versija spausdinimui
(0)
Pagrindinių JAV akcijų indeksų pokyčiai buvo nedideli ir skirtingos krypties (S&P 500 -0,08 proc., DOW JONES +0,08 proc.). Daugiau negu 70 procentų į S&P 500 indeksą įtrauktų bendrovių, jau paskelbusių praėjusio ketvirčio rezultatus, viršijo pelno, o 56 proc. – pajamų prognozes.
Tačiau, Bloomberg agentūros apklausos duomenimis, S&P 500 indekso bendrovių pelnas pirmąjį šių metų ketvirtį smuks 4,5 proc., palyginti su 4,3 proc. ūgtelėjimu praėjusių metų spalio-gruodžio mėnesiais. Vakar paskelbta, kad sausį, perskaičiavus į metinį tempą, naujų būstų JAV parduota 481 tūkst., arba 21 proc. daugiau negu labiausiai praėjusiais metais nuvylusią liepą (399 tūkst.).
Panašios investuotojų nuotaikos ir Senajame žemyne (EURO STOXX -0,15 proc., Vokietijos DAX +0,04 proc., Prancūzijos CAC 40 -0,09 proc.). Baigiantis oficialiam terminui, artimiausiomis dienomis bus vertinamos paskutinės ketvirčio rezultatus skelbiančių bendrovių naujienos. Graikija, nors paskutinis derybų etapas ir baigėsi sėkmingai, išlieka rinkos dalyvių dėmesio centre. Kovą Graikija turi grąžinti 1,5 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui, ir šalies finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) teigia besikliaunantis Europos centriniu banku (ECB). Pastarasis, J. Varufakio įsitikinimu, Graikijai skolingas beveik 2 mlrd. eurų – pelno, gauto iš vyriausybės obligacijų, ECB įsigytų pagal (dabar jau nebegaliojančią) Vertybinių popierių rinkų programą (angl. Securities Markets Programme, SMP). Didžiausios Graikijos kreditorės Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) priminė, kad šal! ies įsipareigojimai tarptautiniams kreditoriams lieka galioti.
Šiandien ekonominių rodiklių kalendoriuje netrūks informacijos iš JAV ir euro zonos. Prognozuojama, kad nedarbo lygis didžiausioje euro zonos ekonomikoje Vokietijoje išliko nepakitęs (vasarį – 6,5 proc.). Manoma, kad euro zonoje cirkuliuojančiųjų rinkoje ir laikomų indėlių forma pinigų kiekio rodiklis (P3) sausį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, augo 3,7 proc., t.y. nuosekliai didėja nuo pat praėjusių metų gegužės. Kitapus Atlanto investuotojai vertins, kaip naujaisiais metais kito vienas iš pagrindinių gamybos pajėgumų naudojimo rodiklių. Manoma, kad ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai sausį augo 1,6 proc. (praėjusių metų gruodį smuko 3,3 proc.). Šiandien taip pat paaiškės, ar, kaip prognozuojama, metinė infliacija ir JAV smuks žemiau 0 proc. ribos (laukiama -0,1 proc.).
Baltijos regione akcijų indeksai atkartojo Europos rinkų tendencijas (OMXV -0,27 proc., OMXT -0,11 proc.), pagrindinis veiksmas vyko Vilniaus biržoje, o Estijos bendrovės buvo nustumtos į antrąjį planą. Po staigaus kainos šuolio investuotojams suskubus realizuoti trumpo laikotarpio pelną, koregavosi „Šiaulių banko“ (-1,32 proc.) akcijos, toliau leidosi „Silvano Fashion Group“ (-0,9 proc.) akcijų kaina.
Šiaulių bankas šįryt paskelbė neaudituotus 2014 metų veiklos rezultatus. Grynasis pelnas, palyginti su 2013 metais, padidėjo daugiau negu 3 kartus – iki 10,6 mln. eurų (pelnas vienai akcijai 0,0393 euro, P/E santykis 7,64). Vien tik per paskutinį 2014 metų ketvirtį grynojo pelno buvo uždirbta 1,1 mln. eurų – 36 proc. daugiau negu per paskutinį 2013 metų ketvirtį. Pasiūlos stygius vis dar jaučiamas prekiaujant „Klaipėdos naftos“ (+2,30 proc.) akcijomis. Investuotojai, norėdami įsigyti stambesnį akcijų kiekį, yra priversti kelti akcijų kainą. Optimizmo investuotojams suteikia leidimas prekiauti dujomis Estijos rinkoje, taip pat energetikos ministro R. Masiulio komentaras, kad Lietuva yra pasiruošusi iš JAV pirkti suskystintąsias gamtines dujas (SGD). R. Masiulio teigimu, Lietuva JAV SGD eksportuotojams gali pasiūlyti pasiekti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos rinkas, o nuo 2019-ųjų – Lenkijos bei Ukrainos vartotojus. Šiandien veiklos rezultatus dar turėtų paskelbti „Apranga“, „Tallink Grupp“ ir „Olympic Entertainment Group“.
