Bangos, bangelės

» Straipsniai » Apžvalgos
Per pirmą šių metų ketvirtį vyravę gan prieštaringi Amerikos makroekonominiai duomenys tokiais išliko ir per antrą ketvirtį, tad tuo pačiu lūkesčiai dėl monetarinės politikos griežtinimo šalyje nuolat keitėsi.
versija spausdinimui
Autorius: traders.lt Data: 2015-07-04 18:43 Komentarai: (1)
Bangos, bangelės iš visų pusių - tai antrojo šių metų ketvirčio pagrindinis atributas. Staigmena, nelauktai, netikėtai - tai pagrindiniai naudoti žodžiai nusakant tas bangas. Amerikoje didesnes ar mažesnes bangas nuolat kėlė pasirodantys itin prieštaringi šalies makroekononiniai duomenys, Europoje pagrindinė bangų kaltininkė - autorė be jokios abejonės buvo Graikija, na o Kinija taip pat nusprendė neatsilikti nuo vyravusios mados. Netikėtos, pavojingos, įvairios ir nenuspėjamos bangos, bangelės - tai tikro spekulianto svajonių viršūnė - didelio pelno (nuostolių) šaltinis.

Fed vis dėl to dar nesugriežtino monetarinės politikos

Per pirmą šių metų ketvirtį vyravę gan prieštaringi Amerikos makroekonominiai duomenys tokiais išliko ir per antrą ketvirtį, tad tuo pačiu lūkesčiai dėl monetarinės politikos griežtinimo šalyje pradžios ir intensyvumo rinkos dalyvių tarpe taip pat nuolat keitėsi, o tai natūraliai lemdavo bangas, bangeles finansų rinkose.

Apie tai, kokie prieštaringi duomenys praėjusį ketvirtį skriejo iš už Atlanto puikiai liudija šios šalies bendrasis vidaus produktas, t.y. tiksliau sakant jo pokytis per pirmą šių metų ketvirtį. Tradiciškai duomenys apie praėjusio ketvirčio šios šalies bendrojo vidaus produkto pokytį yra skelbiami tris kartus per po to sekantį ketvirtį. Taigi, visais trim atvejais buvo paskelbtas gan skirtingas minėto rodiklio procentinis pokytis, kuris galiausiai virsdavo staigmena, nes skirdavosi nuo esančių daugumos lūkesčių rinkoje, tad tuo pačiu atsirasdavo ir didesnės ar mažesnės, trumpesnės ar ilgesnės bangos, bangelės rinkoje.

Iš pradžių remiantis preliminariais duomenimis buvo paskelbta, jog per pirmą šių metų ketvirtį Amerikos ekonomikos augimas sulėtėjo net iki vos 0,2 procento, kai laukta, jog prieaugis sudarys vidutiniškai vieną procentą. Ketvirtį prieš tai buvo fiksuojamas 2,2 procento prieaugis. Po atlikto antrojo perskaičiavimo laukė dar viena ir dar didesnė staigmena. Paaiškėjo, jog per minimą laikotarpį šios šalies bendrasis vidaus produktas ne tik kad nepaaugo, tačiau smuktelėjo ir smuktelėjo pastebimai, t.y. 0,7 procento, tiesa, ekonomistai prognozavo, jog šis rodiklis krito netgi dar kiek labiau. Na ir galiausiai po trečiojo vertinimo paaiškėjo, jog taip, Amerikos ekonomika krito, tačiau pastebimai mažiau nei prieš tai manyta, t.y. susitraukė tik 0,2 procento, kas atitiko ekonomistų lūkesčių vidurkį.

Taigi, tokie prieštaringi skelbiami duomenys lėmė tai, jog išliko nežinomybė ir neapibrėžtumas, o tai savo ruožtu lėmė svyravimus finansų rinkose. Tačiau bet kokiu atveju vis akivaizdžiau ėmė darytis, kad per antrąjį šių metų ketvirtį pinigų politika Amerikoje dar nebus sugriežtinta, t.y. dar nebus pradėtas įgyvendinti bazinės palūkanų normos didinimo ciklas.

