versija spausdinimui
(0).jpg)
Esminiai struktūriniai skirtumai tarp euro zonos šalių gali sukelti dabartinės valiutos sąjungos žlugimą, perspėjo Europos Centrinio banko vadovas Mario Draghi pabrėždamas, kad būtina juos mažinti.
Kaip pavyzdį jis nurodė didėjantį atotrūkį tarp tokių šalių kaip Vokietija, kuri siekia subalansuoti savo išlaidas atsižvelgiant į pajamas, bei smarkiai įsiskolinusi Graikija, kuri atspari bet kokioms ekonominėms reformoms.
„Pinigų sąjungoje negalima sau leisti turėti reikšmingų struktūrinių skirtumų tarp šalių. Jie tampa vis labiau progstamieji“ - kalboje, kuri buvo skirta mokslininkams ir centrinių bankų vadovas, sakė Mario Draghi.
„Jie kelia grėsmę sąjungos, pinigų sąjungos egzistavimui“ - pridūrė Europos Centrinio banko vadovas.
Kultūriniai skirtumai tarp devyniolikos euro zonos šalių dažnai lemia jų ekonomikų valdymą. Pavyzdžiui, darbo teisė ir apsaugos nuo darbo netekimo lygis, priklausomai nuo bendros valiutos šalies kurioje gyveni, labai stipriai skiriasi.
Euro zonoje įtampa ypač padidėjo po to, kai kilus skolų krizei reikėjo gelbėti tokias euro zonos šalis kaip Graikiją, Airiją ir Portugaliją.
Vokiečiai bandė įtikinti kitus pasekti jų pavyzdžiu ir taupyti bei mažinti išlaidas, tuo tarpu kitos euro zonos šalys ėmė kaltinti vokiečius, jog šie daro per mažai, kad prisidėtų prie bendroje pinigų sąjungoje kilusių problemų išsprendimo.
Kaip pavyzdį jis nurodė didėjantį atotrūkį tarp tokių šalių kaip Vokietija, kuri siekia subalansuoti savo išlaidas atsižvelgiant į pajamas, bei smarkiai įsiskolinusi Graikija, kuri atspari bet kokioms ekonominėms reformoms.
„Pinigų sąjungoje negalima sau leisti turėti reikšmingų struktūrinių skirtumų tarp šalių. Jie tampa vis labiau progstamieji“ - kalboje, kuri buvo skirta mokslininkams ir centrinių bankų vadovas, sakė Mario Draghi.
„Jie kelia grėsmę sąjungos, pinigų sąjungos egzistavimui“ - pridūrė Europos Centrinio banko vadovas.
Kultūriniai skirtumai tarp devyniolikos euro zonos šalių dažnai lemia jų ekonomikų valdymą. Pavyzdžiui, darbo teisė ir apsaugos nuo darbo netekimo lygis, priklausomai nuo bendros valiutos šalies kurioje gyveni, labai stipriai skiriasi.
Euro zonoje įtampa ypač padidėjo po to, kai kilus skolų krizei reikėjo gelbėti tokias euro zonos šalis kaip Graikiją, Airiją ir Portugaliją.
Vokiečiai bandė įtikinti kitus pasekti jų pavyzdžiu ir taupyti bei mažinti išlaidas, tuo tarpu kitos euro zonos šalys ėmė kaltinti vokiečius, jog šie daro per mažai, kad prisidėtų prie bendroje pinigų sąjungoje kilusių problemų išsprendimo.