versija spausdinimui
(2)
Pagrindiniai JAV akcijų indeksai penktadienį nežymiai ūgtelėjo (S&P 500 +0,08 proc., DOW JONES +0,11 proc.). Savaitės pabaigoje paskelbta JAV makroekonominė informacija eilinį kartą šiais metais nepateisino lūkesčių. Pramonės produkcijos mastas balandį traukėsi 0,3 proc. (tikėtasi 0 proc.), sumažėjo ir pajėgumų panaudojimo lygis – iki 78,2 proc. (palyginti su 78,6 proc. kovą).
Itin nuvylė Mičigano universiteto apskaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis, gegužę smukęs iki 88,6 punkto – lygio, paskutinį kartą matyto praėjusių metų spalį. Nuogąstaujama, kad visose amžiaus ir pajamų kategorijose suprastėjusį amerikiečių nusiteikimą netruks įprasminti sumažėjęs vartojimas. Pirmąjį ketvirtį reikšmingai sulėtėjusiam JAV ūkiui ir antrasis metų ketvirtis kol kas neatrodo itin sėkmingas, todėl pag! rindo skubėti nuo makroekonominių duomenų priklausomai Federalinei rezervų sistemai (FED) vis dar mažoka. JAV doleris naują savaitę pradeda kiek sustiprėjęs, tačiau EUR/USD kursas tebebalansuoja arti 1,144 JAV dolerio už eurą ribos.
Penktadienį Europos akcijų rinkas apėmęs slogutis (EURO STOXX -0,81 proc., Vokietijos DAX -0,98 proc., Prancūzijos CAC 40 -0,71 proc.), tikėtina, į naują savaitę nepersikels. Šį rytą pagrindinių Senojo žemyno biržų indeksų ateities sandorių kainos rodo nedidelį 0,1-0,3 proc. augimą. Azijos akcijų indeksai šįryt vienodos krypties neįgavę (09:45 Lietuvos laiku Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -0,51 proc., Japonijos NIKKEI 225 +0,80 proc.).
Dėmesio centre ir šią savaitę išliks Graikija (ASE -3,2 proc.). Nuo Europos centrinio banko (ECB) skubios finansinės paramos (angl. ELA) programos priklausomas Graikijos bankų sektorius toliau išgyvena indėlių nutekėjimą, tačiau senka ir galimybės nenutrūkstamai arba tomis pačiomis sąlygomis skolintis iš euro zonos centrinio banko. Kas savaitę ECB vis didinamos ELA programos „lubos“ šiuo metu siekia 80 mlrd. eurų, ir, anot Valdančiosios tarybos nario Ivo Meršo (Yves Mersch), artėjama prie „žaidimo pabaigos“, mat tokia situacija nėra tvari. Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Tsipras (Alexis Tsipras) ketvirtadienį Rygoje prasidedančiame metiniame suvažiavime dėl šalies finansavimo atnaujinimo derėsis su Europos Sąjungos vadovais. Pranešama, kad Graikija pritrūks lėšų birželio 5 dieną numatytam 300 mln. eurų skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) mokėjimui padengti, jei iki tol nebus pasiektas susitarimas su tarptautiniais kreditoriais.
Baltijos šalių biržos vieningos krypties neįgavo – Vilniaus (-0,01 proc.) ir Rygos (+0,09 proc.) indeksų vertė beveik nepakito, o Talino – padidėjo (+0,97). Mažesnis „Tallink Grupp“ (+3,05 proc.) pirmojo ketvirčio nuostolis, palyginti su pernai, investuotojus nuteikė ypač optimistiškai, tačiau didelių sandorių sudaryta nebuvo. Šiandien, profesionaliems investuotojams įvertinus paskelbtą informaciją, galima tikėtis didesnio didžiųjų rinkos dalyvių aktyvumo. Kita vertus, pagal apyvartą Vilniaus biržoje išsiskyrė „Rokiškio sūrio“ (-2,80 proc.) akcijos, o mažesnių sandorių gausa pasižymėjo TEO LT (0,00 proc.) ir „Panevėžio statybos tresto“ (-5,34 proc.) akcijos. Pirkėjams jau nebepretenduojant į dividendus, pastarosios bendrovės akcijų kaina koregavosi, tačiau kainos nuosmukis (0,055 euro) buvo mažesnis už mokamus dividendus (0,066 euro).
Šiandien investuotojai turės progą sureaguoti į penktadienį paskelbtus preliminarius energetikos bendrovių pirmojo ketvirčio rezultatus, kuriuos galima įvertinti teigiamai. Pranešta, kad LESTO grynojo pelno gavo 27,62 mln. eurų arba 2,3 karto daugiau negu atitinkamu laikotarpiu pernai, o tam didelę įtaką turėjo dėl turto vertės sumažinimo smukusios nusidėvėjimo ir amortizacinės sąnaudos. Bendrovės EBITDA padidėjo 3,2 proc. – iki 41 mln. eurų. “Lietuvos dujos“ uždirbo 8,2 mln. eurų grynojo pelno (+21,5 proc.), EBITDA sudarė 12 mln. eurų (+10,5 proc.). „Lietuvos energijos gamyba“, kurios pajamos pirmąjį ketvirtį smuko 10,9 proc., grynąjį pelną padidino net 59,5 proc. – iki 14,8 mln. eurų, o EBITDA 14,5 procento – iki 18,4 mln. eurų.
