versija spausdinimui
(0)
Trečią dieną iš eilės didžiausią likvidumą Europoje turinčių bendrovių indeksas Stoxx Europe 600 (1d. -0,54 proc.; 3d. -2,15 proc.) krenta su kiekviena diena vis didesnėmis dienos apyvartomis. Aktyvesnį kritimą indekso sudėtyje patyrė su nafta bei dujomis siejamos bendrovės: „BP Plc.“ susitraukė -1,38 proc.; Royal Dutch Shell Plc.“ krito -1,5 proc., o „Tullow Oil Plc.“ vertė sumažėjo -3,74 proc.
Tokius šių bendrovių pokyčius didžiąja dalimi lėmė krentanti pasaulinė išgaunamos naftos kaina, vakar Brent Oil koreguojantis -1,53 proc. iki 55,27 JAV dolerių už barelį. Bendrai per šį mėnesį Brent Oil naftos kaina intensyviai sureagavo ir atpigo net -12,8 proc. Ketvirtadienį svarbesnių makroekonominių naujienų sulaukėme iš JAV (S&P 500 -0,57 proc.), kur paaiškėjo, kaip pasikeitė savaitinis bedarbių paraiškų skaičius. Statistika parodė, kad pastarasis rodiklis krito iki mažiausio lygio per keturis dešimtmečius, bedarbių paraiškų skaičiui sumažėjant nuo 281 tūkst. iki 255 tūkst., o analitikai prognozavo, kad skaičius pasieks 278 tūkst. Šie duomenys neiššaukė teigiamos reakcijos akcijų rinkose, o priešingai, indeksus nustūmė į priešingą pusę, kilstelint spekuliacijas dėl FED‘o bazinės palūkanų normos didinimo jau šį rudenį.
Valiutų rinkos
Vakar paskelbtas JAV savaitinis bedarbių paraiškų skaičius tik akimirksnį sustiprino JAV dolerio vertę, rodiklio paskelbimo metu EUR/USD valiutų poros kursas susvyravo nuo 1,1010 iki 1,0960. Tačiau, vėliau euras atlaikė spaudimą ir bendras valiutų santykis fiksavo teigiamą 0,5 proc. dienos pokytį, nuo trečiadienio buvusio 1,0930 lygio kylanti iki 1,0985. Per šį mėnesį JAV doleris buvo sustiprėjęs prieš eurą 1,5 proc. Nors JAV darbo rinkos rodikliai signalizuoja, kad FED‘as gali tvirčiau pradėti kalbėti apie bazinės palūkanų normos padidinimą, tačiau rinkoje esant daug nežinomųjų, investuotojai kol kas nesiryžta priimti sprendimo didesnes investicijų sumas perstumti į JAV dolerio poziciją. Taip pat eurui stabilumo suteikia įtampos atoslūgis Graikijoje. Kita savaitė turėtų būti aktyvesnė, nes bus paskelbta daugiau JAV ekonomiką atspindinčių rodiklių bei vyks FED‘o spaudos konferencija, kurios metu investuotojai tikėsis sulaukti užuominų apie tolimesnę monetarinę politiką.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Investuotojai šią savaitę Baltijos akcijų rinkose nepasižymi didesniu aktyvumu, ketvirtadienį bendrai apyvartai sudarant tik 362 tūkst. eurų. Nors pagrindiniai Europos indeksai sekė neigiama linkme, tačiau Baltic Benchmark įstengė pasipriešinti rinkos tendencijai ir fiksavo +0,03 proc. dienos augimą. Indekso sudėtyje lyderio poziciją užėmė „Panevėžio statybos trestas“, kurio akcijos vertė pakilo 1,92 proc. Šį pokytį dalinai galėjo sąlygoti dienos pradžioje paskelbta informacija, kad bendrovė pradėjo viešbučio įsigijimo sandorį, nurodydama, kad papildoma informacija bus paskelbta per šį mėnesį. Apskritai pagal aktyvumą biržose dominavo „Tallinna Vesi“, investuotojams pozicijoje perleidžiant vertybinių popierių už 129 tūkst. eurų ir akcijos vertei pakylant 0,76 proc. iki 13,3 euro už vienetą. Šiandien ryte pastaroji bendrovė paskelbė, kad per antrąjį šių metų ketvirtį pajamos augo 2,8 proc., o bendrasis pelnas šoktelėjo 3,6 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Toks pelno augimas iš esmės susidarė dėl didesnių pajamų iš pagrindinės veiklos bei mažesnių taršos mokesčių. Taigi galima tikėtis, kad šiandien ši informacija paskatins investuotojus aktyviau vykdyti prekybą šios bendrovės akcijomis.