Tačiau, Bloomberg agentūros apklausos duomenimis, S&P 500 indekso bendrovių pelnas pirmąjį šių metų ketvirtį smuks 4,5 proc., palyginti su 4,3 proc. ūgtelėjimu praėjusių metų spalio-gruodžio mėnesiais. Vakar paskelbta, kad sausį, perskaičiavus į metinį tempą, naujų būstų JAV parduota 481 tūkst., arba 21 proc. daugiau negu labiausiai praėjusiais metais nuvylusią liepą (399 tūkst.).
Panašios investuotojų nuotaikos ir Senajame žemyne (EURO STOXX -0,15 proc., Vokietijos DAX +0,04 proc., Prancūzijos CAC 40 -0,09 proc.). Baigiantis oficialiam terminui, artimiausiomis dienomis bus vertinamos paskutinės ketvirčio rezultatus skelbiančių bendrovių naujienos. Graikija, nors paskutinis derybų etapas ir baigėsi sėkmingai, išlieka rinkos dalyvių dėmesio centre. Kovą Graikija turi grąžinti 1,5 mlrd. eurų Tarptautiniam valiutos fondui, ir šalies finansų ministras Janis Varufakis (Yanis Varoufakis) teigia besikliaunantis Europos centriniu banku (ECB). Pastarasis, J. Varufakio įsitikinimu, Graikijai skolingas beveik 2 mlrd. eurų – pelno, gauto iš vyriausybės obligacijų, ECB įsigytų pagal (dabar jau nebegaliojančią) Vertybinių popierių rinkų programą (angl. Securities Markets Programme, SMP). Didžiausios Graikijos kreditorės Vokietijos finansų ministras Volfgangas Šoiblė (Wolfgang Schaeuble) priminė, kad šal! ies įsipareigojimai tarptautiniams kreditoriams lieka galioti.
Šiandien ekonominių rodiklių kalendoriuje netrūks informacijos iš JAV ir euro zonos. Prognozuojama, kad nedarbo lygis didžiausioje euro zonos ekonomikoje Vokietijoje išliko nepakitęs (vasarį – 6,5 proc.). Manoma, kad euro zonoje cirkuliuojančiųjų rinkoje ir laikomų indėlių forma pinigų kiekio rodiklis (P3) sausį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, augo 3,7 proc., t.y. nuosekliai didėja nuo pat praėjusių metų gegužės. Kitapus Atlanto investuotojai vertins, kaip naujaisiais metais kito vienas iš pagrindinių gamybos pajėgumų naudojimo rodiklių. Manoma, kad ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai sausį augo 1,6 proc. (praėjusių metų gruodį smuko 3,3 proc.). Šiandien taip pat paaiškės, ar, kaip prognozuojama, metinė infliacija ir JAV smuks žemiau 0 proc. ribos (laukiama -0,1 proc.).
Baltijos regione akcijų indeksai atkartojo Europos rinkų tendencijas (OMXV -0,27 proc., OMXT -0,11 proc.), pagrindinis veiksmas vyko Vilniaus biržoje, o Estijos bendrovės buvo nustumtos į antrąjį planą. Po staigaus kainos šuolio investuotojams suskubus realizuoti trumpo laikotarpio pelną, koregavosi „Šiaulių banko“ (-1,32 proc.) akcijos, toliau leidosi „Silvano Fashion Group“ (-0,9 proc.) akcijų kaina.
Šiaulių bankas šįryt paskelbė neaudituotus 2014 metų veiklos rezultatus. Grynasis pelnas, palyginti su 2013 metais, padidėjo daugiau negu 3 kartus – iki 10,6 mln. eurų (pelnas vienai akcijai 0,0393 euro, P/E santykis 7,64). Vien tik per paskutinį 2014 metų ketvirtį grynojo pelno buvo uždirbta 1,1 mln. eurų – 36 proc. daugiau negu per paskutinį 2013 metų ketvirtį. Pasiūlos stygius vis dar jaučiamas prekiaujant „Klaipėdos naftos“ (+2,30 proc.) akcijomis. Investuotojai, norėdami įsigyti stambesnį akcijų kiekį, yra priversti kelti akcijų kainą. Optimizmo investuotojams suteikia leidimas prekiauti dujomis Estijos rinkoje, taip pat energetikos ministro R. Masiulio komentaras, kad Lietuva yra pasiruošusi iš JAV pirkti suskystintąsias gamtines dujas (SGD). R. Masiulio teigimu, Lietuva JAV SGD eksportuotojams gali pasiūlyti pasiekti ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Estijos rinkas, o nuo 2019-ųjų – Lenkijos bei Ukrainos vartotojus. Šiandien veiklos rezultatus dar turėtų paskelbti „Apranga“, „Tallink Grupp“ ir „Olympic Entertainment Group“.