versija spausdinimui
(0)
Dažnai investuotojų tarpe kyla įnirtingos diskusijos, kuri strategija geresnė – vertės ar augimo?
Per pastarąjį dvidešimtmetį akcijų rinkose galėjome stebėti didžiulius akcijų kainų kilimus ir kritimus, kas sudaro puikų pagrindą vertės ir augimo strategijų palyginimui. Kad galėtume kuo tikroviškiau įvertinti teorinę diversifikuotų investicijų grąžą, šioje apžvalgoje pasitelksime didžiausius ir likvidžiausius minėtų strategijų indeksus.
Vertės ir augimo strategijos
Vertės ir augimo strategijas taikantys investuotojai siekia pagal tam tikrus kriterijus atrinkti įmones ir taip turėti didesnę nei vidutinę grąžą. Žinoma, augimo ir vertės bendrovių nustatymas nėra lengvas, kadangi gali būti naudojami įvairūs rodikliai ir yra daug bendrovių, kurios turi tiek augimo, tiek vertės įmonės bruožų.
Vertės strategiją taiko legendinis investuotojas W. Buffett, o šia strategija siekiama atrinkti bendroves, kurių akcijų kaina yra mažesnė nei „tikroji“ įmonės vertė. Dažniausiai pagal šią strategiją išrenkamos bendrovės, kurios susiduria su problemomis ir paskelbė prastesnius rezultatus, tačiau tikimasi, jog ilguoju laikotarpiu padėtis pasitaisys. Ši strategija yra rizikinga, kadangi yra itin sunku nustatyti „tikrąją“ įmonės akcijų vertę ir tik maža dalis investuotojų sugeba pelningai pasinaudoti šia strategija, reikalaujančia gilaus įmonių finansinės padėties suvokimo ir kantrybės, kol įmonės akcijų kaina atsities iki „tikrosios“ vertės. Įprastai tokios bendrovės pasižymi mažais P/B, P/E rodikliais, turi didesnius dividendų pajamingumus ir yra komunalinių paslaugų, finansų, ilgalaikio vartojimo prekių ir energetikos sektorių atstovės.
Augimo strategija remiasi priešinga logika – investuotojai ieško sparčiai augančių bendrovių, kurių akcijas perka, tikėdamiesi, jog spartus augimas ir toliau tęsis. Didžiausia šios strategijos rizika susijusi su pernelyg optimistišku įmonės būsimų rezultatų vertinimu. Dažnai augimo bendrovės pasižymi sparčiu pelno ir pardavimų augimu, aukštais P/E ir P/B rodikliais. Taip pat dažniausiai tokios įmonės daug investuoja į plėtrą ir dėl to vengia mokėti dividendus arba jų mokėjimui skiria mažai lėšų. Augimo bendrovės dažniausiai yra IT, sveikatos apsaugos ar vartojimo prekių sektorių atstovės.
Įprastai manoma, jog vertės strategija yra rizikingesnė nei augimo ir dažniausiai gerai pasirodo spartaus ekonominio kilimo metu, tačiau nukenčia nuosmukio metu. Tuo tarpu augimo strategija teoriškai geriau turėtų veikti ekonomikos susitraukimo metu, nes daugelio investuotojų dėmesys nukrypsta į geresnius rezultatus nei rinka demonstruojančias kompanijas. Istorija rodo, jog ilguoju periodu vertės strategija gali atnešti didesnę grąžą nei augimo strategija, tačiau greičiausiai dėl aukštesnės rizikos. Žinomiausi augimo ir vertės strategijų ETF fondų lyginamieji indeksai naudoja didelės kapitalizacijos bendrovių Russell 1000 ir mažos kapitalizacijos bendrovių Russell 2000 indeksus. Dėl šios priežasties apžvalgoje nagrinėsime šių indeksų vertės ir augimo indeksus.
Russell 1000 indeksas apima 1000 didžiausių JAV bendrovių, kurios sudaro ~90% visos JAV rinkos. Russell 1000 growth (augimo) indeksą sudaro 681 Russell 1000 indekso įmonė. Tuo tarpu Russell 1000 value (vertės) indeksą sudaro 700 įmonių. Didžiausios Russell 1000 growth indekso pozicijos yra Apple (AAPL), Microsoft (MSFT) bei Verizon (VZ), o didžiausios Russell 1000 value indekso pozicijos yra Exxon Mobil (XOM), Berkshire Hathaway (BRK B) bei Wells Fargo (WFC).