Tuo tarpu Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai, bent jau išoriškai išliko ramūs, bei nuolat pabrėždavo, kad per pirmą šių metų ketvirtį užfiksuotą šalies ekonomikos metinį kritimą didžiąją dalimi lėmė vienkartiniai, laikini bei trumpalaikiai veiksniai, t.y. nepalankūs orai, streikai uoste ir pan. Anot jų, per antrą šių metų ketvirtį didžiausia pasaulyje ekonomika atsigavo ir augo. Belieka tik prisiminti, kad praėjusiais metais Amerikos bendrasis vidaus produktas taip pat smuktelėjo ir pastebimai labiau nei šįkart, na o po to per kitus du ketvirčius šios šalies ekonomika pastebimai ir galima teigti sparčiai paaugo. Ar ir šįkart pasikartos lygiai toks pats scenarijus, klausimas lieka atviras, tačiau jau gan greit sužinosime atsakymą.

Apžvelgdami pirmąjį šių metų ketvirtį mes prognozavome, kad tikimybė, jog bazinė palūkanų norma Amerikoje po gan ilgos pertraukos bus padidintą jau šį birželį, tuo metu siekė penkiasdešimt procentų. Mes ir toliau laikomės nuomonės, kad Amerikos Federalinio Rezervų banko atstovai padarys klaidą ir paskubės šalyje padidinti bazinę palūkanų normą, todėl atsižvelgdami į tai, manome, kad tikimybė, jog bazinė palūkanų norma šioje šalyje bus padidinta šį ketvirtį, t.y. rugsėjo mėnesį, šiuo metu siekia 65 - 70 procentų. Pagrindas didinti bazinę palūkanų normą - tai tikėtina per antrą šių metų ketvirtį atsigavusi ir augimą pademonstravusi Amerikos ekonomika, ir toliau mažėjanti bedarbystė šalyje bei tikėtina augsianti infliacija, tuo pačiu ir bazinė, nes neigiamas energijos išteklių pigimo poveikis jau praeityje.

Tuo pačiu atkreipiame dėmesį, kad Amerikoje jau rudenį turėtų ir vėl iškilti šalies maksimalios skolos limito klausimas. Maksimalios skolos riba jau yra pasiekta, na o dabar yra naudojamos įvairios papildomos laikinos priemonės, kurios leidžia jos neperžengti. Tačiau jos yra laikinos ir vėl reikės spręsti skolos limito padidinimo klausimą, o tai papildomas neapibrėžtumas ir rizika.

Graikija, Graikija ir dar kartą Graikija!

Kas? - Graikija, Ko? - Graikijos, Kam? - Graikijai, Ką? - Graikiją, Kuo? - Graikija, Kur? - Graikijoje, Graikija, Graikija, Graikija, Graikija, Graikija, Graikija! Taip, taip, per antrą šių metų ketvirtį Europoje ir ne tik Europoje viena iš pagrindinių didesnių ar mažesnių bangų, bangelių autorė buvo būtent nepakartojamoji Graikija. Apie šią šalį buvo nuolat visur rašoma, kalbama ir diskutuojama.

Derybos tarp Graikijos vyriausybės ir šios šalies kreditorių nuolat kaitino rinkos dalyvių kraują, bei per praėjusį ketvirtį suteikė puikių galimybių uždirbti tiek ir spekuliuotojams, tiek ir investuotojams. Beje, Graikijos melodrama, o gal tiksliau pasakius tragikomedija, nors žinoma, geriausiai apibūdinti tai kas vyko ir dar vyks galima bus tada, kai visai tai pasibaigs, ir toliau tęsiasi, taigi ir vėl bus galimybių uždirbti.

