versija spausdinimui
(0)
Per praėjusį ketvirtį netrūko didesnių ar mažesnių įvykių ir Baltijos biržose. Tarp likvidžiausių kompanijų akcijų buvo užfiksuota tiek nemažų pakilimų, tiek ir kritimų arba nusivylimų, tačiau vis dėl to per pirmą šių metų ketvirtį Baltijos akcijų rinkoje kur kas labiau dominavo buliai ir žalia spalva, o ypač išsiskyrė Talino birža, nuo kurios šiek tiek atsiliko mūsų gimtoji Vilniaus birža, na o prasčiausiai pasirodė Rygos birža.
OMX Baltic Benchmark GI
OMX Baltic Benchmark GI - tai pagrindinis Baltijos biržų bendras indeksas, kurį sudaro dvidešimt septynios Lietuvos, Latvijos ir Estijos kompanijos, kurių akcijos yra pačios likvidžiausios ir kuriomis prekiaujama atitinkamai Vilniaus, Rygos ir Talino biržose. Būtent šis indeksas objektyviausiai atspindi padėtį Baltijos biržose, todėl šioje apžvalgoje jis ir bus pagrindinis orientyras.
Žinoma, pradėkime nuo statistikos. Iš dvidešimt septynių kompanijų, kurios sudaro OMX Baltic Benchmark GI indeksą, per pirmą šių metų ketvirtį dvidešimt vienos bendrovės akcijos pabrango, vienos kompanijos akcijų kaina nepakito, na o likusių vos penkių akcijos atpigo. Palyginimui, per paskutinį praėjusių metų ketvirtį pabrango tik dešimties kompanijų, kurios sudaro minimą indeksą, akcijos. Vienos bendrovės akcijų kaina per minimą laikotarpį nepakito, na o likusių net šešiolikos atpigo.
Labiausiai per praėjusį ketvirtį iš OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių kompanijų pabrango Merko Ehitus akcijos, kurių vertė šoktelėjo 26,2 procento, taip pat pastebimai pabrango ir Tallinna Kaubamaja akcijos, kurių vertė pakilo 21,8 procento. Tarp lietuviškų bendrovių labiausiai per minimą laikotarpį ūgtelėjo Klaipėdos naftos akcijų vertė, kuri pakilo 21,2 procento, na o iš latviškų bendrovių, kurios sudaro minėtą indeksą, labiausiai ūgtelėjo SAF Tehnika akcijų vertė, kuri pakilo 16,4 procento.
Tuo tarpu labiausiai per pirmą šių metų ketvirtį iš OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių kompanijų atpigo Baltika akcijos, kurių vertė krito net 16,2 procento bei Latvijos vaistų gamintojos Grindeks akcijos, kurių kaina smuktelėjo 15,5 procento.
Kaip jau buvo minėta, tarp trijų Baltijos biržų per pirmą šių metų ketvirtį labiausiai ūgtelėjo Talino biržos indeksas. OMX Tallinn per minimą laikotarpį paaugo 14,3 procento ir būtent tik jis vienintelis iš trijų indeksų paaugo labiau už bendrą Baltijos biržų OMX Baltic Benchmark GI indeksą, kurio prieaugis per praėjusį ketvirtį siekė 11,8 procento. OMX Vilnius indeksas per pirmą šių metų ketvirtį ūgtelėjo devyniais procentais, na o Latvijos OMX Riga indeksas pagal augimą buvo absoliutus autsaideris, t.y. jo vertė pasistiebė tik vos 3,3 procento.
Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį padėtis buvo kardinaliai priešinga, t.y. visi keturi minėti indeksai užfiksavo kritimus. Tarp prasčiausiai pasirodžiusių minimą ketvirtį ir vėl buvo OMX Riga indeksas, kuris susitraukė keturiais procentais. Bendras Baltijos biržų indeksas OMX Baltic Benchmark GI per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį krito 1,9 procento, na o mažesnius nei minėtas indeksas kritimus sugebėjo užfiksuoti tiek Lietuvos, tiek Estijos biržų pagrindiniai indeksai, t.y. OMX Vilnius krito 1,2 procento, na o OMX Tallinn - 1,3 procento.
