versija spausdinimui
(0)
Graikijos parlamente pritarta antrajam kreditorių reikalavimų paketui – atvertas kelias tolesnėms deryboms. Ne taip seniai pasikeitusi ministro pirmininko A. Tsipro retorika veržtis diržus ir aukotis dėl geresnės ateities įtikino parlamentarus solidžia balsų dauguma pritarti antrajam reformų paketui.
Graikijos vyriausybei derybose nesugebėjus padaryti didesnės įtakos Europos kreditoriams, šalis eis jau 2012 metais matytu taupymo keliu. Pastarasis balsavimas didesnio susirūpinimo rinkos dalyviams nesukėlė, todėl Europos akcijų biržose ir toliau vyravo vasariškos nuotaikos – mažas likvidumas ir nedideli indeksų pokyčiai („Euro Stoxx 50“ -0,34 procento).
Supurtyta Kinijos akcijų rinka rodo atsigavimo ženklus. Šįryt (9:30 val. Lietuvos laiku) pagrindinis Kinijos akcijų indeksas „Shanghai Composite“ kilo 2,30 proc., tokiu būdu mėgindamas įsitvirtinti aukščiau psichologiškai svarbaus 4000 punktų lygmens. Milžiniškos Kinijos vyriausybės pastangos gelbėti panikos apimtą rinką davė teigiamų rezultatų – atsispyrimas nuo liepos 9 d. žemumų sudaro daugiau nei 21 proc., tačiau indeksas vis dar yra netekęs penktadalio birželio viduryje buvusios vertės.
Šiandien akcijų rinkose tikimasi ramios prekybos. JAV biržose vis dar neatslūgsta susirūpinimas vilčių nepateisinusiais didžiųjų technologijų bendrovių („Apple“, IBM, „Microsoft“) ketvirtiniais rezultatais. Vakar šalies indeksų reikšmės fiksavo neigiamus 0,4-0,7 proc. pokyčius. Vis dėlto nuosaikiai teigiamos nuotaikos Europos rinkose (pagrindinių indeksų ateities sandorių kainos kyla 0,5-0,6 proc.) gali suteikti postūmį ir rinkos dalyviams kitapus Atlanto. Šiandien Europoje svarbesnių makroekonominių rodiklių neplanuojama skelbti, JAV galima bus įvertinti kassavaitinius darbo rinkos duomenys, o abiejose Atlanto pusėse bendrovės toliau skelbs ketvirčio veiklos rezultatus.
EUR/USD bando surasti pusiausvyros ribą. Pastaraisiais mėnesiais didelius svyravimus patyrusi pagrindinė pasaulio valiutų pora mėgina įsitvirtinti 1,08-1,10 JAV dolerio už eurą intervale (9:30 val. Lietuvos laiku kursas 1,093). Pozityvūs euro zonos duomenys ir Graikijos vykdomi įsipareigojimai nesuteikia priežasties eurui silpnėti, tačiau tikėtinas palūkanų kėlimas JAV vis dar išlieka svarbia priežastimi, palaikančia JAV dolerio brangimo nuotaikas.
Baltijos šalių biržose indeksų kryptis išsiskyrė (OMXV +0,27 proc., OMXT -0,16 procento). Daugiausiai sandorių buvo sudaryta LESTO (-1,93 proc.) akcijomis, vienam agresyviam pardavėjui nusprendus realizuoti didesnį akcijų kiekį. Primename, kad pagrindinio LESTO akcininko „Lietuvos energijos“ valdyba yra pritarusi grupės veiklos grandinės išgryninimo koncepcijai, kurioje numatytas LESTO ir „Lietuvos dujų“ (-1,63 proc.) sujungimas. Kol kas nėra aišku, kuri bendrovė iš sujungimo turės daugiau naudos, todėl esant neapibrėžtumui, dalis investuotojų, yra linkę parduoti turimas akcijas ir taip sumažinti riziką.
Rytoj „Tallinna Vesi“ (+0,76 proc.) planuoja skelbti pusmečio veiklos rezultatą, o biržoje padidėjo bendrovės akcijų paklausa. „Tallinna Vesi“ akcijos tampa vis patrauklesne stabilia veikla ir dividendais pasižyminčia bendrove (dividendų pajamingumas šiemet siekė 6,8 proc.). Tuo tarpu suprastėjus TEO LT veiklos rezultatams, kyla abejonių ar kitais metais bendrovė sugebės išmokėti panašaus kaip šiemet dydžio dividendus (dividendų pajamingumas buvo 6,6 procento).