Kuo pasibaigs įvykiai susiję su Graikija šiuo metu yra itin sunku prognozuoti, nes bent dabartinėje stadijoje visi variantai yra įmanomi, t.y. tiek šalies pasilikimas euro zonoje, tiek ir jos pasitraukimas iš jos. Pačios šalies padėtis dabar tikrai yra nepavydėtina, ir bet kokiu atveju Graikija neišvengs skausmingo vadinamojo prisitaikymo prie egzistuojančios realybės laikotarpio.

Tuo tarpu mūsų valiuta euras, nepaisant problemų susijusių su Graikija, po itin prasto pirmojo šių metų ketvirčio, per antrąjį ketvirtį atsigavo bei pabrango tiek dolerio, tiek daugelio kitų valiutų atžvilgiu. Akivaizdu, jog prieš tai euras buvo nuvertėjęs per daug, t.y. perparduotas, na o geriausias signalas potencialiam jo vertės atšokimui buvo tai, jog finansų institucijų analitikai ėmė vis aktyviau ir garsiau skelbti apie tai, jog netrukus bus pasiektas euro ir dolerio paritetas, be to, buvo prognozuojama, kad bendra Europos pinigų sąjungos valiuta nuvertės ir dar labiau. Bent per antrą šių metų ketvirtį tas paritetas nebuvo pasiektas, tiesa, vis dėl to euro vertė tiek Didžiosios Britanijos svaro, tiek Rusijos rublio bei kai kurių kitų valiutų atžvilgiu per minimą laikotarpiu smuktelėjo dar labiau.

Na o Europos biržose vyravo kardinaliai priešinga tendencija nei euro atveju, t.y. per antrą šių metų ketvirtį, po prieš tai buvusio intensyvaus augimo ketvirčio, kurį lėmė lūkesčiai dėl Europos Centrinio banko planų įgyvendinti kiekybinę pinigų politikos švelninimo programą bei pigęs euras, kuris padidino euro zonos eksportuotojų konkurencingumą, sulaukėme korekcijos ir kai kuriais atvejais gan pastebimos tiek Vokietijos, tiek Prancūzijos, Ispanijos bei Italijos ir kitose akcijų rinkose. Tokią pačią korekciją patyrė ir Europos šalių obligacijos.

Euro zonai didesnės defliacijos grėsmės vis dėl to pavyko išvengti, ir pastaraisiais mėnesiais jau imtas pradėti fiksuoti metinis kainų prieaugis, bedarbystė taip pat, nors ir lėtai, tačiau mažėja, na o ekonomika, nors vis dar lėtai, tačiau auga ir augimo dinamika, nors ir nesparčiai, bet didėja. Taigi, padėtis gerėja. Žinoma, nežinomybė susijusi su Graikija ko gero trumpuoju laikotarpiu turės tam tikrą vienokį ar kitokį neigiamą poveikį.

Sunku prognozuoti, ko Europos akcijų rinkoje sulauksime šį ketvirtį, kuris didžiąja dalimi yra paženklintas atostogomis. Ko gero, ir vėl bus svyravimų ir progų uždirbti bei be jokios abejonės daug kas priklausys nuo skelbiamų makroekonominių rodiklių. Bet kokiu atveju Europos Centrinio banko vykdomoje pinigų politikoje pokyčių šį ketvirtį tikėtis tikrai neverta.

Burbulas Kinijoje

Tai kas dėjosi per antrą šių metų ketvirtį Kinijos akcijų rinkoje kaip kitaip kaip itin ekstremaliais kalneliais negalima pavadinti. Iš pradžių itin įspūdingų, beprotiškų ir nerealių pakilimų tąsa, na o vėliau ir ne ką mažiau įspūdingesnė korekcija. Kinijos akcijų rinka jau tapo panaši į kazino, kur lošia visi, kas netingi, be to, ne šiaip sau lošia, tačiau tuo pačiu nevengia tam panaudoti ir skolintų pinigų. Trumpai tariant, visi spekuliacinio burbulo atributai.