Kalbant apie pagrindinius pasaulio akcijų rinkų indeksus, tai per pirmą šių metų ketvirtį pagal prieaugį OMX Baltic Benchmark GI indeksas pastebimai atsiliko nuo Vokietijos akcijų rinkos pagrindinio indekso DAX, kuris ūgtelėjo net dvidešimt dviem procentais. Baltijos biržų indeksą pagal augimą taip pat aplenkė Kinijos bei Švedijos pagrindiniai akcijų rinkų indeksai, tuo tarpu kiek mažesnius prieaugius užfiksavo Rusijos bei Japonijos pagrindiniai indeksai. Lenkijos WIG20 per pirmą šių metų ketvirtį ūgtelėjo vos 3,5 procento, o Amerikos akcijų rinkos indeksas Dow Jones per minimą laikotarpį simboliškai susitraukė 0,3 procento.
Merko Ehitus
Estijos statybų sektoriaus atstovė Merko Ehitus per pirmą šių metų ketvirtį tapo neabejotina lyderė Baltijos biržose. Kaip jau buvo minėta, šios bendrovės akcijų grąža buvo pati didžiausia.
Merko Ehitus akcijos nuosekliai pradėjo brangti nuo pat šių metų pradžios, na o akcijų kaina šoktelėjo dar labiau po to, kai vasario dvyliktą dieną buvo paskelbti šios bendrovės praėjusių metų paskutinio ketvirčio ir bendri metiniai veiklos rezultatai. Akivaizdu, jog juos investuotojai įvertino teigiamai ir tai nestebina, nes jie iš tiesų pastebimai pagerėjo. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ūgtelėjo tiek bendrovės pajamos, tiek pelnai. Nors aštuonių procentų pajamų augimas nėra įspūdingas, tačiau kalbant apie pelnų prieaugius, tikrai tinką žodžių junginys įspūdingai šoktelėjo, t.y. EBITDA pelnas pašoko net beveik aštuoniasdešimt procentų, na o grynasis - net beveik dvigubai. Metiniai veiklos rezultatai taip pat buvo pagerinti, tiesa, šiuo atveju pelnų prieaugiai jau buvo kur kas nuosaikesni, na o pajamos netgi kiek smuktelėjo.
Be to, investuotojus teigiamai turėjo nuteikti ir tas faktas, kad per paskutinį praėjusių metų ketvirtį sudarytų naujų statybos darbų sutarčių vertė taip pat ūgtelėjo, t.y. palyginus su ankstesnių metų paskutiniu ketvirčiu, paaugo beveik trisdešimt procentų iki 62,9 mln. eurų. Tiesa, per visus praėjusius metus sudarytų naujų statybos darbų vertė buvo mažesnė nei sudarytų per 2013 metus, t.y. krito nuo 254.3 iki 170.4 mln. eurų. Bendra užsakytų darbų vertė praėjusių metų pabaigoje siekė 179.1 mln. eurų, kai ankstesnių metų pabaigoje sudarė 213.7 mln. eurų.
Po šio trumpo ralio maždaug antrojoje vasario pusėje Estijos statybų bendrovės akcijų kaina stabilizavosi ties maždaug devyniais eurais už akciją ir nuo to laiko iki pat pirmojo ketvirčio pabaigos mažai te pakito.
Norėdami susidaryti kiek labiau išsamesnį vaizdą apie Merko Ehitus bendrovę ir jos akcijas, mes atlikome nedidelę palyginamą santykinių finansinių rodiklių analizę su kitomis Baltijos biržose esančiomis statybų sektoriaus atstovėmis, t.y. Nordecon ir Panevėžio statybos trestu, kurios tuo pačiu įeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą.