Šaltinis: LHV bankas, russell.com.
Aukščiau esančiame „Russell 1000 TR indeksai“ grafike matome, jog ilguoju laikotarpiu (20 m.) vertės strategija pademonstravo ženkliai geresnius rezultatus nei augimo strategija. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, jog augimo ir vertės strategijos viena už kitą būna pranašesnės skirtingais laikotarpiais, kuriuos galima suskirstyti į verslo ciklus. Nuo 1995 m. iki 2001 m. JAV ekonomika augo ir didžiausią kilimą fiksavo augimo indeksas. Tačiau 2001 m. sprogo IT bendrovių burbulas (angl. Dot-com bubble) ir per ateinančius kelerius metų daugiausiai sumenko Russell 1000 augimo indeksas. Nuo 2003 m. iki 2007 m. JAV ekonomikos augimas atsigavo, tačiau šį kartą kiek didesniu akcijų kainų augimu pasižymėjo vertės įmonių akcijos. 2007 m. pasaulį sukrėtė finansų krizė, kuri lėmė ženklius akcijų kainų smukimus visame pasaulyje. Per daugiau nei metus tiek augimo, tiek vertės indeksai sumenko daugiau nei per pusę. 2009 m. akcijų rinkose buvo pasiektas dugnas, JAV pradėjo kiekybinio skatinimo programą ir ekonomikos augimas bei akcijų kainos pradėjo atsigauti. Nuo pasiekto akcijų dugno (2009 m.) sparčiai kilo tiek vertės, tiek augimo indeksai, tačiau didžiausią prieaugį visgi fiksavo augimo indeksas.
Pamatėme, kokias galimybes augimo ir vertės strategijos suteikia didžiųjų bendrovių indeksams, tačiau verta įvertinti ir šių strategijų įtaką vidutinio ir mažo dydžio bendroves apimantiems indeksams. Vienas populiariausių vidutinės ir mažos kapitalizacijos bendrovių indeksas yra Russell 2000. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog net 41% Russell 2000 vertės indekso sudaro finansų sektoriaus bendrovės, kai apie pusę Russell 2000 augimo indekso sudaro IT (~26%) ir sveikatos apsaugos (~25%) sektorių bendrovės. Russell 2000 TR indeksą, kartu su jo vertės ir augimo indeksais, galima palyginti žemiau esančiame grafike.
Šaltinis: LHV bankas, russell.com.
Matome, jog Russell 2000 TR indeksų pokyčiai yra labai panašūs į Russell 1000 TR indeksų pokyčius. Didesnius skirtumus galime įžvelgti prieš ir po IT įmonių burbulo sprogimo, kadangi vidutinės ir mažos kapitalizacijos bendrovės buvo mažiau paveiktos vykusių ženklių IT sektoriaus įmonių akcijų kainų svyravimų.
Aukščiau esančiuose grafikuose galima palyginti atitinkamus Russell 1000 ir Russell 2000 indeksus. Matome, jog pagrindinių indeksų prieaugis per pastaruosius 20 m. skyrėsi kiek daugiau nei 30 proc. punktų, kai per tą patį laiką Russell 2000 vertės indeksas Russell 1000 vertės indeksą pranoko daugiau nei 70 proc. punktų. Per tą patį laikotarpį Russell 1000 augimo indeksas pranoko Russell 2000 augimo indeksą daugiau nei 100 proc. punktų. Įvertinus visus tris grafikus, galima daryti išvadą, jog per pastaruosius 20 m. didžiausią grąžą investuotojui būtų suteikusi vidutinės ir mažos kapitalizacijos vertės bendrovių (Russell 2000 value) strategija.
Pirmieji augimo ir vertės strategijų indeksus siekiantys atkartoti ETF fondai rinkoje pasirodė dar prieš 15 m. ir sulaukė didelio dėmesio investuotojų, siekiančių gauti didesnę nei įprastų indeksų grąžą. Bėgant metams, rinkoje pasirodė įvairių šias strategijas naudojančių ETF fondų, tačiau žemiau palyginsime likvidžiausius ir didžiausio pasisekimo sulaukusius fondus.