Graikijos vyriausybei derybose nesugebėjus padaryti didesnės įtakos Europos kreditoriams, šalis eis jau 2012 metais matytu taupymo keliu. Pastarasis balsavimas didesnio susirūpinimo rinkos dalyviams nesukėlė, todėl Europos akcijų biržose ir toliau vyravo vasariškos nuotaikos – mažas likvidumas ir nedideli indeksų pokyčiai („Euro Stoxx 50“ -0,34 procento).
Supurtyta Kinijos akcijų rinka rodo atsigavimo ženklus. Šįryt (9:30 val. Lietuvos laiku) pagrindinis Kinijos akcijų indeksas „Shanghai Composite“ kilo 2,30 proc., tokiu būdu mėgindamas įsitvirtinti aukščiau psichologiškai svarbaus 4000 punktų lygmens. Milžiniškos Kinijos vyriausybės pastangos gelbėti panikos apimtą rinką davė teigiamų rezultatų – atsispyrimas nuo liepos 9 d. žemumų sudaro daugiau nei 21 proc., tačiau indeksas vis dar yra netekęs penktadalio birželio viduryje buvusios vertės.
Šiandien akcijų rinkose tikimasi ramios prekybos. JAV biržose vis dar neatslūgsta susirūpinimas vilčių nepateisinusiais didžiųjų technologijų bendrovių („Apple“, IBM, „Microsoft“) ketvirtiniais rezultatais. Vakar šalies indeksų reikšmės fiksavo neigiamus 0,4-0,7 proc. pokyčius. Vis dėlto nuosaikiai teigiamos nuotaikos Europos rinkose (pagrindinių indeksų ateities sandorių kainos kyla 0,5-0,6 proc.) gali suteikti postūmį ir rinkos dalyviams kitapus Atlanto. Šiandien Europoje svarbesnių makroekonominių rodiklių neplanuojama skelbti, JAV galima bus įvertinti kassavaitinius darbo rinkos duomenys, o abiejose Atlanto pusėse bendrovės toliau skelbs ketvirčio veiklos rezultatus.
EUR/USD bando surasti pusiausvyros ribą. Pastaraisiais mėnesiais didelius svyravimus patyrusi pagrindinė pasaulio valiutų pora mėgina įsitvirtinti 1,08-1,10 JAV dolerio už eurą intervale (9:30 val. Lietuvos laiku kursas 1,093). Pozityvūs euro zonos duomenys ir Graikijos vykdomi įsipareigojimai nesuteikia priežasties eurui silpnėti, tačiau tikėtinas palūkanų kėlimas JAV vis dar išlieka svarbia priežastimi, palaikančia JAV dolerio brangimo nuotaikas.
Baltijos šalių biržose indeksų kryptis išsiskyrė (OMXV +0,27 proc., OMXT -0,16 procento). Daugiausiai sandorių buvo sudaryta LESTO (-1,93 proc.) akcijomis, vienam agresyviam pardavėjui nusprendus realizuoti didesnį akcijų kiekį. Primename, kad pagrindinio LESTO akcininko „Lietuvos energijos“ valdyba yra pritarusi grupės veiklos grandinės išgryninimo koncepcijai, kurioje numatytas LESTO ir „Lietuvos dujų“ (-1,63 proc.) sujungimas. Kol kas nėra aišku, kuri bendrovė iš sujungimo turės daugiau naudos, todėl esant neapibrėžtumui, dalis investuotojų, yra linkę parduoti turimas akcijas ir taip sumažinti riziką.
Rytoj „Tallinna Vesi“ (+0,76 proc.) planuoja skelbti pusmečio veiklos rezultatą, o biržoje padidėjo bendrovės akcijų paklausa. „Tallinna Vesi“ akcijos tampa vis patrauklesne stabilia veikla ir dividendais pasižyminčia bendrove (dividendų pajamingumas šiemet siekė 6,8 proc.). Tuo tarpu suprastėjus TEO LT veiklos rezultatams, kyla abejonių ar kitais metais bendrovė sugebės išmokėti panašaus kaip šiemet dydžio dividendus (dividendų pajamingumas buvo 6,6 procento).