Taigi, pagal rinkos vertės santykinius finansinius rodiklius, Merko Ehitus didžiausiais išsiskiria faktiškai visose trijose kategorijose, t.y. pagal P/S ir P/BV rodiklius, na o pagal P/E arba akcijos kainos ir pelno tenkančio vienai akcijai rodiklį, kiek atsilieka nuo kitos Estijos statybų bendrovės Nordecon analogiško rodiklio. Bent jau vertinant pagal praeityje, t.y. 2014 metais pademonstruotus finansinius duomenis, Merko Ehitus akcijos lyginat su analogiško sektoriaus atstovių akcijomis, duotuoju metu atrodo esančios pakankamai įvertintos. Žinoma, jei bendrovė ir toliau sugebės gerinti savo veiklos rezultatus ir sudarys daugiau naujų pelningesnių statybos sutarčių, jos akcijos turi potencialo pabrangti ir dar labiau.
Pažvelgus į pelningumo rodiklius, tai Merko Ehitus taip pat čia pirmauja, t.y. lyginant su konkurentais demonstruoja didžiausią pelningumą. Minėtos kompanijos iš Estijos EBITDA pelningumas jau antrus metus iš eilės buvo pats didžiausias.
Pagal ROA, arba turto grąžos rodiklį, Merko Ehitus į lyderės gretas įsiveržė per praėjusių metų paskutinius du ketvirčius, na o prieš tai kurį laiką šią poziciją buvo užleidusi konkurentei iš Estijos Nordecon.
Praėjusių metų pabaigoje skolų ir turto finansinis santykinis rodiklis buvo mažiausias pas Merko Ehitus, tiesa, metais anksčiau pagal šį rodiklį lyderiavo statybų bendrovė iš Lietuvos Panevėžio statybos trestas. Už konkurentus didesniu minėtu rodikliu per pastarųjų penkerių metų laikotarpį nuolat pasižymėjo Nordecon.
Kalbant apie bendrojo likvidumo santykinį finansinį rodiklį, tai situacija yra analogiška, kaip ir prieš tai minėto rodiklio atveju.
Taigi, bendrai pagal santykinius finansinius rodiklius Merko Ehitus lyginant su konkurentais, bent jau duotuoju metu atrodo solidžiausiai.
Baltika
Baltika - tai praėjusio ketvirčio Baltijos biržų autsaiderė. Šios drabužių kūrimu, siuvimu ir prekyba užsiimančios bendrovės akcijos per minimą laikotarpį tarp OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių kompanijų akcijų, atpigo labiausiai.
Nuo šių metų pradžios Baltika akcijų kaina Talino biržoje ir toliau nuosekliai kryptingai mažėjo. Nors bendrovės pajamos per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ūgtelėjo, tačiau pelnai gan pastebimai smuktelėjo, tuo pačiu krito ir pelningumas. Analogiškai buvo ir kalbant apie metinius veiklos rezultatus. Kompanija jau yra paskelbusi apie savo pardavimus per pirmus tris šių metų mėnesius. Sausį bendri pardavimai iš tęstinės veiklos smuktelėjo dviem procentais, vasarį jie paaugo trim procentais, na o kovą irgi padidėjo trim procentais. Bendrai per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Baltika pardavimai ūgtelėjo simboliškai vienu procentu. Kalbant apie pardavimus, su didžiausiomis problemomis bendrovė susiduria Rusijoje, kur jie sparčiai smunka, tuo tarpu Baltijos šalyse po truputį auga.
Norėdami susidaryti kiek labiau išsamesnį vaizdą apie Baltika bendrovę ir jos akcijas, mes, kaip ir Merko Ehitus atveju, atlikome analogišką nedidelę palyginamą santykinių finansinių rodiklių analizę su kitomis Baltijos biržose esančiomis tą pačią ar panašią veiklą vykdančiomis bendrovėmis, t.y. Silvano Fashion Group ir Apranga, kurios tuo pačiu įeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą.