Apžvalgoje nagrinėto augimo indekso Russell 1000 prieaugį siekia atkartoti iShares Russell 1000 Growth Index Fund (IWF), o Russell 2000 augimo indeksą – iShares Russell 2000 Growth Index Fund (IWO). Tačiau investuotojai taip pat gali rinktis kiek kitokius įmonių atrankos kriterijus taikantį iShares S&P 500 Growth Index Fund (IVW).
Per pastaruosius metus didžiausią akcijų kainų prieaugį fiksavo iShares S&P 500 Growth Index Fund (IVW), kurį sudaro 321 iš 500 S&P 500 indekso bendrovių. Be to, šio fondo metinis dividendų pajamingumas taip pat yra didžiausias ir siekia 1,3%. Prasčiausiai pasirodė mažos kapitalizacijos augimo bendrovių ETF fondas iShares Russell 2000 Growth Index Fund (IWO), kurio metinis dividendų pajamingumas taip pat yra vienas mažiausių.
Vertės ETF fondų akcijų prieaugiai per pastaruosius metus buvo mažesni nei augimo ETF fondų, tačiau šių fondų metinis dividendų pajamingumas yra gerokai didesnis nei augimo įmones apimančių fondų. Apžvalgoje nagrinėto vertės indekso Russell 1000 prieaugį siekia atkartoti iShares Russell 1000 Value Index Fund (IWD), o Russell 2000 vertės indeksą – iShares Russell 2000 Value Index Fund (IWN). Investuotojai taip pat gali rinktis ir kitus vertės strategiją naudojančius indeksus, iš kurių vienas populiariausių yra iShares S&P 500 Value Index Fund (IVE).
Šioje apžvalgoje palyginome populiariausius didelės (Russell 1000) ir vidutinės bei mažos (Russell 2000) kapitalizacijos bendrovių vertės ir augimo indeksus. Nagrinėtu laikotarpiu (1995-2015 m.) vertės strategija pasiekė aukštesnę grąžą nei augimo, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog per pastaruosius 20 m. tam tikrais periodais augimo strategija pranokdavo vertės strategiją.
Parengta LHV banko, remiantis us.spindices.com, russell.com, ishares.com, etfdb.com skelbiamais duomenimis ir užsienio žiniasklaida (finance.yahoo.com, bloomberg.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.
Per pastarąjį dvidešimtmetį akcijų rinkose galėjome stebėti didžiulius akcijų kainų kilimus ir kritimus, kas sudaro puikų pagrindą vertės ir augimo strategijų palyginimui. Kad galėtume kuo tikroviškiau įvertinti teorinę diversifikuotų investicijų grąžą, šioje apžvalgoje pasitelksime didžiausius ir likvidžiausius minėtų strategijų indeksus.
Vertės ir augimo strategijos
Vertės ir augimo strategijas taikantys investuotojai siekia pagal tam tikrus kriterijus atrinkti įmones ir taip turėti didesnę nei vidutinę grąžą. Žinoma, augimo ir vertės bendrovių nustatymas nėra lengvas, kadangi gali būti naudojami įvairūs rodikliai ir yra daug bendrovių, kurios turi tiek augimo, tiek vertės įmonės bruožų.
Vertės strategiją taiko legendinis investuotojas W. Buffett, o šia strategija siekiama atrinkti bendroves, kurių akcijų kaina yra mažesnė nei „tikroji“ įmonės vertė. Dažniausiai pagal šią strategiją išrenkamos bendrovės, kurios susiduria su problemomis ir paskelbė prastesnius rezultatus, tačiau tikimasi, jog ilguoju laikotarpiu padėtis pasitaisys. Ši strategija yra rizikinga, kadangi yra itin sunku nustatyti „tikrąją“ įmonės akcijų vertę ir tik maža dalis investuotojų sugeba pelningai pasinaudoti šia strategija, reikalaujančia gilaus įmonių finansinės padėties suvokimo ir kantrybės, kol įmonės akcijų kaina atsities iki „tikrosios“ vertės. Įprastai tokios bendrovės pasižymi mažais P/B, P/E rodikliais, turi didesnius dividendų pajamingumus ir yra komunalinių paslaugų, finansų, ilgalaikio vartojimo prekių ir energetikos sektorių atstovės.
