki 22,5 procento bei Portugalijoje, kur krito nuo 14,3 iki 12,4 procento. Tuo tarpu šis rodiklis padidėjo Belgijoje (nuo 8,4 iki 8,6 procento), Rumunijoje (nuo 6,8 iki 7 procentų), Italijoje (nuo 12,4 iki 12,7 procento), Austrijoje (nuo 5,7 iki 6 procentų) bei Suomijoje, kur pakilo nuo 8,6 iki 9,5 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai per birželį euro zonoje jis paaugo nuo 22,3 iki 22,5 procento, Europos sąjungoje nepakito bei sudarė 20,7 procento, o Lietuvoje paaugo nuo 16,1 iki 17,4 procento. Prieš metus tą patį mėnesį jaunimo bedarbystės lygis euro zonoje siekė 23,6 procento, Europos sąjungoje - 22,1 procento, o mūsų šalyje sudarė 19,9 procento.
Praėjusį mėnesį mažiausias nedarbo lygis jaunimo tarpe tarp Europos sąjungos šalių buvo Vokietijoje (7,1 procento), Maltoje (10 procentų) bei Estijoje, kur siekė 10,1 procento. Didžiausias jis buvo Graikijoje (53,2 procento), Ispanijoje (49,2 procento), Italijoje (44,2 procento) bei Kroatijoje, kur siekė 43,1 procento.
Minimą mėnesį, kaip ir laukta rinkoje, euro zonoje bedarbystė siekė 11,1 procento, Europos sąjungoje sudarė 9,6 procento, o Lietuvoje birželį palyginus su geguže, paaugo nuo 8,2 iki 8,5 procento. Prieš metus birželį bedarbystė euro zonoje sudarė 11,6 procento, Europos sąjungoje siekė 10,2 procento, o mūsų šalyje - 10,9 procento.
Birželį darbo euro zonoje neturėjo 17.756 mln. asmenų, Europos sąjungoje - 23.296 milijonai, na o Lietuvoje be darbo buvo 127 tūkstančiai asmenų, arba penkiais tūkstančiais daugiau nei mėnesį prieš tai. Per minimą mėnesį bedarbių skaičius Europos sąjungoje smuktelėjo 32 tūkstančiais, tuo tarpu euro zonoje padidėjo 31 tūkstančiu. Per metus Europos sąjungoje bedarbių sumažėjo 1.448 milijonais žmonių, euro zonoje - 811 tūkstančių, Lietuvoje - 33 tūkstančiais.
Tarp Europos sąjungos šalių birželio mėnesį mažiausia bedarbystė tradiciškai buvo fiksuojama Vokietijoje, kur ji siekė vos 4,7 procento, Čekijoje sudarė 4,9 procento. Tuo tarpu didžiausias šis rodiklis iš toliau išlieka Graikijoje, kur remiantis naujausiais duomenimis bedarbystė sudaro 25,6 procento, bei Ispanijoje, kur siekia 22,5 procento.
Per metus dvidešimt vienoje Europos sąjungoje šalyje bedarbystės lygis smuktelėjo, penkiose padidėjo bei Prancūzijoje ir Kipre nepakito. Sparčiausiai per minimą laikotarpį šis rodiklis smuktelėjo mūsų šalyje, kur bedarbystė kaip minėta krito nuo 10,9 iki 8,5 procento, Ispanijoje sumažėjo nuo 24,5 iki 22,5 procento bei Portugalijoje, kur krito nuo 14,3 iki 12,4 procento. Tuo tarpu šis rodiklis padidėjo Belgijoje (nuo 8,4 iki 8,6 procento), Rumunijoje (nuo 6,8 iki 7 procentų), Italijoje (nuo 12,4 iki 12,7 procento), Austrijoje (nuo 5,7 iki 6 procentų) bei Suomijoje, kur pakilo nuo 8,6 iki 9,5 procento.
Kalbant apie jaunimo nedarbo lygį, tai per birželį euro zonoje jis paaugo nuo 22,3 iki 22,5 procento, Europos sąjungoje nepakito bei sudarė 20,7 procento, o Lietuvoje paaugo nuo 16,1 iki 17,4 procento. Prieš metus tą patį mėnesį jaunimo bedarbystės lygis euro zonoje siekė 23,6 procento, Europos sąjungoje - 22,1 procento, o mūsų šalyje sudarė 19,9 procento.
Praėjusį mėnesį mažiausias nedarbo lygis jaunimo tarpe tarp Europos sąjungos šalių buvo Vokietijoje (7,1 procento), Maltoje (10 procentų) bei Estijoje, kur siekė 10,1 procento. Didžiausias jis buvo Graikijoje (53,2 procento), Ispanijoje (49,2 procento), Italijoje (44,2 procento) bei Kroatijoje, kur siekė 43,1 procento.