Taigi, didžiausiais rinkos vertės rodikliais duotuoju metu pasižymi Aprangos bendrovė, t.y. tiek kalbant apie P/E (akcijos kainos ir pelno tenkančio vienai akcijai rodiklis), tiek apie P/S (akcijos kainos ir pardavimų tenkančių vienai akcijai rodiklis) bei tiek apie P/BV (akcijos kainos ir buhalterinės vertės tenkančios vienai akcijai rodiklis) rodiklius. Baltika savo ruožtu pasižymi mažiausiu P/S rodikliu, o P/BV rodiklis yra žemiausias pas Silvano Fashion Group. Šiuo metu galima teigti, kad bent jau pagal šiuos rodiklius Baltika akcijos nėra nei pervertintos nei nuvertintos, na o tolimesnės perspektyvos priklausys nuo to, ar kompanijai artimiausiu laikotarpiu pavyks bent kiek pagerinti savo veiklos rezultatus. Bent kol kas pajamų augimas yra kuklus, tad pirmojo šių metų ketvirčio veiklos rezultatai, kalbant apie pelnus, nebent pozityviai gali nustebinti tik tuo atveju, jei kompanijai pavyko sumažinti savo išlaidas.
Kalbant apie pelningumo rodiklius, tai jie pas Baltika bendrovę lyginant su konkurentėmis, yra tragiški. Baltika EBITDA pelningumas per pastaruosius penkerius metus nuolat buvo pastebimai mažesnis tiek už Silvano Fashion Group, tiek už Aprangos grupę.
Baltika ROA arba turto grąžos rodiklis per visus praėjusių metų keturis ketvirčius buvo neigiamas, na o padėtis, kalbant apie šį rodiklį, buvo kiek pagerėjusi per 2013 metus.
Pagal skolų ir turto santykinį finansinį rodiklį Baltika taip pat yra ryški autsaiderė. Tiesa, vis dėl to per pastaruosius kelis metus šiai bendrovei šį rodiklį pavyko kiek sumažinti, t.y. pagerinti.
Bendrojo likvidumo santykinis finansinis rodiklis pas Baltika bendrovę ir vėl yra pats blogiausias, t.y. šiuo atveju mažiausias. Tačiau iš esmės šiuo klausimu padėtis išlieka stabili, t.y. rodiklis faktiškai neblogėja.
OMX Baltic Benchmark GI
Žinoma, pradėkime nuo statistikos. Iš dvidešimt septynių kompanijų, kurios sudaro OMX Baltic Benchmark GI indeksą, per pirmą šių metų ketvirtį dvidešimt vienos bendrovės akcijos pabrango, vienos kompanijos akcijų kaina nepakito, na o likusių vos penkių akcijos atpigo. Palyginimui, per paskutinį praėjusių metų ketvirtį pabrango tik dešimties kompanijų, kurios sudaro minimą indeksą, akcijos. Vienos bendrovės akcijų kaina per minimą laikotarpį nepakito, na o likusių net šešiolikos atpigo.
Tuo tarpu labiausiai per pirmą šių metų ketvirtį iš OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių kompanijų atpigo Baltika akcijos, kurių vertė krito net 16,2 procento bei Latvijos vaistų gamintojos Grindeks akcijos, kurių kaina smuktelėjo 15,5 procento.
Kaip jau buvo minėta, tarp trijų Baltijos biržų per pirmą šių metų ketvirtį labiausiai ūgtelėjo Talino biržos indeksas. OMX Tallinn per minimą laikotarpį paaugo 14,3 procento ir būtent tik jis vienintelis iš trijų indeksų paaugo labiau už bendrą Baltijos biržų OMX Baltic Benchmark GI indeksą, kurio prieaugis per praėjusį ketvirtį siekė 11,8 procento. OMX Vilnius indeksas per pirmą šių metų ketvirtį ūgtelėjo devyniais procentais, na o Latvijos OMX Riga indeksas pagal augimą buvo absoliutus autsaideris, t.y. jo vertė pasistiebė tik vos 3,3 procento.
Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį padėtis buvo kardinaliai priešinga, t.y. visi keturi minėti indeksai užfiksavo kritimus. Tarp prasčiausiai pasirodžiusių minimą ketvirtį ir vėl buvo OMX Riga indeksas, kuris susitraukė keturiais procentais. Bendras Baltijos biržų indeksas OMX Baltic Benchmark GI per ketvirtą praėjusių metų ketvirtį krito 1,9 procento, na o mažesnius nei minėtas indeksas kritimus sugebėjo užfiksuoti tiek Lietuvos, tiek Estijos biržų pagrindiniai indeksai, t.y. OMX Vilnius krito 1,2 procento, na o OMX Tallinn - 1,3 procento.
