versija spausdinimui
(0)
Penktadienį Rygoje vykęs euro zonos šalių finansų ministrų grupės susitikimas baigėsi be rezultatų. Graikijos vyriausybės nenoras laikytis finansinės paramos programos sąlygų ir pamokslaujantis finansų ministro Janio Varufakio tonas (Yanis Varoufakis) kelia vis didesnį kreditorių nepasitenkinimą.
Nors dar praėjusią savaitę Graikijos finansų ministras tikino, kad tarp šalies ir jos kreditorių lieka vis mažiau nesutarimų, Eurogrupės vadovas Jeroenas Deiselblumas (Jeroen Dijsselbloem) penktadienį išreiškė visiškai priešingą nuomonę. Kitas euro zonos šalių finansų ministrų grupės susitikimas suplanuotas tik gegužės 11 dieną. Per šią savaitę Graikijos vyriausybė turi išmokėti pensijas ir pervesti atlyginimus valstybės tarnautojams, o gegužės 6-ąją sumokėti Tarptautiniam valiutos fondui 200 mln. eurų palūkanų ir refinansuoti 1,4 mlrd. eurų iždo obligacijų emisiją. Investuotojų Senajame žemyne ūpo Graikijos finansinės problemos kol kas nesugadino (EURO STOXX +0,43 proc., Vokietijos DAX +0,74 proc., Prancūzijos CAC 40 +0,44 proc.). EUR/USD kursas balansuoja aukščiau 1,08 JAV dolerio už eurą ribos (šįryt 1 EUR: 1,0842 USD).
Pagrindiniai JAV akcijų indeksai penktadienį kilstelėjo iki rekordinių aukštumų (S&P 500 +0,23 proc. iki 2117,69 punkto, NASDAQ +0,71 proc. iki 5092,09 punkto). Pirmojo ketvirčio rezultatus iki šiol paskelbė 201 iš 500 į S&P 500 akcijų indeksą įtrauktų bendrovių ir 75 proc. jų viršijo pelno prognozes. Penktadienį paskelbta informacija apie JAV ilgalaikio vartojimo prekių užsakymus parodė, kad realiojo kapitalo prekių (gamyklų ir jų įrengimų) užsakymai smuko septintą mėnesį iš eilės (kovą -0,5 proc.). Pirmąjį ketvirtį apsukas sulėtinusi didžiausia pasaulyje ekonomika sausio-kovo mėnesiais (perskaičiavus į metinį tempą), manoma, augo 1 procentu. Trečiadienį į posėdį dėl pinigų politikos renkasi Federalinės rezervų sistemos (FED) atvirosios rinkos komitetas. Didžioji dalis po paskutinio FED susirinkimo kovo viduryje paskelbtų JAV ekonominių rodiklių nepateisino lūkesčių, todėl FED vadovė Dženet Jelen (Janet Yellen) turėtų priminti, jog centrinio banko sprendimą (pereiti prie pinigų politikos normalizavimo ir kelti palūkanų normą) lems ne konkreti data, o makroekonominiai duomenys. Rinkos dalyviams abejojant dėl pirmojo palūkanų normos didinimo momento, dešimties metų trukmės JAV iždo obligacijų pajamingumas smuko žemiau 1,91 procento.
Baltijos šalių biržose penktadienį akcijų prekyba vyko gana ramiai, o indeksų vertė šiek tiek ūgtelėjo (OMXBB +0,17 proc., OMXV ir OMXT po +0,02 procento). Investuotojai palankiai įvertino „Tallinna Vesi“ (+0,67 proc.) pirmojo ketvirčio veiklos rezultatus. Bendrovės pajamos padidėjo 2 proc., tačiau mažesnės taršos mokesčio sąnaudos leido uždirbti 6,38 mln. eurų grynojo pelno, t. y. 26 proc. daugiau negu pernai. Vis dėlto, eliminavus vienkartinę mažesnių sąnaudų ir apsikeitimo kontrakto perkainavimo naudą, grynasis pelnas, pasak bendrovės, būtų išaugęs tik 1,4 procento. Už praėjusius metus bendrovės valdyba pasiūlė išmokėti 0,90 euro už akciją dividendus, kurių pajamingumas prie dabartinės kainos yra apie 6 procentus. Vilniaus biržoje aktyviausiai prekiauta Šiaulių banko akcijomis, kurių kaina nepakito.
Ši savaitė biržose turėtų būti gana aktyvi – vyks daug eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų, kurie skirstys praėjusiųjų metų pelną ir priims kitus investuotojams svarbius sprendimus. „Lietuvos energijos gamyba“ šįryt jau pranešė susirinkimo sprendimus: pritarta valdybos siūlymui dėl dividendų, t. y. bus mokama 0,0342 euro už akciją. „Olympic Entertainment Group“ (antradienį), „Rokiškio sūris“ ir „Apranga“ (ketvirtadienį) planuoja skelbti trijų mėnesių tarpinę informaciją.