Tokius šių bendrovių pokyčius didžiąja dalimi lėmė krentanti pasaulinė išgaunamos naftos kaina, vakar Brent Oil koreguojantis -1,53 proc. iki 55,27 JAV dolerių už barelį. Bendrai per šį mėnesį Brent Oil naftos kaina intensyviai sureagavo ir atpigo net -12,8 proc. Ketvirtadienį svarbesnių makroekonominių naujienų sulaukėme iš JAV (S&P 500 -0,57 proc.), kur paaiškėjo, kaip pasikeitė savaitinis bedarbių paraiškų skaičius. Statistika parodė, kad pastarasis rodiklis krito iki mažiausio lygio per keturis dešimtmečius, bedarbių paraiškų skaičiui sumažėjant nuo 281 tūkst. iki 255 tūkst., o analitikai prognozavo, kad skaičius pasieks 278 tūkst. Šie duomenys neiššaukė teigiamos reakcijos akcijų rinkose, o priešingai, indeksus nustūmė į priešingą pusę, kilstelint spekuliacijas dėl FED‘o bazinės palūkanų normos didinimo jau šį rudenį.
Valiutų rinkos
Vakar paskelbtas JAV savaitinis bedarbių paraiškų skaičius tik akimirksnį sustiprino JAV dolerio vertę, rodiklio paskelbimo metu EUR/USD valiutų poros kursas susvyravo nuo 1,1010 iki 1,0960. Tačiau, vėliau euras atlaikė spaudimą ir bendras valiutų santykis fiksavo teigiamą 0,5 proc. dienos pokytį, nuo trečiadienio buvusio 1,0930 lygio kylanti iki 1,0985. Per šį mėnesį JAV doleris buvo sustiprėjęs prieš eurą 1,5 proc. Nors JAV darbo rinkos rodikliai signalizuoja, kad FED‘as gali tvirčiau pradėti kalbėti apie bazinės palūkanų normos padidinimą, tačiau rinkoje esant daug nežinomųjų, investuotojai kol kas nesiryžta priimti sprendimo didesnes investicijų sumas perstumti į JAV dolerio poziciją. Taip pat eurui stabilumo suteikia įtampos atoslūgis Graikijoje. Kita savaitė turėtų būti aktyvesnė, nes bus paskelbta daugiau JAV ekonomiką atspindinčių rodiklių bei vyks FED‘o spaudos konferencija, kurios metu investuotojai tikėsis sulaukti užuominų apie tolimesnę monetarinę politiką.
Baltijos vertybinių popierių rinka
Investuotojai šią savaitę Baltijos akcijų rinkose nepasižymi didesniu aktyvumu, ketvirtadienį bendrai apyvartai sudarant tik 362 tūkst. eurų. Nors pagrindiniai Europos indeksai sekė neigiama linkme, tačiau Baltic Benchmark įstengė pasipriešinti rinkos tendencijai ir fiksavo +0,03 proc. dienos augimą. Indekso sudėtyje lyderio poziciją užėmė „Panevėžio statybos trestas“, kurio akcijos vertė pakilo 1,92 proc. Šį pokytį dalinai galėjo sąlygoti dienos pradžioje paskelbta informacija, kad bendrovė pradėjo viešbučio įsigijimo sandorį, nurodydama, kad papildoma informacija bus paskelbta per šį mėnesį. Apskritai pagal aktyvumą biržose dominavo „Tallinna Vesi“, investuotojams pozicijoje perleidžiant vertybinių popierių už 129 tūkst. eurų ir akcijos vertei pakylant 0,76 proc. iki 13,3 euro už vienetą. Šiandien ryte pastaroji bendrovė paskelbė, kad per antrąjį šių metų ketvirtį pajamos augo 2,8 proc., o bendrasis pelnas šoktelėjo 3,6 proc. lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Toks pelno augimas iš esmės susidarė dėl didesnių pajamų iš pagrindinės veiklos bei mažesnių taršos mokesčių. Taigi galima tikėtis, kad šiandien ši informacija paskatins investuotojus aktyviau vykdyti prekybą šios bendrovės akcijomis.