Kalbant apie pagrindinius pasaulio akcijų rinkų indeksus, tai per pirmą šių metų ketvirtį pagal prieaugį OMX Baltic Benchmark GI indeksas pastebimai atsiliko nuo Vokietijos akcijų rinkos pagrindinio indekso DAX, kuris ūgtelėjo net dvidešimt dviem procentais. Baltijos biržų indeksą pagal augimą taip pat aplenkė Kinijos bei Švedijos pagrindiniai akcijų rinkų indeksai, tuo tarpu kiek mažesnius prieaugius užfiksavo Rusijos bei Japonijos pagrindiniai indeksai. Lenkijos WIG20 per pirmą šių metų ketvirtį ūgtelėjo vos 3,5 procento, o Amerikos akcijų rinkos indeksas Dow Jones per minimą laikotarpį simboliškai susitraukė 0,3 procento.
Merko Ehitus
Estijos statybų sektoriaus atstovė Merko Ehitus per pirmą šių metų ketvirtį tapo neabejotina lyderė Baltijos biržose. Kaip jau buvo minėta, šios bendrovės akcijų grąža buvo pati didžiausia.
Merko Ehitus akcijos nuosekliai pradėjo brangti nuo pat šių metų pradžios, na o akcijų kaina šoktelėjo dar labiau po to, kai vasario dvyliktą dieną buvo paskelbti šios bendrovės praėjusių metų paskutinio ketvirčio ir bendri metiniai veiklos rezultatai. Akivaizdu, jog juos investuotojai įvertino teigiamai ir tai nestebina, nes jie iš tiesų pastebimai pagerėjo. Per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ūgtelėjo tiek bendrovės pajamos, tiek pelnai. Nors aštuonių procentų pajamų augimas nėra įspūdingas, tačiau kalbant apie pelnų prieaugius, tikrai tinką žodžių junginys įspūdingai šoktelėjo, t.y. EBITDA pelnas pašoko net beveik aštuoniasdešimt procentų, na o grynasis - net beveik dvigubai. Metiniai veiklos rezultatai taip pat buvo pagerinti, tiesa, šiuo atveju pelnų prieaugiai jau buvo kur kas nuosaikesni, na o pajamos netgi kiek smuktelėjo.
Be to, investuotojus teigiamai turėjo nuteikti ir tas faktas, kad per paskutinį praėjusių metų ketvirtį sudarytų naujų statybos darbų sutarčių vertė taip pat ūgtelėjo, t.y. palyginus su ankstesnių metų paskutiniu ketvirčiu, paaugo beveik trisdešimt procentų iki 62,9 mln. eurų. Tiesa, per visus praėjusius metus sudarytų naujų statybos darbų vertė buvo mažesnė nei sudarytų per 2013 metus, t.y. krito nuo 254.3 iki 170.4 mln. eurų. Bendra užsakytų darbų vertė praėjusių metų pabaigoje siekė 179.1 mln. eurų, kai ankstesnių metų pabaigoje sudarė 213.7 mln. eurų.
Po šio trumpo ralio maždaug antrojoje vasario pusėje Estijos statybų bendrovės akcijų kaina stabilizavosi ties maždaug devyniais eurais už akciją ir nuo to laiko iki pat pirmojo ketvirčio pabaigos mažai te pakito.
Norėdami susidaryti kiek labiau išsamesnį vaizdą apie Merko Ehitus bendrovę ir jos akcijas, mes atlikome nedidelę palyginamą santykinių finansinių rodiklių analizę su kitomis Baltijos biržose esančiomis statybų sektoriaus atstovėmis, t.y. Nordecon ir Panevėžio statybos trestu, kurios tuo pačiu įeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą.
Pažvelgus į pelningumo rodiklius, tai Merko Ehitus taip pat čia pirmauja, t.y. lyginant su konkurentais demonstruoja didžiausią pelningumą. Minėtos kompanijos iš Estijos EBITDA pelningumas jau antrus metus iš eilės buvo pats didžiausias.