Augimo strategija remiasi priešinga logika – investuotojai ieško sparčiai augančių bendrovių, kurių akcijas perka, tikėdamiesi, jog spartus augimas ir toliau tęsis. Didžiausia šios strategijos rizika susijusi su pernelyg optimistišku įmonės būsimų rezultatų vertinimu. Dažnai augimo bendrovės pasižymi sparčiu pelno ir pardavimų augimu, aukštais P/E ir P/B rodikliais. Taip pat dažniausiai tokios įmonės daug investuoja į plėtrą ir dėl to vengia mokėti dividendus arba jų mokėjimui skiria mažai lėšų. Augimo bendrovės dažniausiai yra IT, sveikatos apsaugos ar vartojimo prekių sektorių atstovės.
Įprastai manoma, jog vertės strategija yra rizikingesnė nei augimo ir dažniausiai gerai pasirodo spartaus ekonominio kilimo metu, tačiau nukenčia nuosmukio metu. Tuo tarpu augimo strategija teoriškai geriau turėtų veikti ekonomikos susitraukimo metu, nes daugelio investuotojų dėmesys nukrypsta į geresnius rezultatus nei rinka demonstruojančias kompanijas. Istorija rodo, jog ilguoju periodu vertės strategija gali atnešti didesnę grąžą nei augimo strategija, tačiau greičiausiai dėl aukštesnės rizikos. Žinomiausi augimo ir vertės strategijų ETF fondų lyginamieji indeksai naudoja didelės kapitalizacijos bendrovių Russell 1000 ir mažos kapitalizacijos bendrovių Russell 2000 indeksus. Dėl šios priežasties apžvalgoje nagrinėsime šių indeksų vertės ir augimo indeksus.
Didžiosios JAV augimo ir vertės bendrovės
Russell 1000 indeksas apima 1000 didžiausių JAV bendrovių, kurios sudaro ~90% visos JAV rinkos. Russell 1000 growth (augimo) indeksą sudaro 681 Russell 1000 indekso įmonė. Tuo tarpu Russell 1000 value (vertės) indeksą sudaro 700 įmonių. Didžiausios Russell 1000 growth indekso pozicijos yra Apple (AAPL), Microsoft (MSFT) bei Verizon (VZ), o didžiausios Russell 1000 value indekso pozicijos yra Exxon Mobil (XOM), Berkshire Hathaway (BRK B) bei Wells Fargo (WFC).
Šaltinis: LHV bankas, russell.com.
Aukščiau esančiame „Russell 1000 TR indeksai“ grafike matome, jog ilguoju laikotarpiu (20 m.) vertės strategija pademonstravo ženkliai geresnius rezultatus nei augimo strategija. Tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, jog augimo ir vertės strategijos viena už kitą būna pranašesnės skirtingais laikotarpiais, kuriuos galima suskirstyti į verslo ciklus. Nuo 1995 m. iki 2001 m. JAV ekonomika augo ir didžiausią kilimą fiksavo augimo indeksas. Tačiau 2001 m. sprogo IT bendrovių burbulas (angl. Dot-com bubble) ir per ateinančius kelerius metų daugiausiai sumenko Russell 1000 augimo indeksas. Nuo 2003 m. iki 2007 m. JAV ekonomikos augimas atsigavo, tačiau šį kartą kiek didesniu akcijų kainų augimu pasižymėjo vertės įmonių akcijos. 2007 m. pasaulį sukrėtė finansų krizė, kuri lėmė ženklius akcijų kainų smukimus visame pasaulyje. Per daugiau nei metus tiek augimo, tiek vertės indeksai sumenko daugiau nei per pusę. 2009 m. akcijų rinkose buvo pasiektas dugnas, JAV pradėjo kiekybinio skatinimo programą ir ekonomikos augimas bei akcijų kainos pradėjo atsigauti. Nuo pasiekto akcijų dugno (2009 m.) sparčiai kilo tiek vertės, tiek augimo indeksai, tačiau didžiausią prieaugį visgi fiksavo augimo indeksas.
Vidutinės ir mažos kapitalizacijos bendrovės
Pamatėme, kokias galimybes augimo ir vertės strategijos suteikia didžiųjų bendrovių indeksams, tačiau verta įvertinti ir šių strategijų įtaką vidutinio ir mažo dydžio bendroves apimantiems indeksams. Vienas populiariausių vidutinės ir mažos kapitalizacijos bendrovių indeksas yra Russell 2000. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog net 41% Russell 2000 vertės indekso sudaro finansų sektoriaus bendrovės, kai apie pusę Russell 2000 augimo indekso sudaro IT (~26%) ir sveikatos apsaugos (~25%) sektorių bendrovės. Russell 2000 TR indeksą, kartu su jo vertės ir augimo indeksais, galima palyginti žemiau esančiame grafike.