Tiesa, vis dėl to, nepaisant maždaug birželio viduryje prasidėjusios korekcijos Kinijos akcijų rinkoje, kuri jau įžengė į meškų rinkos fazę, šios šalies akcijų rinkos pagrindinis indeksas per antrą šių metų ketvirtį spėjo paaugti virš keturiolikos procentų, arba labiausiai tarp visų pagrindinių pasaulio akcijų rinkų. Ketvirtį prieš tai prieaugis siekė apie šešiolika procentų.

Investuotojus ir spekuliuotojus itin aktyviai darbuotis Kinijos akcijų rinkoje skatino ir šioje šalyje dar labiau sušvelninta monetarinė politika. Vien tik per antrą šių metų ketvirtį Kinijos Centrinis bankas šalyje net du kartus sumažino bazinę palūkanų normą, t.y. bendrai 0,5 procento. Be to, tuo pačiu buvo sumažintos ir kai kurios kitos palūkanos bei privalomų rezervų taikomų bankams lygis.

Visą tai daroma siekiant šalyje dabartiniame lygyje išlaikyti ekonominį aktyvumą. Kinijos valdžia yra užsibrėžusi tikslą, kad per šiuos metus šalies bendrasis vidaus produktas ūgtelėtų septyniais procentais. Tad siekiant šio tikslo ir yra švelninama pinigų politiką, kas tuo pačiu ne itin išvystytoje Kinijos akcijų rinkoje skatina burbulų pūtimąsi.

Sunku pasakyti, kaip toliau klostytis padėtis Kinijos akcijų rinkoje šiuo visuotinių atostogų laikotarpiu, tačiau be jokios abejonės, korekcija arba gerokai susikaupusio garo nuleidimas - tai sveikintinas ir sveikas reiškinys, kuris turėtų išeiti į naudą.

Kiek susilpnėjęs doleris bei prieš tai buvęs pastebimas išpardavimas lėmė, jog sulaukėme atsitiesimo žaliavų rinkoje. Dolerinę išraiška pabrango ne tik nafta, kuri prieš tai itin įspūdingai tris ketvirčius iš eilės pigo, tačiau ir kitos žaliavos, o konkrečiau su žemės ūkiu susijusios žaliavos: kakava, kviečiai, kukurūzai, soja ir t.t.
 
1.   Parašė rimtas   2015-07-05 03:56  

"Amerikoje didesnes ar mažesnes bangas nuolat kėlė pasirodantys itin prieštaringi šalies makroekononiniai duomenys, Europoje pagrindinė bangų kaltininkė - autorė be jokios abejonės buvo Graikija"

Autoriams ir vertėjams reiktų gal jau baigt skiepyt klaidingus rinkos judėjimo priežastingumo ryšius, nes taip dar viena karta naujokų išaugs su tokiom pačiom pažiūrom kaip ir prieš tai buvusioji, t.y. pasmerkti taikyti tas pačias kalidingas metodikas nešančias nuostolius 95% investuotojų.

Kodėl nepasakius taip-"Amerikoje jau penktus metus levituojantis optimizmas pradėjo slopti, taip atspindėdamas makroekonominius duomenis kurie rinkas lagina ketvirčius ar net pusmečiu", bei " Kadangi Graikijos akcijų rinka jau krenta 7 metai iš eilės, ten vyraujantis pesimizmas pasiekė stadiją, kuri jau trykšta per Graikijos sienas ir yra matoma visame pasaulyje" . Nei duomenys, nei Graikija bangų nesukelia. Atvirkščiai-rinkos dalyvių limbikos keliamos bangos sukuria makroekonominius duomenis bei Graikijos dabartinę situaciją, iš kurių nei vienas pavyzdys nėra joks katalizatorius tolimesniems rinkos judesiams.