Itin nuvylė Mičigano universiteto apskaičiuojamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis, gegužę smukęs iki 88,6 punkto – lygio, paskutinį kartą matyto praėjusių metų spalį. Nuogąstaujama, kad visose amžiaus ir pajamų kategorijose suprastėjusį amerikiečių nusiteikimą netruks įprasminti sumažėjęs vartojimas. Pirmąjį ketvirtį reikšmingai sulėtėjusiam JAV ūkiui ir antrasis metų ketvirtis kol kas neatrodo itin sėkmingas, todėl pag! rindo skubėti nuo makroekonominių duomenų priklausomai Federalinei rezervų sistemai (FED) vis dar mažoka. JAV doleris naują savaitę pradeda kiek sustiprėjęs, tačiau EUR/USD kursas tebebalansuoja arti 1,144 JAV dolerio už eurą ribos.
Penktadienį Europos akcijų rinkas apėmęs slogutis (EURO STOXX -0,81 proc., Vokietijos DAX -0,98 proc., Prancūzijos CAC 40 -0,71 proc.), tikėtina, į naują savaitę nepersikels. Šį rytą pagrindinių Senojo žemyno biržų indeksų ateities sandorių kainos rodo nedidelį 0,1-0,3 proc. augimą. Azijos akcijų indeksai šįryt vienodos krypties neįgavę (09:45 Lietuvos laiku Kinijos SHANGHAI COMPOSITE -0,51 proc., Japonijos NIKKEI 225 +0,80 proc.).
Dėmesio centre ir šią savaitę išliks Graikija (ASE -3,2 proc.). Nuo Europos centrinio banko (ECB) skubios finansinės paramos (angl. ELA) programos priklausomas Graikijos bankų sektorius toliau išgyvena indėlių nutekėjimą, tačiau senka ir galimybės nenutrūkstamai arba tomis pačiomis sąlygomis skolintis iš euro zonos centrinio banko. Kas savaitę ECB vis didinamos ELA programos „lubos“ šiuo metu siekia 80 mlrd. eurų, ir, anot Valdančiosios tarybos nario Ivo Meršo (Yves Mersch), artėjama prie „žaidimo pabaigos“, mat tokia situacija nėra tvari. Graikijos ministras pirmininkas Aleksis Tsipras (Alexis Tsipras) ketvirtadienį Rygoje prasidedančiame metiniame suvažiavime dėl šalies finansavimo atnaujinimo derėsis su Europos Sąjungos vadovais. Pranešama, kad Graikija pritrūks lėšų birželio 5 dieną numatytam 300 mln. eurų skolos Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) mokėjimui padengti, jei iki tol nebus pasiektas susitarimas su tarptautiniais kreditoriais.
Baltijos šalių biržos vieningos krypties neįgavo – Vilniaus (-0,01 proc.) ir Rygos (+0,09 proc.) indeksų vertė beveik nepakito, o Talino – padidėjo (+0,97). Mažesnis „Tallink Grupp“ (+3,05 proc.) pirmojo ketvirčio nuostolis, palyginti su pernai, investuotojus nuteikė ypač optimistiškai, tačiau didelių sandorių sudaryta nebuvo. Šiandien, profesionaliems investuotojams įvertinus paskelbtą informaciją, galima tikėtis didesnio didžiųjų rinkos dalyvių aktyvumo. Kita vertus, pagal apyvartą Vilniaus biržoje išsiskyrė „Rokiškio sūrio“ (-2,80 proc.) akcijos, o mažesnių sandorių gausa pasižymėjo TEO LT (0,00 proc.) ir „Panevėžio statybos tresto“ (-5,34 proc.) akcijos. Pirkėjams jau nebepretenduojant į dividendus, pastarosios bendrovės akcijų kaina koregavosi, tačiau kainos nuosmukis (0,055 euro) buvo mažesnis už mokamus dividendus (0,066 euro).
Šiandien investuotojai turės progą sureaguoti į penktadienį paskelbtus preliminarius energetikos bendrovių pirmojo ketvirčio rezultatus, kuriuos galima įvertinti teigiamai. Pranešta, kad LESTO grynojo pelno gavo 27,62 mln. eurų arba 2,3 karto daugiau negu atitinkamu laikotarpiu pernai, o tam didelę įtaką turėjo dėl turto vertės sumažinimo smukusios nusidėvėjimo ir amortizacinės sąnaudos. Bendrovės EBITDA padidėjo 3,2 proc. – iki 41 mln. eurų. “Lietuvos dujos“ uždirbo 8,2 mln. eurų grynojo pelno (+21,5 proc.), EBITDA sudarė 12 mln. eurų (+10,5 proc.). „Lietuvos energijos gamyba“, kurios pajamos pirmąjį ketvirtį smuko 10,9 proc., grynąjį pelną padidino net 59,5 proc. – iki 14,8 mln. eurų, o EBITDA 14,5 procento – iki 18,4 mln. eurų.