versija spausdinimui
(0)
Remiantis naujausiais duomenimis, kurios paskelbė Amerikos Iždo departamentas, vasario mėnesį pirmą kart nuo pat 2008 metų globalios krizės Japonija pagal turimų Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių kiekį aplenkė Kiniją.
Tad šiuo metu didžiausia Amerikos užsienio kreditorė jau yra Japonija, kuri turi minėtos šalies valstybinių skolos vertybinių popierių už 1,2244 trilijonus dolerių, na o Kinijos turimų Amerikos obligacijų ir iždo vekselių bendra vertė vasario pabaigoje sudarė 1,2237 trilijonus dolerių.
Šiuo metu absoliučiai daugiausiai Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių turi įsigijęs šios šalies Centrinis bankas.
Tiek Japonija, tiek Kinija per vasarį, palyginus su sausiu, savo turimų Amerikos skolos vertybinių popierių kiekį sumažino, tiesa, Japonija kiek mažiau, t.y. atitinkamai 14,2 mlrd. dolerių ir 15,4 mlrd. dolerių. Tai jau net šeštas mėnesis iš eilės kai Kinija mažina savo turimą Amerikos obligacijų kiekį.
Tuo tarpu per metus Japonija savo turimų Amerikos obligacijų ir iždo vekselių kiekį padidino už 13,6 mld. dolerių sumą, na o Kinija priešingai, sumažino 49,2 mlrd. dolerių.
Absoliučiai daugiausiai Amerikos skolos vertybinių popierių Kinija buvo įsigijusi 2013 metų lapkričio mėnesį, t.y. jų bendra vertė siekė 1,3167 trilijonus dolerių. Nuo to laiko ši šalis po truputį ėmė vis labiau mažinti turimą minėtos šalies skolos vertybinių popierių kiekį.
Nuo 2012 metų gruodžio mėnesio kai Japonijos premjeru buvo išrinktas Shinzo Abe, ši šalis savo turimą Amerikos valstybinių obligacijų kiekį padidino už 113,2 mlrd. dolerių sumą, na o Kinija per tą patį laikotarpį jį padidino tik už 3,3 mlrd. dolerių sumą.
Vasario mėnesį užsienio kreditoriai turėjo įsigiję Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių už 6,16 trilijonų dolerių, kas palyginus su sausiu yra 56,6 mlrd. dolerių mažiau.
Tad šiuo metu didžiausia Amerikos užsienio kreditorė jau yra Japonija, kuri turi minėtos šalies valstybinių skolos vertybinių popierių už 1,2244 trilijonus dolerių, na o Kinijos turimų Amerikos obligacijų ir iždo vekselių bendra vertė vasario pabaigoje sudarė 1,2237 trilijonus dolerių.
Šiuo metu absoliučiai daugiausiai Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių turi įsigijęs šios šalies Centrinis bankas.
Tiek Japonija, tiek Kinija per vasarį, palyginus su sausiu, savo turimų Amerikos skolos vertybinių popierių kiekį sumažino, tiesa, Japonija kiek mažiau, t.y. atitinkamai 14,2 mlrd. dolerių ir 15,4 mlrd. dolerių. Tai jau net šeštas mėnesis iš eilės kai Kinija mažina savo turimą Amerikos obligacijų kiekį.
Tuo tarpu per metus Japonija savo turimų Amerikos obligacijų ir iždo vekselių kiekį padidino už 13,6 mld. dolerių sumą, na o Kinija priešingai, sumažino 49,2 mlrd. dolerių.
Absoliučiai daugiausiai Amerikos skolos vertybinių popierių Kinija buvo įsigijusi 2013 metų lapkričio mėnesį, t.y. jų bendra vertė siekė 1,3167 trilijonus dolerių. Nuo to laiko ši šalis po truputį ėmė vis labiau mažinti turimą minėtos šalies skolos vertybinių popierių kiekį.
Nuo 2012 metų gruodžio mėnesio kai Japonijos premjeru buvo išrinktas Shinzo Abe, ši šalis savo turimą Amerikos valstybinių obligacijų kiekį padidino už 113,2 mlrd. dolerių sumą, na o Kinija per tą patį laikotarpį jį padidino tik už 3,3 mlrd. dolerių sumą.
Vasario mėnesį užsienio kreditoriai turėjo įsigiję Amerikos valstybinių skolos vertybinių popierių už 6,16 trilijonų dolerių, kas palyginus su sausiu yra 56,6 mlrd. dolerių mažiau.