Šaltinis: LHV bankas, russell.com.
Matome, jog Russell 2000 TR indeksų pokyčiai yra labai panašūs į Russell 1000 TR indeksų pokyčius. Didesnius skirtumus galime įžvelgti prieš ir po IT įmonių burbulo sprogimo, kadangi vidutinės ir mažos kapitalizacijos bendrovės buvo mažiau paveiktos vykusių ženklių IT sektoriaus įmonių akcijų kainų svyravimų.
Aukščiau esančiuose grafikuose galima palyginti atitinkamus Russell 1000 ir Russell 2000 indeksus. Matome, jog pagrindinių indeksų prieaugis per pastaruosius 20 m. skyrėsi kiek daugiau nei 30 proc. punktų, kai per tą patį laiką Russell 2000 vertės indeksas Russell 1000 vertės indeksą pranoko daugiau nei 70 proc. punktų. Per tą patį laikotarpį Russell 1000 augimo indeksas pranoko Russell 2000 augimo indeksą daugiau nei 100 proc. punktų. Įvertinus visus tris grafikus, galima daryti išvadą, jog per pastaruosius 20 m. didžiausią grąžą investuotojui būtų suteikusi vidutinės ir mažos kapitalizacijos vertės bendrovių (Russell 2000 value) strategija.
Vertės ir augimo ETF fondai
Pirmieji augimo ir vertės strategijų indeksus siekiantys atkartoti ETF fondai rinkoje pasirodė dar prieš 15 m. ir sulaukė didelio dėmesio investuotojų, siekiančių gauti didesnę nei įprastų indeksų grąžą. Bėgant metams, rinkoje pasirodė įvairių šias strategijas naudojančių ETF fondų, tačiau žemiau palyginsime likvidžiausius ir didžiausio pasisekimo sulaukusius fondus.
Apžvalgoje nagrinėto augimo indekso Russell 1000 prieaugį siekia atkartoti iShares Russell 1000 Growth Index Fund (IWF), o Russell 2000 augimo indeksą – iShares Russell 2000 Growth Index Fund (IWO). Tačiau investuotojai taip pat gali rinktis kiek kitokius įmonių atrankos kriterijus taikantį iShares S&P 500 Growth Index Fund (IVW).
Per pastaruosius metus didžiausią akcijų kainų prieaugį fiksavo iShares S&P 500 Growth Index Fund (IVW), kurį sudaro 321 iš 500 S&P 500 indekso bendrovių. Be to, šio fondo metinis dividendų pajamingumas taip pat yra didžiausias ir siekia 1,3%. Prasčiausiai pasirodė mažos kapitalizacijos augimo bendrovių ETF fondas iShares Russell 2000 Growth Index Fund (IWO), kurio metinis dividendų pajamingumas taip pat yra vienas mažiausių.
Vertės ETF fondų akcijų prieaugiai per pastaruosius metus buvo mažesni nei augimo ETF fondų, tačiau šių fondų metinis dividendų pajamingumas yra gerokai didesnis nei augimo įmones apimančių fondų. Apžvalgoje nagrinėto vertės indekso Russell 1000 prieaugį siekia atkartoti iShares Russell 1000 Value Index Fund (IWD), o Russell 2000 vertės indeksą – iShares Russell 2000 Value Index Fund (IWN). Investuotojai taip pat gali rinktis ir kitus vertės strategiją naudojančius indeksus, iš kurių vienas populiariausių yra iShares S&P 500 Value Index Fund (IVE).
Šioje apžvalgoje palyginome populiariausius didelės (Russell 1000) ir vidutinės bei mažos (Russell 2000) kapitalizacijos bendrovių vertės ir augimo indeksus. Nagrinėtu laikotarpiu (1995-2015 m.) vertės strategija pasiekė aukštesnę grąžą nei augimo, tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog per pastaruosius 20 m. tam tikrais periodais augimo strategija pranokdavo vertės strategiją.
Parengta LHV banko, remiantis us.spindices.com, russell.com, ishares.com, etfdb.com skelbiamais duomenimis ir užsienio žiniasklaida (finance.yahoo.com, bloomberg.com). Šis straipsnis yra informacinio pobūdžio ir nereiškia rekomendacijos pirkti ar parduoti minimus vertybinius popierius.