Nors dar praėjusią savaitę Graikijos finansų ministras tikino, kad tarp šalies ir jos kreditorių lieka vis mažiau nesutarimų, Eurogrupės vadovas Jeroenas Deiselblumas (Jeroen Dijsselbloem) penktadienį išreiškė visiškai priešingą nuomonę. Kitas euro zonos šalių finansų ministrų grupės susitikimas suplanuotas tik gegužės 11 dieną. Per šią savaitę Graikijos vyriausybė turi išmokėti pensijas ir pervesti atlyginimus valstybės tarnautojams, o gegužės 6-ąją sumokėti Tarptautiniam valiutos fondui 200 mln. eurų palūkanų ir refinansuoti 1,4 mlrd. eurų iždo obligacijų emisiją. Investuotojų Senajame žemyne ūpo Graikijos finansinės problemos kol kas nesugadino (EURO STOXX +0,43 proc., Vokietijos DAX +0,74 proc., Prancūzijos CAC 40 +0,44 proc.). EUR/USD kursas balansuoja aukščiau 1,08 JAV dolerio už eurą ribos (šįryt 1 EUR: 1,0842 USD).
Pagrindiniai JAV akcijų indeksai penktadienį kilstelėjo iki rekordinių aukštumų (S&P 500 +0,23 proc. iki 2117,69 punkto, NASDAQ +0,71 proc. iki 5092,09 punkto). Pirmojo ketvirčio rezultatus iki šiol paskelbė 201 iš 500 į S&P 500 akcijų indeksą įtrauktų bendrovių ir 75 proc. jų viršijo pelno prognozes. Penktadienį paskelbta informacija apie JAV ilgalaikio vartojimo prekių užsakymus parodė, kad realiojo kapitalo prekių (gamyklų ir jų įrengimų) užsakymai smuko septintą mėnesį iš eilės (kovą -0,5 proc.). Pirmąjį ketvirtį apsukas sulėtinusi didžiausia pasaulyje ekonomika sausio-kovo mėnesiais (perskaičiavus į metinį tempą), manoma, augo 1 procentu. Trečiadienį į posėdį dėl pinigų politikos renkasi Federalinės rezervų sistemos (FED) atvirosios rinkos komitetas. Didžioji dalis po paskutinio FED susirinkimo kovo viduryje paskelbtų JAV ekonominių rodiklių nepateisino lūkesčių, todėl FED vadovė Dženet Jelen (Janet Yellen) turėtų priminti, jog centrinio banko sprendimą (pereiti prie pinigų politikos normalizavimo ir kelti palūkanų normą) lems ne konkreti data, o makroekonominiai duomenys. Rinkos dalyviams abejojant dėl pirmojo palūkanų normos didinimo momento, dešimties metų trukmės JAV iždo obligacijų pajamingumas smuko žemiau 1,91 procento.
Baltijos šalių biržose penktadienį akcijų prekyba vyko gana ramiai, o indeksų vertė šiek tiek ūgtelėjo (OMXBB +0,17 proc., OMXV ir OMXT po +0,02 procento). Investuotojai palankiai įvertino „Tallinna Vesi“ (+0,67 proc.) pirmojo ketvirčio veiklos rezultatus. Bendrovės pajamos padidėjo 2 proc., tačiau mažesnės taršos mokesčio sąnaudos leido uždirbti 6,38 mln. eurų grynojo pelno, t. y. 26 proc. daugiau negu pernai. Vis dėlto, eliminavus vienkartinę mažesnių sąnaudų ir apsikeitimo kontrakto perkainavimo naudą, grynasis pelnas, pasak bendrovės, būtų išaugęs tik 1,4 procento. Už praėjusius metus bendrovės valdyba pasiūlė išmokėti 0,90 euro už akciją dividendus, kurių pajamingumas prie dabartinės kainos yra apie 6 procentus. Vilniaus biržoje aktyviausiai prekiauta Šiaulių banko akcijomis, kurių kaina nepakito.
Ši savaitė biržose turėtų būti gana aktyvi – vyks daug eilinių visuotinių akcininkų susirinkimų, kurie skirstys praėjusiųjų metų pelną ir priims kitus investuotojams svarbius sprendimus. „Lietuvos energijos gamyba“ šįryt jau pranešė susirinkimo sprendimus: pritarta valdybos siūlymui dėl dividendų, t. y. bus mokama 0,0342 euro už akciją. „Olympic Entertainment Group“ (antradienį), „Rokiškio sūris“ ir „Apranga“ (ketvirtadienį) planuoja skelbti trijų mėnesių tarpinę informaciją.