Pagal ROA, arba turto grąžos rodiklį, Merko Ehitus į lyderės gretas įsiveržė per praėjusių metų paskutinius du ketvirčius, na o prieš tai kurį laiką šią poziciją buvo užleidusi konkurentei iš Estijos Nordecon.
Praėjusių metų pabaigoje skolų ir turto finansinis santykinis rodiklis buvo mažiausias pas Merko Ehitus, tiesa, metais anksčiau pagal šį rodiklį lyderiavo statybų bendrovė iš Lietuvos Panevėžio statybos trestas. Už konkurentus didesniu minėtu rodikliu per pastarųjų penkerių metų laikotarpį nuolat pasižymėjo Nordecon.
Kalbant apie bendrojo likvidumo santykinį finansinį rodiklį, tai situacija yra analogiška, kaip ir prieš tai minėto rodiklio atveju.
Taigi, bendrai pagal santykinius finansinius rodiklius Merko Ehitus lyginant su konkurentais, bent jau duotuoju metu atrodo solidžiausiai.
Baltika
Baltika - tai praėjusio ketvirčio Baltijos biržų autsaiderė. Šios drabužių kūrimu, siuvimu ir prekyba užsiimančios bendrovės akcijos per minimą laikotarpį tarp OMX Baltic Benchmark GI indeksą sudarančių kompanijų akcijų, atpigo labiausiai.
Nuo šių metų pradžios Baltika akcijų kaina Talino biržoje ir toliau nuosekliai kryptingai mažėjo. Nors bendrovės pajamos per paskutinį praėjusių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ūgtelėjo, tačiau pelnai gan pastebimai smuktelėjo, tuo pačiu krito ir pelningumas. Analogiškai buvo ir kalbant apie metinius veiklos rezultatus. Kompanija jau yra paskelbusi apie savo pardavimus per pirmus tris šių metų mėnesius. Sausį bendri pardavimai iš tęstinės veiklos smuktelėjo dviem procentais, vasarį jie paaugo trim procentais, na o kovą irgi padidėjo trim procentais. Bendrai per pirmą šių metų ketvirtį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Baltika pardavimai ūgtelėjo simboliškai vienu procentu. Kalbant apie pardavimus, su didžiausiomis problemomis bendrovė susiduria Rusijoje, kur jie sparčiai smunka, tuo tarpu Baltijos šalyse po truputį auga.
Norėdami susidaryti kiek labiau išsamesnį vaizdą apie Baltika bendrovę ir jos akcijas, mes, kaip ir Merko Ehitus atveju, atlikome analogišką nedidelę palyginamą santykinių finansinių rodiklių analizę su kitomis Baltijos biržose esančiomis tą pačią ar panašią veiklą vykdančiomis bendrovėmis, t.y. Silvano Fashion Group ir Apranga, kurios tuo pačiu įeina į OMX Baltic Benchmark GI indeksą.
Kalbant apie pelningumo rodiklius, tai jie pas Baltika bendrovę lyginant su konkurentėmis, yra tragiški. Baltika EBITDA pelningumas per pastaruosius penkerius metus nuolat buvo pastebimai mažesnis tiek už Silvano Fashion Group, tiek už Aprangos grupę.
Baltika ROA arba turto grąžos rodiklis per visus praėjusių metų keturis ketvirčius buvo neigiamas, na o padėtis, kalbant apie šį rodiklį, buvo kiek pagerėjusi per 2013 metus.
Pagal skolų ir turto santykinį finansinį rodiklį Baltika taip pat yra ryški autsaiderė. Tiesa, vis dėl to per pastaruosius kelis metus šiai bendrovei šį rodiklį pavyko kiek sumažinti, t.y. pagerinti.
Bendrojo likvidumo santykinis finansinis rodiklis pas Baltika bendrovę ir vėl yra pats blogiausias, t.y. šiuo atveju mažiausias. Tačiau iš esmės šiuo klausimu padėtis išlieka stabili, t.y. rodiklis faktiškai neblogėja.